Ištikimuosius lydi džiaugsmas

„Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša“ (PATARLIŲ 10:22, Brb).

1, 2. Kodėl nedera gyventi vien ateities lūkesčiais?

„PERDĖTAS susirūpinimas ateitimi [...] neleidžia džiaugtis dabartimi“, — pasakė vienas amerikiečių filosofas. Pavyzdžiui, jeigu vaikas tegalvoja, ką galės daryti suaugęs, nepajus, koks laimingas metas vaikystė.

² Jehovos garbintojui irgi gali panašiai atsitikti. Štai mes laukiame išsipildant Dievo pažado atkurti žemėje rojų. Labai trokštame gyventi be ligų, senatvės, skausmo, kančių. Gera viso to tikėtis, tačiau jei tesvajojame apie palaimingą ateitį, gal nebevertiname dabar gaunamų dvasinių gėrybių. Apgailėtina, jeigu taip yra. Juk galime tuoj pat nusiminti ir ‘kankintis širdyje, nes mūsų viltis neišsipildo ilgai’ — ne tiek greit, kaip tikėjomės (Patarlių 13:12, Brb). Dėl problemų ir sunkumų gal net imame liūdėti, gailėti savęs. Užuot ieškoję išeities, tampame aimanuotojais. Taip neatsitiks, jeigu dėkinga širdimi vis mąstysime, kiek esame laiminami šiuo metu.

3. Į ką sutelksime dėmesį šiame straipsnyje?

³ „Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša“, — sakoma Patarlių 10:22 (Brb). Argi galime nesidžiaugti savo dvasine gerove — juk tai didžiulė Jehovos palaima jo tarnams? Pakalbėkime apie keletą dalykų, leidžiančių mums klestėti dvasiškai, ir pagalvokime, kokią naudą kiekvienas turime. Jeigu nuolat prisiminsime, kiek daug dovanų Jehova teikia ‘teisiam žmogui, kuris elgiasi dorai’, stiprės mūsų  ryžtas ir toliau džiugiai tarnauti savo dangiškajam Tėvui (Patarlių 20:7).

Kas mus praturtina jau šiandien

4, 5. Koks Biblijos mokymas tau ypač brangus ir kodėl?

⁴ Teisingas Biblijos mokymų supratimas. Krikščioniškojo pasaulio bažnyčios paprastai tvirtina tikinčios Biblija, tačiau jos mokymams neretai prieštarauja. Net to paties tikėjimo atstovų supratimas, ko iš tikrųjų moko Šventasis Raštas, nevienodas. Šito nėra tarp Jehovos tarnų. Nors esame skirtingų tautybių, kultūrų, socialinės padėties, garbiname tikrąjį Dievą, žinome, kuo jis vardu, žinome, kad Dievas nėra kokia nors paslaptinga Trejybė (Pakartoto Įstatymo 6:4; Psalmyno 83:18, NW; Morkaus 12:29). Taip pat suvokiame, kad svarbiausias klausimas — ar teisėtai Dievas visa valdo — bus išspręstas ir būdami ištikimi Aukščiausiajam parodome esą jo pusėje. Žinome ir tiesą apie mirusiuosius, todėl mūsų nekausto baimė kaip tuos, kurie mano, kad Dievas kankina žmones pragaro ugnyje arba laiko skaistykloje (Mokytojo 9:5, 10).

⁵ O koks džiaugsmas žinoti, jog nesame atsitiktinis aklos evoliucijos produktas! Neabejojame, kad mes sukurti Dievo, panašūs į jį (Pradžios 1:26; Malachijo 2:10). „Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas, — giedojo psalmininkas. — Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino“ (Psalmyno 139:14, Brb).

6, 7. Kaip pasikeitė tavo paties arba pažįstamų gyvensena ir kuo tai buvo naudinga?

⁶ Nesame žalingų įpročių vergai. Žiniasklaidoje netrūksta perspėjimų, jog rūkyti, nusigerti, palaidai gyventi žalinga, tačiau mažai kas šito paiso. O kaip būna, kai nuoširdus žmogus sužino, kad tikrasis Dievas smerkia tokius įpročius ir kad jį liūdina tie, kurie jiems pasidavę? Tuomet stengiasi pasikeisti (Izaijo 63:10; 1 Korintiečiams 6:9, 10; 2 Korintiečiams 7:1; Efeziečiams 4:30). Nors pasikeisti žmogų labiausiai skatina noras įtikti Jehovai Dievui, toks apsisprendimas naudingas jam pačiam: pagerėja sveikata, įgyjama vidinė ramybė.

