Suburiama visa, kas danguje ir kas žemėje

„Tokia yra jo gera valia [...]: iš naujo suburti Kristuje visa, kas danguje ir kas žemėje“ (EFEZIEČIAMS 1:9, 10, NW).

1. Kas Jehovos „gera valia“ numatyta padaryti danguje ir žemėje?

VISUOTINĖ TAIKA! Tai didingas „ramybės Dievo“ Jehovos tikslas (Hebrajams 13:20). Jis įkvėpė apaštalą Paulių užrašyti, kad Jo „gera valia“ yra „iš naujo suburti Kristuje visa, kas danguje ir kas žemėje“ (Efeziečiams 1:9, 10, NW). Ką čia reiškia žodžiai „iš naujo suburti“? Biblistas Džonas Laitfutas paaiškina: „Šiais žodžiais nusakoma darna visatoje, kurioje daugiau nebebus nieko svetima, nieko, kas drumstų ramybę, bet visa bus sutelkta ir suvienyta Kristuje. Nebebus mirties, sielvarto, nesėkmių, kančių.“

„Visa, kas danguje“

2. Kas yra „visa, kas danguje“, kuriuos reikia suburti?

² Nuostabią tikrųjų krikščionių viltį apaštalas Petras apibendrino taip: „Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Petro 3:13). Pažadėtas „naujas dangus“ čia nurodo valdžią, Mesijiškąją Karalystę. Pasak Pauliaus žodžių iš Laiško efeziečiams, Kristuje turi būti suburta „visa, kas danguje“. Tai nustatytas skaičius žmonių, kurie išrinkti valdyti su Juo danguje (1 Petro 1:3, 4). Šie 144000 pateptųjų krikščionių yra „atpirkti iš žemės“, „atpirkti iš žmonijos“ valdyti drauge su Kristumi jo dangiškojoje Karalystėje (Apreiškimo 5:9, 10; 14:3, 4; 2 Korintiečiams 1:21; Efeziečiams 1:11; 3:6).

3. Kodėl galima tvirtinti, kad dvasia pateptieji net tebegyvendami žemėje yra „pasodinti danguje“?

³ Pateptieji krikščionys yra atpirkti, arba atgimę iš šventosios dvasios, kad būtų Jehovos dvasiniais sūnumis (Jono 1:12, 13; 3:5-7). Per Dievo suteiktą įsūnystę jie tapo Jėzaus broliais (Romiečiams 8:15; Efeziečiams 1:5, Vl). Net tebegyvendami žemėje, jie, kaip rašoma, yra ‘prikelti ir pasodinti danguje Kristuje Jėzuje’ (Efeziečiams 1:3; 2:6). Pateptieji turi tokią aukštą dvasinę padėtį todėl, kad yra „paženklinti pažadėtąja Šventąja Dvasia, kuri yra [jų dangiškojo] paveldėjimo laidas“ (Efeziečiams 1:13, 14; Kolosiečiams 1:5). Tai — „visa, kas danguje“, ir jų turi būti surinkta tiek, kiek Jehovos iš anksto nustatyta.

Kada pradėta rinkti

4. Kada ir kaip pradėta rinkti „visa, kas danguje“?

⁴ Jehovos sutvarkymu rinkti „visa, kas danguje“, reikėjo pradėti „nustatytajam laikui pribrendus“ (Efeziečiams 1:10). Toks laikas atėjo per 33 m. e. m. Sekmines. Tą dieną šventoji dvasia buvo išlieta apaštalams bei kitiems mokiniams — vyrams ir moterims (Apaštalų darbų 1:13-15; 2:1-4). Tapo akivaizdu, kad įsigalėjo naujoji sandora: taip gimė krikščionių bendruomenė ir nauja — dvasinė — tauta,  kitaip tariant, „Dievo Izraelis“ (Galatams 6:16; Hebrajams 9:15; 12:23, 24).

