Jehova moko ganytojus prižiūrėti jo kaimenę

„Viešpats duoda išminties, iš jo lūpų ateina pažinimas ir supratimas“ (PATARLIŲ 2:6).

1, 2. Dėl ko krikštyti vyrai bendruomenėje siekia atsakingų pareigų?

„LABAI džiaugiausi paskirtas vyresniuoju, — pasakoja Nikas, gavęs šias pareigas prieš septynerius metus. — Supratau, kad tai puiki galimybė daug daugiau nuveikti Jehovos tarnyboje. Jaučiausi skolingas Dievui už visa, ką jis dėl manęs padarė. Taip pat norėjau kiek galėdamas padėti bendratikiams. Juk taip ir man anksčiau padėjo vyresnieji.“ Bet sykiu Nikas truputį nuogąstavo: „Neturėjau nė trisdešimt metų, todėl abejojau, ar nepristigsiu įžvalgos ir išminties, ar tikrai sugebėsiu ganyti kaimenę.“

² Tie, kuriems Jehova patiki rūpintis jo avimis, gali jaustis laimingi dėl daugelio priežasčių. Vieną jų nurodė apaštalas Paulius primindamas Efezo bendruomenės vyresniesiems Jėzaus žodžius: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35). Krikštyti broliai, paskirti tarnybiniais padėjėjais arba vyresniaisiais, gali daugiau duoti Jehovai ir bendruomenei. Pavyzdžiui, tarnybiniai padėjėjai triūsia išvien su vyresniaisiais, atlieka įvairius būtinus darbus, nors tam tenka aukoti nemažai laiko. Šitaip broliai tarnauja iš meilės Dievui ir artimui (Morkaus 12:30, 31).

3. Kodėl kai kurie broliai nesiryžta siekti tarnybinių pareigų?

³ O jeigu krikščionis mano nesąs tinkamas būti tarnybiniu padėjėju ir galiausiai vyresniuoju ir nesiryžta siekti šių pareigų? Galbūt panašiai kaip jau minėtas Nikas, jis baiminasi neturįs įgūdžių, reikalingų norint gerai prižiūrėti kaimenę. Gal ir tu, broli, taip manai apie save? Tokie nuogąstavimai nėra visiškai be pagrindo. Vyrai, paskirti ganyti kaimenę, atskaitingi Jehovai. Jėzus pasakė: „Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“ (Luko 12:48).

4. Kaip Jehova padeda tiems, kuriuos paskiria prižiūrėti kaimenės?

⁴ Jehovos paskirtiems tarnybiniams padėjėjams ir vyresniesiems tenka sunkesnė našta nei kitiems, bet ar jis tikisi, kad šie broliai nešios ją vieni? Anaiptol. Dievas teikia realią pagalbą, todėl atsakingi krikščionys ne tik neklumpa po savo našta, bet puikiai susitvarko su visomis pareigomis. Pirmame straipsnyje minėjome, kad Jehova palaiko juos šventąja dvasia. Brandindami tos dvasios vaisius ganytojai išmoksta rūpintis avimis meilingai (Apaštalų darbų 20:28; Galatams 5:22, 23). Dievas taip pat apdovanoja juos išmintimi, pažinimu, įžvalga (Patarlių 2:6). Kokiais keliais jiems šita pagalba ateina? Aptarkime, kaip trejopai Jehova moko brolius, paskirtus prižiūrėti jo avių.

Mokomi patyrusių ganytojų

5. Kodėl Petras ir Jonas buvo geri ganytojai?

⁵ Kai apaštalus Petrą ir Joną atvedė į žydų teismo tarybą, teisėjai, laikantys save daug  išmanančiais, žiūrėjo į juos kaip į „paprastus, nemokytus“ žmones. Aišku, skaityti ir rašyti jiedu mokėjo, bet nebuvo išėję rabinų mokslų, kaip aiškinti Raštą. Vis dėlto Petras su Jonu ir kiti Jėzaus sekėjai pasirodė esą geri mokytojai: daug kas išgirdę jų liudijimą įtikėjo. Kaip šie paprasti vyrai tapo tokiais nepaprastais mokytojais? Išklausę Petrą ir Joną, teismo tarybos nariai „atpažino juos buvus kartu su Jėzumi“ (Apaštalų darbų 4:1-4, 13). Šiedu vyrai, aišku, buvo gavę šventosios dvasios (Apaštalų darbų 1:8). Kita vertus, net anie dvasiniu požiūriu akli teisėjai negalėjo nepastebėti, kad Jėzus šituos sekėjus buvo daug ko išmokęs. Būdamas žemėje, Jėzus apaštalus mokė ne tik kaip surinkti romius it avys žmones, bet ir kaip tokią kaimenę ganyti (Mato 11:29; 20:24-28; 1 Petro 5:4).

