Skaitytojų klausimai

Ką apaštalas Paulius turėjo omenyje sakydamas: „Moterys tegul susirinkimuose tyli“?

Korinto mieste susibūrusiai krikščionių bendruomenei Paulius rašė: „Kaip visose šventųjų bendruomenėse, moterys tegul susirinkimuose tyli; kalbėti joms neleidžiama“ (1 Korintiečiams 14:33, 34). Norint teisingai suprasti Pauliaus patarimą, verta atsižvelgti į kontekstą.

Pirmojo laiško korintiečiams 14 skyriuje Paulius aptarė kai kokius klausimus dėl krikščionių sueigų: paaiškino, kaip jas vesti ir ką kalbėti (1 Korintiečiams 14:1-6, 26-34). Be to, pabrėžė tokių sueigų paskirtį — „kad bendruomenė būtų ugdoma“ (1 Korintiečiams 14:4, 5, 12, 26; Jr).

Minėtame skyriuje Paulius tris kartus paliepė tylėti, ir kaskart vis kitai krikščionių grupei. Tačiau priesako tikslas buvo vienodas — kad „viskas [būtų] daroma padoriai ir tvarkingai“ (1 Korintiečiams 14:40).

Pirmiausia Paulius sakė: „Jei kas gali kalbėti kalbomis, tekalba du, daugiausia trys, ir pakaitomis, o vienas tegul aiškina. Jeigu nėra aiškintojo, tegul kalbėtojas bendruomenėje tyli ir tekalba tik sau ir Dievui“ (1 Korintiečiams 14:27, 28, kursyvas mūsų). Tai nereiškia, kad asmeniui išvis nebuvo leista sueigose kalbėti. Tiesiog jam reikėjo tam tikromis aplinkybėmis patylėti. Juk jeigu jis būtų kalbėjęs kalba, kurios niekas nesupranta, sueiga nebūtų bendruomenės ugdžiusi — vadinasi, ir savo paskirties nebūtų atitikusi.

Toliau Paulius rašė: „Iš pranašų tegul kalba du ar trys, o kiti tegul apsvarsto. Bet jei kitam sėdinčiam kas apreiškiama, pirmesnysis tegul nutyla.“ Tuo nenorėta pasakyti, kad pirmasis pranašas sueigose turi  išvis nebekalbėti. Ne, tiktai kartais jam teks patylėti, nes bendruomenėje prabils kitas, gavęs stebuklingą apreiškimą. Šitaip bus pasiektas sueigos tikslas — „kad visi [...] pasiragintų“ (1 Korintiečiams 14:26, 29-31, kursyvas mūsų).

Trečioje vietoje Paulius dėl tikėjimo seserų nurodė: „Moterys tegul susirinkimuose tyli; kalbėti joms neleidžiama, jos turi būti pavaldžios“ (1 Korintiečiams 14:34, kursyvas mūsų). Kodėl Paulius davė krikščionėms tokį paliepimą? Tam, kad bendruomenėje būtų išlaikyta tvarka. „Jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyrų, nes moteriai negražu kalbėti bendruomenės susirinkime“, — sako apaštalas (1 Korintiečiams 14:35).

Galimas dalykas, viena ar kita sesuo ginčijo, ką bendruomenėje išgirdusi. Pauliaus patarimas seserims padėjo vengti tokios maišto dvasios ir nuolankiai pripažinti Jehovos nustatytą tvarką — paklusti tam, kam dera, ypač savo vyrui (1 Korintiečiams 11:3). Be to, tylėdamos seserys parodydavo, jog bendruomenės mokyti nesiveržia. Paulius rašė Timotiejui, kad moteriai nedera prisiimti mokytojo vaidmens. „Aš neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui; ji tesilaiko tyliai“ (1 Timotiejui 2:12).

Ar tai reiškia, kad krikščionei niekad nevalia bendruomenės sueigoje kalbėti? Ne. Pauliaus dienomis buvo tokių atvejų, kai sesuo, tikriausiai šventosios dvasios paskatinta, bendruomenėje melsdavosi arba pranašaudavo. Tada ji kaip ženklą dėvėdavo galvos apdangalą (1 Korintiečiams 11:5). * Pauliaus dienomis viešai išpažinti savo viltį buvo skatinami ne tik broliai, bet ir seserys — taip yra ir šiandieną (Hebrajams 10:23-25). Seserys balsu išpažįsta tikėjimą lauko tarnyboje, tačiau bendruomenės sueigose irgi randa progų pakylėti kitiems dvasią: apgalvotai atsako į studijų vadovo užduotus klausimus, paprašytos mielai atlieka reikiamą demonstraciją ir užduotis teokratinės tarnybos mokykloje.

Taigi krikščionės „tyli“ ta prasme, kad nemėgina prisiimti vyrui skirto vaidmens ir mokyti bendruomenės. Brolių, kuriems pavesta mokyti, autoriteto jos nemenkina — nekelia prieštaravimų. Bendruomenėje tinkamai atlikdamos savo vaidmenį seserys labai padeda išlaikyti taikią dvasią, idant „viskas [bendruomenės sueigoje būtų] daroma ugdymui“ (1 Korintiečiams 14:26, 33).

[Išnaša]