„Papasakok dar!“

NEZLOBNAJOS mieste, Rusijoje, vienoje vidurinėje mokykloje per literatūros pamokas klasė nagrinėjo Michailo Bulgakovo kūrinius. Aptarė ir jo romaną, kuriame nepagarbiai rašoma apie Jėzų Kristų, o Šėtonas vaizduojamas didvyriu. Paskui mokytoja veikalo analizei uždavė rašomąjį darbą. Bet vienas mokinys, šešiolikmetis Jehovos liudytojas Andrejus, mandagiai pasiprašė nuo užduoties atleidžiamas ir paaiškino, kad gilindamasis į šitokią literatūrą eitų prieš savo sąžinę. Kartu jis pasisiūlė parašyti apie Jėzų Kristų kitu aspektu — išdėstyti, kaip pačiam viskas atrodo. Mokytoja neprieštaravo.

Rašinyje Andrejus paminėjo, kad kitų žmonių nuomonę gerbia, bet, jo paties įsitikinimu, geriausiai Jėzaus gyvenimą nušviečia Evangelijos. Skaitydamas jas, „susipažįsti su Jėzumi ir jo mokymais iš to, kas parašyta viską savo akimis mačiusių ir girdėjusių amžininkų“. Pasak Andrejaus, „nesmagu darosi matant, kaip romane vaizduojamas Šėtonas. Gal kam ir patinka skaityti knygą, kurioje jis liaupsinamas, bet tik ne man“. Toliau vaikinas paaiškino, kad iš tikrųjų Šėtonas yra galinga dvasinė esybė, tačiau nedoras: jis nusigręžė nuo Dievo ir įstūmė žmoniją į blogį, užtraukė vargą, kančias. Rašinį Andrejus baigė tokiais žodžiais: „Nemanau, kad iš šio romano galėčiau ką gera pasisemti. Žinia, prieš Bulgakovą nesu nusistatęs. Bet mieliau skaitau Bibliją, nes apie Jėzų Kristų ji atskleidžia istorinę tiesą.“

Andrejaus rašinys mokytojai labai patiko. Ji net paprašė vaikino paruošti apie Jėzų Kristų referatą. Andrejus noriai kibo į darbą ir per kitą literatūros pamoką perskaitė savo referatą visai klasei — paaiškino, kodėl Jėzų laiko pačiu iškiliausiu žmogumi. Iš Evangelijos pagal Matą dar perskaitė skyrių apie Jėzaus mirtį. Kai užduočiai skirtas laikas išseko, Andrejus jau norėjo baigti. Bet klasė nenustygo: „Papasakok dar! Kaip buvo toliau?“ Taigi Andrejus paskaitė iš Evangelijos apie Jėzaus prikėlimą.

Paskui bendraklasiai daug klausinėjo apie Jėzų ir Jehovą. „Maldoje paprašiau Jehovą išminties, ir tikrai jos gavau, — sako Andrejus. — Sugebėjau atsakyti į visus klausimus!“ Po pamokos Andrejus pasiūlė mokytojai knygą Pats didžiausias visų laikų žmogus, * ir ji mielai priėmė. Andrejus dar pasakoja: „Mokytoja įvertino referatą geru pažymiu ir pagyrė, kad turiu savo įsitikinimus ir jų nesigėdiju. Taip pat pasakė, kad kai kurioms mano mintims visiškai pritaria.“

Andrejus džiaugiasi nepabūgęs vadovautis Biblijos principais ir savo sąžine — atsisakęs skaityti literatūrą, kuri daro negarbę Jehovai ir jo Sūnui Jėzui Kristui. Šitoks ryžtas ne tik apsaugojo vaikiną nuo priešingų Biblijai mokymų, bet ir atvėrė puikią progą paskelbti neįkainojamas Dievo Žodžio tiesas.

[Išnaša]