6. Kokį pavyzdį paliko Jėzus ir Paulius, kaip mokyti kitus?

⁶ Prikeltasis Jėzus toliau mokė tuos savo sekėjus, kuriuos paskyrė tarnauti ganytojais (Apreiškimo 1:1; 2:1—3:22). Štai pats išsirinko Paulių apaštalu ir rūpinosi jo ugdymu (Apaštalų darbų 22:6-10). Paulius labai vertino, ką išmokęs, ir dalijosi savo žiniomis bei patirtimi su kitais vyresniaisiais (Apaštalų darbų 20:17-35). Apaštalas, pavyzdžiui, negailėdamas laiko ir jėgų mokė Timotiejų, kad šis taptų Dievo darbininku, „neturinčiu ko gėdytis“ (2 Timotiejui 2:15). Jiedu labai susibičiuliavo. Apie šį savo bendražygį Paulius rašė: „Jis su manimi tarnavo kaip sūnus su tėvu“ (Filipiečiams 2:22). Apaštalas nesiekė, kad Timotiejus ar kuris kitas brolis būtų jo paties mokinys. Paulius skatino bendratikius sekti ‘jo pavyzdžiu, kaip ir jis seka Kristumi’ (1 Korintiečiams 11:1).

7, 8. a) Iš kokio pavyzdžio akivaizdu, kad vyresniesiems verta sekti Jėzumi ir Pauliumi? b) Kada vyresnieji turi pradėti ugdyti būsimus tarnybinius padėjėjus ir vyresniuosius?

⁷ Prityrę ganytojai šiandien irgi panašiai kaip Jėzus ir Paulius imasi iniciatyvos mokyti krikštytus brolius, ir jų pastangos nenueina veltui. Štai vienas pavyzdys. Čiadas užaugo šeimoje, kurioje ne visi išpažino teisingą religiją, ir neseniai buvo paskirtas vyresniuoju. Brolis pasakoja: „Ilgą laiką keletas patyrusių vyresniųjų padėjo man bręsti dvasiškai. Kadangi tėvas nebuvo liudytojas, vyresnieji manimi ypač rūpinosi — tarsi dvasiniai tėvai. Aukojo laiką lavindami skelbimo tarnyboje, vėliau vienas vyresnysis kantriai mokė, kaip vykdyti bendruomenėje patikėtas pareigas.“

⁸ Šis pavyzdys rodo, jog įžvalgūs ganytojai gerokai iš anksto pradeda ugdyti brolius — būsimus tarnybinius padėjėjus ir vyresniuosius. Kodėl to reikia? Ogi todėl, kad pagal Biblijos nurodymus į šias pareigas skiriami krikščionys, kurie jau yra aukštos moralės ir dvasingi. Jie „pirmiau turi būti išbandyti“ (1 Timotiejui 3:1-10).

9. Ką daryti įpareigoti brandūs ganytojai ir kodėl?

⁹ Jeigu krikštyti broliai turi būti išbandyti, savaime suprantama, kad juos reikia mokyti. Pavyzdžiui, ar moksleivis išlaikytų sunkų egzaminą, jei pedagogai jo nebūtų mokę tos disciplinos? Tikriausiai ne. Taigi mokymas išties reikalingas. Beje, geras mokytojas parengia savo auklėtinį taip, kad ne tik išlaikytų egzaminą, bet ir sugebėtų taikyti įgytas žinias gyvenime. Stropūs vyresnieji krikštytus brolius irgi moko reikalingų dalykų ir taip jiems padeda ugdytis savybes, be kurių šie negalėtų būti paskirti ganytojais. Vyresnieji tai daro ne vien tam, kad bendratikis gautų tarnybines  pareigas, bet kad ir gebėtų rūpintis kaimene (2 Timotiejui 2:2). Aišku, toks krikščionis pats turi dėti daug pastangų, kad atitiktų tarnybiniam padėjėjui arba vyresniajam keliamus reikalavimus (Titui 1:5-9). Vis dėlto brolis, siekiantis bendruomenėje pareigų, greičiau darys pažangą, jeigu jam noriai padeda patyrę ganytojai.

10, 11. Kaip ganytojai gali ruošti atsakingoms pareigoms kitus brolius?

