„Aš su jumis“
„Aš su jumis“
„Viešpaties pasiuntinys [...] tarė žmonėms: ‘Aš su jumis, — tai Viešpaties žodis’“ (AGĖJO 1:13).
1. Kokiems laikams prilygino mūsų dienas savo pranašystėje Jėzus?
GYVENAME ypatingais laikais. Nuo 1914 metų, kaip rodo Biblijos pranašysčių išsipildymas, prasidėjo „Viešpaties diena“ (Apreiškimo 1:10). Tikriausiai pats atidžiai tyrinėjai visus įrodymus ir žinai, kad Karalystės valdžią turinčio Žmogaus Sūnaus dienas Jėzus prilygino Nojaus laikams ir Loto laikams (Luko 17:26, 28). Vadinasi, anų laikų įvykiai turi pranašišką reikšmę mūsų dienomis. Verta įsiklausyti dar ir į kitus pranašų žodžius, tinkančius dabartiniam metui.
2. Kam Jehova įpareigojo Agėją ir Zachariją?
2 Aptarkime, kokios buvo aplinkybės Agėjo ir Zacharijo laikais. Kokią žinią, tinkančią dabartiniams Dievo tarnams, skelbė šie ištikimi hebrajų pranašai? Jiedu buvo ‘Viešpaties pasiuntiniai’ žydams, grįžusiems iš Babilono tremties. Pranašai buvo įpareigoti patikinti izraelitus, kad atstatydami šventyklą jie gaus Jehovos paramą (Agėjo 1:13; Zacharijo 4:8, 9). Nors Agėjo ir Zacharijo knygos nedidelės, jos įeina į „visą Raštą, [kuris] yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui“ (2 Timotiejui 3:16).
Įsiklausykime į pranašystes
3, 4. Kodėl Agėjo ir Zacharijo žodžiai turi mus dominti?
3 Anuomet Agėjo ir Zacharijo žodžiai išties buvo svarbūs žydams ir tos pranašystės išsipildė. Kodėl jos turi dominti ir mus? Tai paaiškėja perskaičius Hebrajams 12:26-29. Čia apaštalas Paulius cituoja iš Agėjo 2:6, kur pasakyta, kad Dievas ‘sudrebins dangus ir žemę’. Tada bus ‘nugriauti karalysčių sostai, sunaikinta tautų karalysčių galybė’ (Agėjo 2:22).
4 Pacitavęs Agėją, Paulius pasako, kas turės nutikti „tautų karalystėms“, ir pabrėžia nepajudinamos Karalystės, kurią gaus dvasia pateptieji krikščionys, pranašumą (Hebrajams 12:28). Taigi Agėjo ir Zacharijo pranašystės taikytinos ne pirmajam mūsų eros amžiui, kai buvo parašytas Laiškas hebrajams, o vėlesniems laikams. Dabar žemėje dar yra pateptųjų krikščionių, kurie valdys su Kristumi Mesijiškojoje Karalystėje. Vadinasi, abiejų senovės pranašų žodžiai liečia kaip tik šiuos laikus.
5, 6. Kokios istorinės aplinkybės susiklostė Agėjo ir Zacharijo dienomis?
5 Ezros knygoje kalbama, kokios istorinės aplinkybės susiklostė Agėjo ir Zacharijo dienomis. Žydai sugrįžo iš Babilono tremties 537 m. p. m. e. Vadovaujant Zerubabeliui ir vyriausiajam kunigui Jozuei, 536 m. p. m. e. buvo padėti naujos šventyklos pamatai (Ezros 3:8-13; 5:1). Iš pradžių žydai labai džiaugėsi, bet netrukus pasidavė baimei. Priešininkai, „šalies žmonės“, pasak Ezros 4:4, „ėmė kenkti Judo žmonių ryžtui ir stengėsi atbaidyti juos nuo statybos“. Šie nedraugai, ypač samariečiai, melagingai kaltino žydus, net įtikino Persijos karalių uždrausti šventyklos statybą (Ezros 4:10-21).
6 Žydų entuziazmas išblėso ir dabar jiems terūpėjo savi reikalai. Tačiau 520 m. p. m. e., praėjus 16 metų nuo tada, kai buvo pakloti šventyklos pamatai, Jehova pašaukė Agėją ir Zachariją raginti tautiečius vėl imtis darbo statybvietėje (Agėjo 1:1; Zacharijo 1:1). Šių pranašų padrąsinti ir aiškiai matydami Jehovos paramą, žydai tęsė, kas pradėta, ir 515 m. p. m. e. šventyklą užbaigė (Ezros 6:14, 15).