5. Kodėl vietoj etninio Izraelio Jehova subūrė naują tautą?

⁵ Per Įstatymo sandorą etninis Izraelis netapo „kunigiška karalyste ir šventa tauta“, kuri amžinai tarnautų danguje (Išėjimo 19:5, 6). Žydų religiniams vadovams Jėzus pasakė: „Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“ (Mato 21:43). Šią tautą, dvasinį Izraelį, sudaro naujosios sandoros dalininkai — pateptieji krikščionys. Jiems apaštalas Petras rašė: „Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė [„kunigija“, Jr], šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą“ (1 Petro 2:9, 10). Etninis Izraelis daugiau nebebuvo Jehovos sandoros tauta (Hebrajams 8:7-13). Iš jo, kaip Jėzus išpranašavo, teisė tapti Mesijiškosios Karalystės bendravaldžiais buvo atimta ir suteikta 144000 dvasinio Izraelio narių (Apreiškimo 7:4-8).

Karalystės sandoros dalininkai

6, 7. Kokią sandorą Jėzus sudarė su dvasia pagimdytais savo broliais ir ką jiems tai reiškė?

⁶ Jėzus tą vakarą, kai prisakė minėti jo mirtį, savo ištikimiems apaštalams tarė: „Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, todėl aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra ją skyręs Tėvas [„sudarau sandorą su jumis, kaip mano Tėvas yra sudaręs sandorą su manimi dėl karalystės“, NW]. Mano karalystėje jūs valgysite ir gersite už mano stalo ir sėdėsite sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių“ (Luko 22:28-30). Čia Jėzus nurodė sandorą su 144000 dvasia pagimdytų savo brolių, kurie liks „ištikimi iki mirties“ ir įrodys esą nugalėtojai (Apreiškimo 2:10; 3:21).

⁷ Ši nustatyto skaičiaus grupė sutiko atsisakyti visų vilčių amžinai gyventi žemėje. Tie asmenys valdys su Kristumi danguje: sėdės sostuose ir teis žmoniją (Apreiškimo 20:4, 6). Atkreipkime dėmesį į dar kai kurias Biblijos eilutes, bylojančias tik apie pateptuosius ir rodančias, kodėl „kitos avys“ Minėjime neragauja simbolių (Jono 10:16).

8. Ką pateptieji parodo ragaudami Minėjimo duonos? (Žiūrėk rėmelį 23 puslapyje.)

⁸ Kaip ir Kristus, pateptieji pasirengę kentėti, net mirti. Vienas jų, Paulius, sakė esąs pasiryžęs viską ištverti, kad ‘tik laimėtų Kristų, pažintų jį, jo prikėlimo galybę ir bendravimą kentėjimuose’. Paulius išties buvo pasiruošęs „kaip jis numirti“ (Filipiečiams 3:8, 10). Kaip Jėzus buvo žiauriai nužudytas, taip ir daugeliui pateptųjų krikščionių grėsė mirtinas pavojus (2 Korintiečiams 4:10, Jr, išnaša).

9. Ką simbolizuoja Minėjimo duona?

⁹ Tą patį ypatingą vakarą Jėzus pasakė: „Tai yra mano kūnas“ (Morkaus 14:22). Kristus kalbėjo apie savo kūną, kuris netrukus bus sumuštas ir sukruvintas. Jį deramai simbolizavo nerauginta duona. Kodėl? Todėl, kad Biblijoje raugas gali būti nuodėmės, blogio simbolis (Mato 16:4, 11, 12; 1 Korintiečiams 5:6-8). Jėzus buvo tobulas ir savo nenuodėmingą kūną paaukojo kaip išpirką (Hebrajams 7:26; 1 Jono 2:2). Ta auka — tikra palaima visiems ištikimiems krikščionims, tiek puoselėjantiems dangiškąją, tiek amžinojo gyvenimo žemėje viltį (Jono 6:51).

10. Kaip tie, kurie per Minėjimą ragauja vyno, ‘bendrauja Kristaus kraujyje’?

¹⁰ Apie vyną, kurį pateptieji krikščionys  ragauja per Minėjimą, Paulius rašė: „Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje?“ (1 Korintiečiams 10:16). Kaip ragaujantieji šį simbolį ‘bendrauja Kristaus kraujyje’? Juk jie nepateikia aukos, nes patiems reikia išpirkos. Tačiau tikėdami Kristaus kraujo išperkamąja galia jie gauna nuodėmių atleidimą, yra pripažįstami teisiais ir gyvens danguje (Romiečiams 5:8, 9; Titui 3:4-7). Dėl Kristaus pralieto kraujo 144000 jo bendravaldžių yra pašventinti, paskirti tarnauti, apvalyti nuo nuodėmės, kad būtų šventieji (Hebrajams 10:29; Danieliaus 7:18, 27; Efeziečiams 2:19). Savo krauju Kristus ‘atpirko Dievui žmones iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių. Iš jų padarė mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir jie valdys žemę’ (Apreiškimo 5:9, 10; NW).

