Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Stenkitės pasiekti vaiko širdį

Stenkitės pasiekti vaiko širdį

Stenkitės pasiekti vaiko širdį

TIKRIAUSIAI ne sykį teko matyti vaikus, žaidžiančius karą. Galbūt dėl to suskaudo širdį. Vaikai, net visai maži, karą žaidžia dažnai, nes pramogų pasaulyje smurtas pasidarė įprastas. Kaip sudominti vaiką taikingesniais žaidimais? Valtraud, Jehovos liudytojų misionierė, daug metų tarnaujanti Afrikoje, pabandė tai padaryti.

Kilus karui, ši mūsų sesė iš vienos Afrikos šalies persikėlė į kitą. Čia pradėjo studijuoti Bibliją su viena mama, turinčia penkerių metų sūnų. Kada tik misionierė ateidavo, visada rasdavo berniuką žaidžiantį su plastikiniu šautuvėliu. Tai buvo vienintelis jo žaislas. Valtraud nematė, kad vaikas juo į ką nors taikytų, tik atidarydavo ir uždarydavo spyną, tarsi užtaisinėtų.

Valtraud kreipėsi į berniuką: „Verneri, ar žinai, kodėl gyvenu jūsų šalyje? Todėl, kad mano krašte vyksta karas: pikti žmonės šaudo vieni į kitus šautuvais, panašiais į tavo. Ar gerai jie daro?“

„Ne“, — atsakė Verneris nelinksmai.

„Ir aš taip manau“, — pritarė Valtraud. Paskui paklausė: „O ar žinai, kodėl lankausi jūsų namuose kas savaitę? Dėl to, kad Jehovos liudytojai nori padėti kitiems gyventi taikoje su Dievu ir su kaimynais.“ Mamai pritarus, Valtraud berniukui pasiūlė: „Jei atiduosi man šautuvėlį, išmesiu jį, o tau atnešiu sunkvežimį su keturiais ratais.“

Verneris klusniai atidavė žaisliuką. Žadėtas sunkvežimis, naujas, medinis, atėjo po keturių savaičių. Verneris paėmė jį plačiai šypsodamasis.

Ar stengiatės kalbėtis su savo vaikais? Ar bandote pasiekti jų širdelę, kad nedvejodami išmestų šautuvėlius ar kitus kovos įrankius primenančius žaislus? Tokią pamoką vaikai prisimintų visą gyvenimą.