Ar mums reikia Mesijo?
Ar mums reikia Mesijo?
GAL kada esate mąstę: ar mums reikia Mesijo? Išties protinga klausti, ar jo atėjimas gali būti jums kuo nors reikšmingas.
Kai kurie žmonės, kurių požiūrį gerbiate, galbūt patikins, kad Mesijo jums, kaip ir visiems, be abejonės, reikia. Pirmajame amžiuje vienas žydų įstatymo žinovas apie Mesiją rašė: „Kiek tik yra Dievo pažadų, jie jame yra „taip“.“ Šiais žodžiais aiškiai pabrėžiama, jog būtent per Mesiją Kūrėjas palaimins visas žemės tautas (2 Korintiečiams 1:20). Mesijo vaidmuo toks reikšmingas, kad į jo atėjimą ir gyvenimą sutelkiamas dėmesys daugumoje Šventojo Rašto pranašysčių. Prieš daugiau kaip 70 metų išleistame Henrio Halio Biblijos žinyne, kuriuo naudojasi milijonai žmonių, sakoma: „Senasis Testamentas buvo parašytas sužadinti laukimą ir paruošti kelią [Mesijo] atėjimui.“ Vis dėlto kai kurie klausia, ar Mesijo atėjimas toks jau svarbus? Kodėl mums turėtų tai rūpėti?
Žodis „Mesijas“ reiškia „Pateptasis“ ir yra kito žinomo žodžio „Kristus“ atitikmuo. Tas, kuris leidinyje Encyclopædia Britannica (1970) vadinamas „tikruoju ir paskutiniu išpirkėju“, turėjo ateiti, todėl kad pirmoji pora, Adomas ir Ieva, parodė didžiulę nepagarbą Dievui. Sukurti tobuli, jie būtų galėję gyventi laimingai ir amžinai žemės rojuje, bet tos galimybės neteko. Vienas maištingas angelas, tapęs Šėtonu ir Velniu, įteigė jiems, kad Kūrėjas yra per griežtas ir kad bus geriau, jeigu patys spręs, kas gera ir kas bloga (Pradžios 3:1-5).
Suvedžiota Ieva patikėjo melu. Adomas, žmonos draugiją, matyt, vertinęs labiau nei ištikimybę Dievui, tapo Velnio maišto bendrininku (Pradžios 3:6; 1 Timotiejui 2:14). Taip elgdamiesi jie prarado viltį amžinai gyventi rojuje. Bet tai buvo ne viskas. Savo būsimiems palikuonims jie perdavė nuodėmę, o kartu su ja — mirtį (Romiečiams 5:12).
Mūsų Kūrėjas, Jehova, nedelsdamas nusprendė, kaip panaikins itin liūdnus to maišto padarinius. Jis nutarė sutaikinti žmoniją su savimi per tai, kas vėliau Mozės įstatyme tapo teisiniu principu — „gyvybė už gyvybę“ (Pakartoto Įstatymo 19:21; 1 Jono 3:8). Kad nelaimingi Adomo ir Ievos palikuonys atgautų viltį amžinai gyventi žemės rojuje, kaip Kūrėjas pradžioje buvo numatęs, to teisinio principo turėjo būti paisoma. O tam reikėjo Mesijo.
Pasmerkdamas Velnią, Jehova Dievas išsakė pirmąją Biblijos pranašystę: „Sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį“ (Pradžios 3:15, Brb). Vieno biblisto žodžiais, „[šiuo] teiginiu prasideda Šventojo Rašto pažadai apie Mesiją“. Kitas biblistas pažymi, jog Dievas pasitelkęs Mesiją „pašalins visus pirmosios nuodėmės padarinius“ ir palaimins žemės gyventojus (Hebrajams 2:14, 15).
Bet jūs, be abejo, suvokiate, kad žmonija dabar tikrai nėra palaiminta. Dauguma nusiminę ir neturi jokios vilties. Leidinyje The World Book Encyclopedia sakoma, kad „daug žydų tebelaukia Mesijo“, kuris „atėjęs pašalins negeroves ir nugalės žmonijos priešus“. Bet, pasak Biblijos, Mesijas jau atėjo. Ar galime tuo tikėti? Apie tai skaitykite kitame straipsnyje.