11. Ką parodo pateptieji ragaudami per Minėjimą vyno?

¹¹ Įsteigdamas savo mirties Minėjimą, Jėzus davė vyno taurę ištikimiesiems apaštalams ir pasakė: „Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti“ (Mato 26:27, 28). Kaip jaučių ir ožių krauju buvo įtvirtinta Įstatymo sandora tarp Dievo ir Izraelio tautos, taip Jėzaus krauju buvo įteisinta naujoji sandora, kurią Jehova sudarė su dvasiniu Izraeliu per 33 m. e. m. Sekmines (Išėjimo 24:5-8; Luko 22:20; Hebrajams 9:14, 15). Ragaudami „Sandoros kraują“ simbolizuojančio vyno, pateptieji parodo esą naujosios sandoros dalininkai ir per ją palaiminti.

12. Kaip pateptieji yra pakrikštijami Kristaus mirtyje?

¹² Pateptiesiems primenama dar kai kas. Savo apaštalams Jėzus pasakė: „Taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs irgi būsite  pakrikštyti“ (Morkaus 10:38, 39). Vėliau apaštalas Paulius kalbėjo, kad krikščionys yra „pakrikštyti [Kristaus] mirtyje“ (Romiečiams 6:3). Jų gyvenimas pasiaukojamas. Ir miršta jie aukodamiesi, nes atsisako amžinojo gyvenimo žemėje vilčių. Pateptųjų krikštas Kristaus mirtyje baigiasi, kai jie iki galo ištikimi Dievui miršta ir yra prikeliami kaip dvasinės esybės karaliauti su Kristumi danguje (2 Timotiejui 2:10-12; Romiečiams 6:5; 1 Korintiečiams 15:42-44, 50).

Simbolių ragavimas

13. Kodėl tie, kurių viltis žemiška, neragauja Minėjimo simbolių, tačiau kodėl jie dalyvauja Minėjime?

¹³ Suprasdami, ką vaizduoja per Minėjimą perduodami duona ir vynas, šių simbolių neturėtų ragauti tie, kurie puoselėja žemišką viltį. Jie suvokia nesą Kristaus kūno pateptieji nariai ir nepriklausą naujajai sandorai, Jehovos sudarytai su tais, kurie valdys su Jėzumi Kristumi. Kadangi paminėta taurė simbolizuoja naująją sandorą, tiktai jos dalininkai ragauja simbolius. Tie, kurie viliasi gyventi amžinai žemėje kaip tobuli žmonės valdant Karalystei, nėra nei pakrikštyti Jėzaus mirtyje, nei pašaukti valdyti su juo danguje. Jeigu jie ragautų simbolius, pretenduotų į pašaukimą, kurio iš tikrųjų neturi. Todėl jie to nedaro, nors ir dalyvauja Minėjime kaip pagarbūs stebėtojai. Šie krikščionys dėkingi Jehovai už viską, kas dėl jų per Sūnų padaryta, taigi ir už tai, kad dėl Kristaus pralieto kraujo jiems atleidžiamos nuodėmės.

14. Kaip pateptieji, ragaudami Minėjimo simbolius, dvasiškai sustiprinami?

¹⁴ Artėja laikas, kai palyginti nedaugelis krikščionių, pašauktų valdyti su Kristumi danguje, bus visi iki vieno užantspauduoti. Iki pat savo pasiaukojamo gyvenimo žemėje pabaigos pateptieji, ragaudami Minėjimo simbolius, dvasiškai sustiprinami. Jie jaučia ypatingą artumą su kitais pateptaisiais krikščionimis — Kristaus kūno nariais. Simbolinę reikšmę turinčių duonos ir vyno ragavimas primena jiems atsakomybę likti ištikimiems iki mirties (2 Petro 1:10, 11).