¹⁰ Tad kaip patyrę vyresnieji bendruomenėje gali ruošti kitus brolius atsakingoms pareigoms? Pirmiausia turi rodyti jiems dėmesį: vis eiti kartu į lauko tarnybą, idant šie tikrai įgustų ‘be iškraipymų skelbti tiesos žodį’ (2 Timotiejui 2:15). Brandūs ganytojai su tais broliais dalijasi džiaugsmu, patikina juos, kad tarnauti kitų labui yra malonumas ir kad pasiekęs užsibrėžtą dvasinį tikslą jautiesi laimingas. Be to, vyresnieji taktiškai pataria, kur broliui reikėtų pasitempti, kad būtų „pavyzdys kaimenei“ (1 Petro 5:3, 5).

¹¹ Kai brolis paskiriamas tarnybiniu padėjėju, supratingi ganytojai jį moko ir toliau. Briusas, jau ne vieną dešimtmetį tarnaujantis vyresniuoju, pasakoja: „Man patinka su naujai paskirtu tarnybiniu padėjėju drauge susėdus aptarti nurodymus, duodamus ištikimo ir protingo vergo leidiniuose. Taip pat perskaitome, ko iš jo reikalauja viena ar kita užduotis. Mielai padedu, kol savo pareigas brolis gerai perpranta.“ Patirties įgijęs tarnybinis padėjėjas gali būti mokomas ganytojo darbo. Briusas tęsia: „Tarnybiniam padėjėjui, su kuriuo ruošiuosi aplankyti ką nors kaip ganytojas, padedu parinkti iš Biblijos tokias mintis, kurios padrąsintų, sustiprintų mūsų laukiantį bendratikį ar visą šeimą. Kad tarnybinis padėjėjas taptų geru ganytoju, jis turi išmokti paliesti žmogaus širdį Rašto žodžiais (Hebrajams 4:12; 5:14).

12. Kaip patyrę ganytojai gali mokyti naujai paskirtus vyresniuosius?

¹² Net ir naujai paskirtam ganytojui reikia, kad jį kas pamokytų. Minėtas brolis Nikas sako: „Kiek daug pasisėmiau iš dviejų vyresnio amžiaus prižiūrėtojų! Šie broliai puikiai žinojo, kaip tvarkyti įvairius reikalus. Abu visada kantriai išklausydavo ir atsižvelgdavo į mano nuomonę, net jeigu jų požiūris būdavo kitoks. Daug ko išmokau stebėdamas, kokį nuolankumą ir pagarbą jiedu rodo bendruomenės broliams ir seserims. Darbuodamasis su šiais vyresniaisiais tvirtai įsisąmoninau: kai reikia spręsti kokią problemą arba tarti padrąsinimo žodį kitam krikščioniui, turiu leisti kalbėti pačiai Biblijai.“

Mokomi Dievo Žodžio

13. a) Ko reikia, kad krikščionis būtų geru ganytoju? b) Kodėl Jėzus sakė: „Mano mokslas ne mano“?

¹³ Dievo Žodyje, Biblijoje, surašyti įstatymai, principai, pavyzdžiai, kuriais vadovaudamasis ganytojas išties gali tapti „visiškai tinkamas, viskuo aprūpintas visokiam geram darbui“ (2 Timotiejui 3:16, 17, Jr). Net jei atsakingas brolis turi nemenką pasaulietinį išsilavinimą, geras ganytojas jis bus tik  išmanydamas Raštą ir mokėdamas jį taikyti. Tai matome iš Jėzaus pavyzdžio. Jis, pats išmaniausias, įžvalgiausias, išmintingiausias dvasinis ganytojas, mokydamas Jehovos avis kliovėsi ne savo protu. Jėzus pasakė: „Mano mokslas ne mano, bet to, kuris yra mane siuntęs.“ Kodėl jis pabrėžė, kad moko savo dangiškojo Tėvo įgaliotas? Jėzus paaiškino: „Kas iš savęs kalba, ieško savo garbės“ (Jono 7:16, 18).

