Dievo sumanymas netrukus bus įgyvendintas

ADOMUI su Ieva dar esant rojuje, Dievas juodu įpareigojo: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams“ (Pradžios 1:28).

Valdyti žemę reiškė ne tik išdirbti ir prižiūrėti mažą jos lopinėlį. Adomas, Ieva bei jų palikuonys rojumi paversti turėjo visą planetą. Deja, pirmoji pora nusidėjo, tad iš Edeno sodo buvo išvaryta (Pradžios 3:23, 24). Vis dėlto žmonės neprarado galimybės kada nors užvaldyti žemę.

Tai padaryti pavyks ateityje, kai Dievas laimins jam klusnią žmoniją. Štai senovės Izraelyje laukai bei sodai davė gausų derlių, nes tauta buvo pelniusi Dievo palankumą. Panašios sąlygos įsivyraus ir tuomet, kai mūsų planeta pamažu taps rojumi. Įkvėptame Dievo Žodyje, Biblijoje, laiduojama, kad tada ‘žemė duos derlių, nes mus laimins Dievas, mūsų Dievas’ (Psalmyno 67:6, Brb). Džiūgaus pievos ir kalnai, medžiai ir gėlės, upės ir jūros (Psalmyno 96:11-13; 98:7-9). Žemę puoš vešli augalija, įvairiaspalviai paukščiai, nuostabūs gyvūnai, nuoširdūs žmonės.

 Naujasis pasaulis — čia pat!

Dabar stovime ant Dievo Jehovos pažadėto naujojo pasaulio slenksčio. „Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“, — rašė apaštalas Petras (2 Petro 3:13). Galbūt kas perskaitęs šiuos žodžius pamanys, jog mūsų planeta niekada netaps rojumi, — juk, atrodo, turės būti pakeistas dangus ir žemė. Ar taip ir bus?

Apie kokį dangų čia kalbama? Tikrai ne apie dangų tiesiogine prasme (Psalmyno 19:2, 3 [19:1, 2, Brb]). Ankstesnėse eilutėse Petras kalbėjo apie simbolinius „dangus“ — žmonių valdžias, iškilusias virš pavaldinių (2 Petro 3:10-12). Tiems „dangums“ valdyti nesiseka, todėl jų nebeliks (Jeremijo 10:23; Danieliaus 2:44). O juos pakeisiantis „naujas dangus“ yra Dievo Karalystė, kurią sudaro Karalius Jėzus Kristus ir 144000 jo bendravaldžių, prikeltų dangiškajam gyvenimui (Romiečiams 8:16, 17; Apreiškimo 5:9, 10; 14:1, 3).

Petro paminėta „nauja žemė“ nėra kokia nauja planeta. Jehovos sukurta žemė tobula ir tinkama žmogui gyventi amžinai (Psalmyno 104:5). Tačiau kartais, kai Biblijoje kalbama apie žemę, turimi omenyje žmonės (Pradžios 11:1). Žemė, kuri netrukus bus sunaikinta, yra žmonės, priklausantys šiam piktam pasauliui. Kartą bedieviškas pasaulis jau buvo nubaustas — pražuvo per tvaną Nojaus laikais (2 Petro 3:5-7). Tad kas gi yra „nauja žemė“? Tai nauja visuomenė — tikrieji Dievo garbintojai, „doros širdies žmonės“ (Psalmyno 125:4; 1 Jono 2:17). Įstatymus „naujai žemei“ duos „naujas dangus“. Ištikimi Dievui vyrai žemėje pasirūpins, kad jų būtų laikomasi.

Puikios permainos!

Be abejonės, Jehova mums sukūrė nuostabius namus. Apie savo kūrybą jis pasakė, kad yra ‘labai gera’ (Pradžios 1:31). Šėtonas Velnias pakurstė Adomą su Ieva maištauti (Pradžios 3:1-5; Apreiškimo 12:9). Tačiau netrukus Dievas pasirūpins, kad teisieji gautų „tikrąjį gyvenimą“, tai yra galėtų amžinai gyventi rojuje tobulomis sąlygomis (1 Timotiejui 6:12, 19). Pažiūrėkime, kas jų ten laukia.

Per Kristaus valdymo Tūkstantmetį Šėtonas bus suvaržytas ir nebeužtrauks nelaimių. Jėzaus apaštalas Jonas sako: „Išvydau angelą [arkangelą Mykolą, arba Jėzų Kristų], nužengiantį iš dangaus, laikantį rankose bedugnės raktą ir didžiulę grandinę. Jis nutvėrė slibiną — senąją gyvatę, kuri yra velnias ir šėtonas, surišo jį tūkstančiui metų ir įmetė į bedugnę, užrakino ją ir iš viršaus užantspaudavo, kad nebegalėtų suvedžioti tautų, kol pasibaigs tūkstantis metų“ (Apreiškimo 20:1-3; 12:12). Taigi įkalintas Šėtonas nedarys įtakos, be to, valdant Karalystei žmonija patirs ir įvairiausių kitų džiaugsmų.

Į praeitį nueis blogis, žiaurumai, karai. Biblijoje žadama: „Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus; žvalgysiesi po vietą,  kur jis buvo, bet jis jau bus dingęs. O romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove. Teisieji paveldės kraštą ir jame gyvens amžinai“ (Psalmyno 37:10, 11, 29). Jehova Dievas ‘visoje žemėje sustabdys karus’ (Psalmyno 46:10 [46:9, Brb]). Kokia puiki taikos ir saugumo garantija!