Suburiama ‘visa, kas žemėje’

15. Kas buriama pateptųjų krikščionių pusėje?

¹⁵ Nuo praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio vidurio didėjanti minia „kitų avių“, nepriklausančių „mažajai kaimenei“ ir turinčių viltį amžinai gyventi žemėje, ėmė burtis pateptųjų pusėje (Jono 10:16; Luko 12:32; Zacharijo 8:23). Jie tampa ištikimais Kristaus brolių bičiuliais ir našiai padeda skelbti „gerąją naujieną apie Karalystę“ visoms tautoms (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972; Mato 25:40). Todėl šie krikščionys gali tikėtis būti Kristaus pripažinti kaip jo „avys“, kurias jis, atėjęs teisti tautas, pastatys savo dešinėje (Mato 25:33-36, 46). Dėl tikėjimo Kristaus auka jie priklausys „milžiniškai miniai“, pergyvensiančiai „didį sielvartą“ (Apreiškimo 7:9-14).

16. Kuo dar pasipildys ‘visa, kas žemėje’, ir kaip visiems žmonėms bus duota galimybė tapti „Dievo vaikais“?

 ¹⁶ Kai 144000 užantspaudavimas bus baigtas, nebeliks kliūčių paleisti vėjus, nupūsiančius sugedusią Šėtono santvarką žemėje (Apreiškimo 7:1-4). Per Kristaus bei kitų karalių ir kunigų valdymo Tūkstantmetį milžiniška minia pasipildys nesuskaičiuojama daugybe prikeltųjų (Apreiškimo 20:12, 13). Jie irgi galės visą amžinybę būti Jėzaus Kristaus, Mesijo Karaliaus, žemiškaisiais pavaldiniais. Tūkstantmečio valdymo pabaigoje ‘visa, kas žemėje’, bus paskutinį kartą išmėginta. Tie, kurie liks ištikimi, taps žemiškaisiais „Dievo vaikais“ (Efeziečiams 1:10; Romiečiams 8:21; Apreiškimo 20:7, 8).

17. Kaip Jehovos valia bus įvykdyta?

¹⁷ Taigi Jehova nepaprastai išmintingu sutvarkymu įvykdys savo valią „suburti Kristuje visa, kas danguje ir kas žemėje“. Protu apdovanotus kūrinius danguje ir žemėje vienys visuotinė taika ir džiugus klusnumas teisingai Jehovos, didžių tikslų Dievo, valdžiai.

18. Kuo bus palaiminga pateptiesiems ir jų bičiuliams susirinkti į Minėjimą?

¹⁸ Kaip sustiprins pateptųjų ir jų bičiulių, milijonų „kitų avių“, tikėjimą šventė, į kurią jie susirinks 2006 metų balandžio 12-ąją! Jie švęs Kristaus mirties Minėjimą, kaip jo įsakyta: „Tai darykite mano atminimui“ (Luko 22:19). Visi susirinkusieji turi nepamiršti, ką Jehova dėl jų padarė per savo brangų Sūnų Jėzų Kristų.

Apžvalga

• Kas Jehovos numatyta visam, kas danguje ir žemėje?

• Kas yra „visa, kas danguje“, ir kaip jie bus surinkti?

• Kas yra ‘visa, kas žemėje’, ir kokią viltį jie puoselėja?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 23 puslapyje]

„Kristaus kūnas“

Rašydamas 1 Korintiečiams 10:16, 17 apie ypatingą duonos reikšmę dvasia pateptiesiems Kristaus broliams, Paulius pavartojo žodį „kūnas“ ypatinga prasme. Jis pasakė: „Argi duona, kurią laužiame, nėra bendravimas Kristaus kūne? Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas, nes mes visi dalijamės viena duona.“ Ragaudami Minėjimo duonos, pateptieji krikščionys liudija apie savo vienybę su pateptųjų bendruomene, kuri yra tarsi kūnas, o jo Galva — Kristus (Mato 23:10; 1 Korintiečiams 12:12, 13, 18).

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Kodėl tik dvasia pateptieji ragauja duonos ir vyno?

[Iliustracija 25 puslapyje]

Jehovos sutvarkymu visa kūrinija danguje ir žemėje bus suvienyta