7. Kuo panašūs minėtųjų pranašų ir mūsų laikai?
7 Kuo visi tie įvykiai reikšmingi mums? Irgi esame gavę užduotį — skelbti „gerąją naujieną apie karalystę“ (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972). Tai daryti krikščionys ypač paraginti po Pirmojo pasaulinio karo. Kaip senovės žydai buvo išvaduoti iš Babilono, taip šiais laikais Jehovos tarnai buvo išlaisvinti iš didžiosios Babelės — visame pasaulyje viešpataujančios klaidingos religijos. Dvasia pateptieji krikščionys uoliai skelbė gerąją naujieną, mokė žmones ir aiškino, koks garbinimas teisingas. Šiandien tokia veikla dar platesnė — gal ir tu prie jos prisidedi. Dabar pats metas darbuotis, nes šios blogos santvarkos pabaiga jau visai arti! Šitą Jehovos skirtą užduotį turime vykdyti tol, kol jis pats ims tvarkyti pasaulio reikalus atėjus „dideliam suspaudimui“ (Mato 24:21). Tuomet blogis bus sunaikintas, o teisingas Dievo garbinimas įsigalės visoje žemėje.
8. Kodėl galime neabejoti, kad Jehova remia mūsų darbą?
8 Agėjo ir Zacharijo pranašystės patikina, kad Jehova mus remia ir laimina, jeigu iš visos širdies dirbame jo paskirtą darbą. Nors kai kas mėgina kliudyti evangelizacijos veiklai, net nori ją uždrausti, jokia valdžia negali jos sustabdyti. Tik pagalvok, kaip Jehova laimina Karalystės darbą: jo mastai didėja per ištisus dešimtmečius nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki pat šių dienų. Tačiau dar daug reikia padaryti.
9. Į kokias senovės laikų aplinkybes sutelksime dėmesį ir kodėl?
9 Kaip Agėjo ir Zacharijo pranašystės gali labiau paskatinti mus vykdyti Dievo įsakymą skelbti gerąją naujieną ir mokyti apie Karalystę? Pažiūrėkime, kuo mums naudingos šios dvi Biblijos knygos, ir aptarkime keletą dalykų iš tų laikų, kai po Babilono tremties parkeliavę į Jeruzalę žydai turėjo atstatyti šventyklą. Jau minėjome, kad parvykėliai nebuvo atsidavę šiam darbui: padėję šventyklos pamatus, jie nuleido rankas. Koks klaidingas požiūris žydus užvaldė? Ko mus tai pamoko?
Ar laikomės deramo požiūrio?
10. Koks klaidingas požiūris užvaldė žydus ir kokios buvo pasekmės?
10 Tėvynėje vėl įsikūrę žydai sakė, kad „dar neatėjo metas“ (Agėjo 1:2). O juk taip jie nekalbėjo 536 m. p. m. e., kai pradėjo šventyklos statybą ir klojo pamatus. Bet paskui statytojus paveikė aplinkinių tautų priešiškumas ir valdininkų nepritarimas. Taigi žydai ėmė labiau rūpintis savo pačių namais ir gerove. Nurodydamas, kaip skiriasi jų būstai, išdabinti brangia mediena, ir apleista šventyklos statybvietė, Jehova paklausė: „Argi metas jums gyventi pagražinimais apkaltuose savo namuose, kai šie Namai tebėra sugriauti?“ (Agėjo 1:4).
11. Kodėl Agėjo laikais Jehova turėjo pataisyti žydų požiūrį?
11 Taip, žydų požiūris į vertybes pasikeitė. Jiems pirmiausia rūpėjo nebe Jehovos užduotis atstatyti šventyklą, o asmeniniai reikalai, nuosavi namai. Todėl Dievo garbinimui skirtų namų nebestatė. Agėjo 1:5 (Brb) yra užrašyti Jehovos žodžiai, kuriais jis skatino žydus ‘apsvarstyti savo kelius’. Dievas pasiūlė jiems stabtelėti ir apmąstyti savo darbus, kad pamatytų, kas dedasi, kai šventyklos statyba nebe pirmaeilis dalykas.
12, 13. Kaip Agėjo 1:6 apibūdinama žydų padėtis ir ką ši eilutė reiškia?