Bus daug sveiko ir skanaus maisto. „Krašte tebūna gausu grūdų, — giedojo psalmininkas, — pasėliai tevilnija ant kalnų viršūnių“ (Psalmyno 72:16). Niekam nereikės kęsti alkio.

Niekas nesirgs. Tikrai, „nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘Aš sergu’“ (Izaijo 33:24, Brb; 35:5, 6). Kada Jėzus Kristus gyveno žemėje, išgydydavo raupsuotus, luošus, aklus (Mato 9:35; Morkaus 1:40-42; Jono 5:5-9). Tik įsivaizduokite, ką jis padarys naujajame pasaulyje! Pagalvokite, kaip visi džiaugsis, kai aklieji, kurtieji, luošieji ir nebyliai pasveiks.

Žmonijai žengiant tobulumo link, senatvės požymių mažės. Nebereikės akinių, lazdų, ramentų, neįgaliojo vežimėlių, ligoninių, vaistų. O kaip viskas pasikeis, kada grįš jaunystės jėgos! (Jobo 33:25) Kas rytą atsikelsime gerai išsimiegoję, žvalūs, pasiruošę vėl kibti į džiugų darbą.

Smagu bus matyti prikeltus artimuosius ir kitus žmones (Jono 5:28, 29; Apaštalų darbų 24:15). Kaip džiaugsimės sutikę Abelį, Nojų, Abraomą, Sarą, Jobą, Mozę, Rūtą, Dovydą, Eliją, Esterą ir dar daugelį kitų! Prisikels milijonai. Dauguma jų nieko nebuvo girdėję apie Jehovą, tačiau juos pasitikę žmonės noriai mokys apie jį, jo tikslus, jo Sūnų Jėzų Kristų. Kada prikeltieji pažins savo Kūrėją, žemė išties taps kupina Jehovos pažinimo.

Svarbiausia, galėsime garbinti vienintelį tikrąjį Dievą amžinai. Tai bus metas, kai ‘linksmi tarnausime Viešpačiui’ ir visi kartu statysime gražius namus, įdirbsime žemę, kol ją visiškai užvaldysime (Psalmyno 100:1-3; Izaijo 65:21-24). Koks džiaugsmas amžinai gyventi derlingame, taikiame ir nuostabiame rojuje, teikiančiame garbę šventam Jehovos vardui! (Psalmyno 145:21; Jono 17:3)

Galutinis žmonijos išbandymas

Per Jėzaus karaliavimo Tūkstantmetį kiekvienas klusnus žmogus džiaugsis gerove, kurią laiduoja jo išperkamoji auka. Visokia nuodėmė bus pašalinta ir žmonija pasieks tobulumą (1 Jono 2:2; Apreiškimo 21:1-4). Kai nebeliks jokių Adomo nuodėmės pasekmių, žmonės bus tobuli kūnu, protu, morale ir dvasia — taip, kaip Dievas ir buvo numatęs. Pasiekę visišką tobulumą atgis tikrąja to žodžio prasme (Apreiškimo 20:5). Kokia šlovė tuomet bus Jehovai!

Pasibaigus Kristaus tūkstantmečiam valdymui Šėtonas Velnias bei  jo demonai, arba puolę angelai, bus trumpam išleisti iš bedugnės, į kurią buvo įmesti maždaug prieš dešimt šimtmečių (Apreiškimo 20:1-3). Jiems bus leista paskutinį kartą pamėginti atitraukti žmones nuo Dievo. Ir nors kai kurie žmonės pasiduos piktiems troškimams, maištas greit bus numalšintas. Jehova sunaikins savanaudžius maištininkus drauge su Šėtonu bei jo demonais. Blogio daugiau nebebus. Nedorėliai išnyks visiems laikams, o teisieji gaus amžinąjį gyvenimą (Apreiškimo 20:7-10).

Ar jūs tai išvysite?

Tų, kurie myli Jehovą Dievą, laukia nesibaigianti laimė. Amžinai gyventi rojuje tikrai nepabos. Ilgainiui netgi taps dar įdomiau, nes Dievo pažinimui ribų nėra (Romiečiams 11:33). Visuomet sužinosite kažką nauja ir turėsite apsčiai laiko tas žinias pritaikyti. Kodėl? Nes gyvensite ne kokius 70 ar 80 metų, o amžinai (Psalmyno 22:27 [22:26, Brb]; 90:10; Mokytojo 3:11).

Jeigu mylite Dievą, visuomet džiaugsitės galėdamas vykdyti jo valią. Apaštalas Jonas rašė: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3). Tad neleiskite, kad kas kliudytų elgtis teisingai ir taip džiuginti Jehovą. Visuomet turėkite omenyje nuostabią viltį, kurią suteikia Dievo Žodis, Biblija. Ryžtingai vykdykite Jehovos valią ir niekad neiškrypkite iš teisingo kelio. Tada išvysite, kaip Dievas įgyvendins savo sumanymą čia, žemėje, ir kaip mūsų planeta amžiams taps rojumi.

[Iliustracija 4 puslapyje]

Dievas laimino ir izraelitų laukai davė gausų derlių

[Iliustracija 7 puslapyje]

Kokį įsivaizduojate gyvenimą rojuje?