Skaitytojų klausimai

Ko mus pamoko draudimas, užrašytas Išėjimo 23:19: „Nevirsi ožiuko jo motinos piene“?

Šis Mozės įstatymo priesakas Biblijoje paminėtas tris kartus. Jis padeda suprasti Jehovos požiūrį į tai, kas tinkama ir kas ne; liudija apie jo atjautą bei švelnumą; pabrėžia nepakantą klaidingam garbinimui (Išėjimo 34:26; Pakartoto Įstatymo 14:21).

Virti ožiuką ar kokio kito gyvūno jauniklį jo motinos piene nesiderintų su gamtoje Kūrėjo nustatyta tvarka. Motina pienu jauniklį maitina ir taip šis auga. Virti gyvulėlį jo paties motinos piene, pasak vieno biblisto, reikštų „paniekinti tą šventą ryšį, kurį Dievas nustatė tarp motinos ir vaiko“.

Be to, kaip teigia kai kurie, ožiuko virimas jo motinos piene galėjo būti pagoniškas ritualas, skirtas sukelti lietų. Jeigu taip, neleisdamas šito daryti Dievas saugojo izraelitus nuo beprasmių ir žiaurių aplinkinių tautų papročių. Mozės įstatymas aiškiai uždraudė vaikščioti anų tautų keliais (Kunigų 20:23).

Šis priesakas taip pat liudija apie švelnią Jehovos atjautą. Įstatyme buvo daug panašių nurodymų nesielgti žiauriai su gyvuliais ir nepažeisti gamtoje Kūrėjo nustatytos tvarkos. Pavyzdžiui, Įstatymas draudė aukoti gyvulį, neišbuvusį su motina septynių dienų; pjauti galviją su jo jaunikliu tą pačią dieną; iš lizdo paimti paukščio patelę drauge su kiaušiniais ar paukščiukais (Kunigų 22:27, 28; Pakartoto Įstatymo 22:6, 7).

Taigi Įstatymas nebuvo vien detalus nurodymų ir draudimų rinkinys. Jo principai, be kita ko, padeda ugdytis didesnį moralinį sąmoningumą ir savo elgesiu parodyti, kiek mums brangios nuostabios Jehovos savybės (Psalmyno 19:8-12 [19:7-11, Brb]).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 31 puslapyje]

© Timothy O’Keefe/Index Stock Imagery