12 Tai, kad žydai nebekreipė dėmesio į svarbią užduotį, aišku, atsiliepė jų gyvenimui. Štai paties Dievo žodžiai iš Agėjo 1:6: „Jūs daug sėjote, bet mažai nuvalėte, jūs valgote, bet jums niekada negana, jūs geriate, bet jums niekada neužtenka, jūs rengiatės, bet nė vienam nėra šilta, ir kas šį tą užsidirba, tas deda į kiaurą maišą.“
13 Žydai gyveno Dievo paskirtoje žemėje, bet ji, priešingai nei tikėtasi, nedavė derliaus. Jehova, kaip ir buvo perspėjęs, tautos nebelaimino ir neberėmė (Pakartoto Įstatymo 28:38-48). Todėl derlius būdavo toks menkas, kad nepakakdavo maistui, trūkdavo šilto drabužio, o uždirbti pinigai neduodavo jokios naudos, tarsi būtų dedami į kiaurą maišą. O ką reiškia žodžiai „jūs geriate, bet jums niekada neužtenka“? Pasigėrimas nebūtų buvęs Dievo palaimos ženklas, nes Jis girtuoklystę smerkia (1 Samuelio 25:36; Patarlių 23:29-35). Šis pasakymas tiesiog rodo, kad Jehova žydų nebeglobojo. Užtat ir vyno tiek mažai tepasigamindavo, kad nepajusdavo nė jo poveikio.
14, 15. Ko pasimokome iš Agėjo 1:6 užrašytų žodžių?
14 Čia mes mokomi ne kaip tvarkyti ir puošti namus. Pranašas Amosas dar gerokai prieš tremtį išpeikė Izraelio turtuolius, gyvenančius „dramblio kaulo namuose“, gulinčius „dramblio kaulo lovose“ (Amoso 3:15; 6:4). Tokia prabanga jie nesimėgavo ilgai — šalį nukariavo ir apiplėšė priešas. Deja, iš šių įvykių ir vėliau, po 70 tremties metų, daugelis Dievo tarnų nepasimokė. O kaip mes? Kiekvienas turėtume pamąstyti ir sąžiningai įvertinti: ar ne per daug dėmesio skiriu namams, jų gražinimui? Gal nemažai laiko aukoju didesniam išsilavinimui įgyti siekdamas karjeros ir palieku svarbią dvasinę veiklą nuošalyje? (Luko 12:20, 21; 1 Timotiejui 6:17-19)
15 Agėjo 1:6 užrašyti žodžiai skatina mus nepamiršti, kaip svarbu būti Dievo laiminamiems. Kai anais laikais Jehova neberėmė žydų, šie patyrė skaudžių nuostolių. Jeigu Dievas mūsų nelaimins, nukentėsime dvasiškai ir tada nepadės jokie turtai (Mato 25:34-40; 2 Korintiečiams 9:8-12). O kaip galime sulaukti Dievo palaimos?
Jehova padeda savo dvasia
16—18. Kaip išsipildė Zacharijo 4:6 užrašyti žodžiai senovės laikais?
16 Agėjo amžininkas Zacharijas buvo įkvėptas pabrėžti, kuo tais laikais Jehova skatino ir laimino savo atsidavusius tarnus. Tai padeda suprasti, kaip jis gali palaiminti ir tave. Pranašo knygoje rašoma: „Ne galybe, ne jėga, bet mano Dvasia, — skelbia Galybių Viešpats“ (Zacharijo 4:6). Tikriausiai ne kartą esi girdėjęs šiuos žodžius. Ką jie reiškė žydams Agėjo ir Zacharijo dienomis ir kuo svarbūs tau?
17 Nepamirškime, kad tais laikais įkvėpti abiejų pranašų žodžiai labai paveikė jų tautiečius. Savo raginimais jiedu pakėlė Dievui ištikimų žydų dvasią. Agėjas pradėjo pranašauti 520 m. p. m. e. šeštąjį, o Zacharijas — aštuntąjį mėnesį (Zacharijo 1:1). Jau devintąjį mėnesį, kaip parašyta Agėjo 2:18, žydai ėmė uoliai darbuotis prie šventyklos pamatų. Žmonės suskato veikti ir pakluso Jehovai pasitikėdami jo parama. Dievas garantavo savo pagalbą žodžiais, užrašytais Zacharijo 4:6.
18 Grįžtantys 537 m. p. m. e. iš Babilono į tėvynę žydai neturėjo jokių karinių pajėgų. Visą kelią juos saugojo ir vedė Jehova. Kai netrukus žydai pradėjo atstatyti šventyklą, jiems vadovavo Dievo dvasia. Ji lydėjo ir tada, kai tauta iš naujo ėmėsi šio darbo.