14. Iš ko akivaizdu, kad ganytojai nesiekia sau garbės?

¹⁴ Ištikimi ganytojai nesiekia garbės sau. Jie pataria bendratikiams ir juos padrąsina remdamiesi ne pačių išmintimi, bet Dievo Žodžiu. Šie broliai žino, kad ganytojo užduotis — padėti avims įgyti ne vyresniųjų, o „Kristaus protą“ (1 Korintiečiams 2:14-16, Brb). Kas būtų, jeigu, tarkim, sutuoktinių porai kokiu nors aktualiu klausimu vyresnysis patartų remdamasis savo išmone, o ne Biblijos principais bei „ištikimo ir protingo vergo“ leidiniuose duodamais paaiškinimais? (Mato 24:45, Jr) To vyresniojo patarimas, ko gero, būtų grindžiamas vietos papročiais bei ribotu jo paties išmanymu. Aišku, kai kurie papročiai nėra blogi ir vyresniajam galbūt nestinga gyvenimo patirties. Tačiau avims bus naudingiausia, jeigu ganytojai paskatins jas paisyti ne žmogaus nuomonės ir vietos tradicijų, o klausyti Jėzaus balso ir Jehovos žodžių (Psalmyno 12:7 [12:6, Brb]; Patarlių 3:5, 6).

Mokomi „ištikimo ir protingo vergo“

15. Kokią užduotį Jėzus paskyrė „ištikimam ir protingam vergui“ ir kas jam padeda sėkmingai ją vykdyti?

¹⁵ Ganytojai Petras, Jonas ir Paulius buvo iš grupės, kurią Jėzus pavadino „ištikimu ir protingu vergu“. Šią vergo klasę sudaro žemėje gyvenantys dvasia patepti Jėzaus broliai, puoselėjantys viltį tapti jo bendravaldžiais danguje (Apreiškimo 5:9, 10). Paskutinėmis šios santvarkos dienomis pateptųjų Kristaus brolių žemėje tolydžio mažėja. O darbas, kurį jiems Jėzus paskyrė, — skelbti gerąją naujieną apie Karalystę iki ateis pabaiga — išsiplėtė kaip niekad. Bet vergo klasė puikiai vykdo savo užduotį. Kas lemia tokią sėkmę? Iš dalies tai, kad „ištikimo ir protingo vergo“ lavinamos „kitos avys“ išmoksta puikiai dirbti skelbimo ir mokymo darbą (Jono 10:16; Mato 24:14; 25:40). Didumą to darbo šiandien ir atlieka šitie atsidavę pagalbininkai.

16. Kaip vergo klasė lavina vyrus, paskirtus rūpintis avimis?

 ¹⁶ Kaip vergo klasė lavina „kitas avis“? Pirmajame amžiuje vergo klasės atstovai buvo įgalioti mokyti brolius ir juos paskirti prižiūrėtojais, kad šie paskui mokytų kaimenės avis (1 Korintiečiams 4:17). Taip yra ir šiandien. Vadovaujančioji taryba — grupelė pateptųjų vyresniųjų iš vergo klasės — įgalioja savo atstovus mokyti brolius ir juos paskirti tarnybiniais padėjėjais ir vyresniaisiais dešimtyse tūkstančių bendruomenių. Vadovaujančioji taryba taip pat organizuoja kursus, kuriuose filialų komitetų nariai, keliaujantieji prižiūrėtojai, vyresnieji, tarnybiniai padėjėjai lavinami kuo geriau rūpintis avimis. Be to, nurodymų duodama laiškuose, Sargybos bokšto straipsniuose, kituose leidiniuose, pavyzdžiui, knygoje „Organizuotai vykdome Jehovos valią“. *

17. a) Kaip Jėzus rodo pasitikėjimą vergo klase? b) Kaip dvasiniai ganytojai rodo pasitikėjimą vergo klase?

¹⁷ Jėzus taip pasitiki vergo klase, kad paskyrė ją valdyti „visų savo turtų“ — tai yra rūpintis visais dvasiniais reikalais žemėje (Mato 24:47). Ganytojai irgi pasitiki vergo klase — klauso Vadovaujančiosios tarybos nurodymų. Tad ganytojai vienybę kaimenėje palaiko mokydami kitus, patys mokydamiesi iš Dievo Žodžio ir taikydami, ko yra mokomi vergo klasės. Kokie mes dėkingi, kad Jehova lavina vyrus, nuoširdžiai besirūpinančius kiekvienu krikščionių bendruomenės nariu!

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kaip brandūs dvasiniai ganytojai moko kitus?

• Kodėl ganytojai mokydami bendratikius vadovaujasi ne savo pačių išmintimi?

• Kaip ganytojai rodo pasitikėjimą vergo klase ir kodėl?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

Krikščionių vyresnieji lavina jaunesnius bendruomenės vyrus

[Iliustracijos 26 puslapyje]

„Ištikimas ir protingas vergas“ daug dėmesio skiria vyresniųjų mokymui