19. Kokį stiprų priešinimąsi turėjo įveikti Dievo dvasia?
19 Aštuoniuose regėjimuose Zacharijas buvo patikintas, kad Jehova bus su savo tauta, ištikimai triūsiančia, iki užbaigs šventyklą. Ketvirtajame regėjime, užrašytame trečiame knygos skyriuje, parodyta, jog statytojams kliudė Šėtonas (Zacharijo 3:1). Jis, aišku, netvėrė apmaudu žinodamas, kad ateis diena, kai vyriausiasis kunigas Jozuė ims tarnauti šventykloje savo tautos labui. Kad ir kaip Velnias trukdė, svarbiausias padėjėjas — Jehovos dvasia šalino kliūtis ir įkvėpė žydus darbuotis iki pat statybos pabaigos.
20. Kaip šventoji dvasia padėjo žydams įvykdyti Dievo valią?
20 Valdžios draudimas statyti atrodė didžiulė it kalnas kliūtis. Tačiau Jehova pažadėjo šį „kalną“ pašalinti ir paversti „lyguma“ (Zacharijo 4:7). Taip ir atsitiko! Karalius Darijus I saugyklose surado Kyro įsaką, leidžiantį žydams atstatyti šventyklą. Valdovas panaikino draudimą ir liepė iš karališkojo iždo skirti pinigų šiam darbui. Kokia stulbinanti permaina! Ar visa tai įvyko veikiant Dievo dvasiai? Be abejo. Šeštaisiais Darijaus I valdymo metais, 515 m. p. m. e., šventykla buvo atstatyta (Ezros 6:1, 15).
21. a) Kaip senovėje Dievas ‘visas tautas sudrebino’ ir kaip surinko „tautų lobius“? b) Kaip ši pranašystė išsipildo mūsų laikais?
21 Agėjo 2:5 parašyta, kad pranašas priminė žydams sandorą, kurią Dievas su jais sudarė prie Sinajaus, kai „visas kalnas baisiai drebėjo“ (Išėjimo 19:18). Agėjo ir Zacharijo dienomis Jehova ruošėsi dar vienam sudrebinimui ir apie tai vaizdžiai kalbama minėto skyriaus šeštoje ir septintoje eilutėse. Persijos imperijai išgyvenant permainingą laikotarpį, šventyklos statybą vis dėlto pavyks užbaigti. Šioje garbinimo vietoje galiausiai Jehovą šlovins drauge su žydais ir nežydai — „visų tautų lobiai“. Mūsų laikais smarkiai ‘drebinamos tautos’ krikščionių skelbiama žinia ir „tautų lobiai“ plaukia garbinti Dievą drauge su pateptųjų likučiu. Pateptieji ir kitos avys dabar tikrai pripildo Jehovos namus šlovės. Šie tikrieji garbintojai kupini tikėjimo laukia meto, kai Jehova ir kitaip ‘sudrebins dangus ir žemę’ — nugriaus ir sunaikins tautų karalysčių galybę (Agėjo 2:22).
22. Kaip drebinamos tautos, kas tuo pasiekiama ir ko dar reikia laukti?
22 Pranašystėje kalbama apie permainas visur — „danguje, žemėje, jūroje ir sausumoje“. Antai Šėtonas ir jo demonai buvo išmesti žemėn (Apreiškimo 12:7-12). O Dievo žinios skelbimas, kuriam vadovauja dvasia pateptieji, tikrai drebina visuomenės struktūras (Apreiškimo 11:18). Bet niekas negali sutrukdyti „milžiniškai miniai“, sudarytai iš tautų lobių, sykiu su dvasiniu Izraeliu tarnauti Jehovai (Apreiškimo 7:9, 10). Ši minia vienoje gretoje su pateptaisiais krikščionimis skelbia gerąją naujieną apie tai, jog netrukus Dievas sudrebins tautas per Armagedoną. Nuo tada visoje žemėje įsigalės teisingas garbinimas.
Ar atsimeni?
• Kada tarnavo Agėjas ir Zacharijas ir kokios buvo to meto aplinkybės?
• Kaip tu gali taikyti Agėjo ir Zacharijo perduotus žodžius?
• Kaip tave padrąsina žodžiai iš Zacharijo 4:6?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 20 puslapyje]
Agėjo ir Zacharijo pranašystės patikina, kad Dievas mus remia
[Iliustracija 23 puslapyje]
„Argi metas jums gyventi pagražinimais apkaltuose savo namuose, kai šie Namai tebėra sugriauti?“
[Iliustracija 24 puslapyje]
Jehovos tarnai ieško „tautų lobių“