⁷ Atsisakyti blogų įpročių daugeliui labai sunku. Vis dėlto kasmet dešimtims tūkstančių žmonių tai pavyksta. Jie pasiaukoja Jehovai ir pasikrikštija — viešai parodo, kad atsikratė blogybių, kurios piktina Dievą. Kaip tai padrąsina mus visus! Sustiprėja ryžtas nebūti nuodėmės ir žalingų įpročių vergais.

8. Kokius Biblijos patarimus taikydama šeima yra laimingesnė?

⁸ Šeimos laimė. Daug kur šeimos ryšiai silpnėja: sutuoktiniai skiriasi ir vaikams lieka gilūs randai. Kai kuriose Europos šalyse beveik 20 procentų šeimų turi tik vieną iš tėvų. Kokią pagalbą Jehova teikia šeimoms? Perskaityk Dievo Žodyje, Efeziečiams 5:22—6:4, puikius patarimus vyrams, žmonoms, vaikams. Taikant, kas  parašyta šiose eilutėse bei kitur Rašte, tikrai stiprinami santuokos saitai, tinkamai auklėjami vaikai, šeima yra laimingesnė. Argi tai ne džiaugsmas?

9, 10. Kodėl mes į ateitį žiūrime ne taip kaip kiti?

⁹ Neabejojame, jog pasaulio problemos netrukus bus išspręstos. Nei mokslo ir technikos laimėjimai, nei nuoširdžios kai kurių politinių vadovų pastangos neišsprendžia rimtų dabarties problemų. Klausas Švabas, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas, neseniai pareiškė, kad „planetoje negerovių vis daugėja, o laiko joms išspręsti mažėja“. Jis kalbėjo, jog „tokie pavojai kaip terorizmas, aplinkos niokojimas, finansinis nestabilumas tyko visų šalių“. Švabas padarė išvadą: „Pasaulyje kaip niekad daug problemų, kurias reikia spręsti sutelkus jėgas ir skubiai.“ Ir šiame XXI amžiuje ateities perspektyvos atrodo niūrios.

¹⁰ Gera žinoti, kad žmonijos vargai greitai baigsis — Jehova viską sutvarkys žemėje per savo Mesijiškąją Karalystę. Jai valdant tikrasis Dievas ‘sustabdys karus’ ir atkurs „visuotinę taiką“ (Psalmyno 46:10 [46:9, Brb]; 72:7). Pateptasis Karalius Jėzus Kristus ‘išgelbės beturtį, nuskriaustąjį, vargšą iš priespaudos ir smurto’ (Psalmyno 72:12-14). Viešpataujant Karalystei nestigs maisto (Psalmyno 72:16). Jehova „nušluostys kiekvieną ašarą nuo [mūsų] akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 21:4). Karalystė jau įkurta danguje ir greit imsis veiksmų žemėje (Danieliaus 2:44; Apreiškimo 11:15).

11, 12. a) Ar malonumų vaikymasis teikia ilgalaikę laimę? Paaiškink. b) Kas teikia tikrąją laimę?

¹¹ Žinome, kas teikia tikrąją laimę. Kas teikia tikrąją laimę? Pasak vieno psichologo, laimė priklauso nuo trijų dalykų: malonumo, užimtumo (darbe ir šeimoje) ir prasmės turėjimo (kai siekiama kilnesnio tikslo nei rūpintis vien savo reikmėmis). Malonumą jis nurodė mažiausiai svarbia iš trijų laimės sąlygų ir pasakė: „Tai įsidėmėtina — juk tiek daug žmonių vaikosi vien malonumų.“ O koks Biblijos požiūris?

¹² Senovės Izraelio karalius Saliamonas kalbėjo: „Tariau širdyje: ‘Puiku! Leisiu sau mėgautis malonumais. Paragauk malonumų!’ Bet, tikėk manimi, ir tai buvo migla. Apie juoką sakiau: ‘Kvailystė!’ Apie džiaugsmą: ‘Kas iš to?’“ (Mokytojo 2:1, 2). Šventojo Rašto požiūriu, kad ir kokį džiaugsmą teiktų malonumas, geriausiu atveju jis laikinas. O darbas? Mes užsiėmę pačia prasmingiausia veikla — skelbiame apie Karalystę ir ruošiame Kristaus mokinius (Mato 24:14; 28:19, 20). Drauge su kitais garsindami Biblijoje užrašytą išgelbėjimo žinią, galime patys išsigelbėti ir padėti išvengti  pražūties tiems, kurie klausosi mūsų žodžių (1 Timotiejui 4:16). Būdami „Dievo bendradarbiai“ patiriame, kad „palaimingiau duoti negu imti“ (1 Korintiečiams 3:9; Apaštalų darbų 20:35). Šis darbas įprasmina mūsų gyvenimą, taip pat suteikia Kūrėjui pagrindą duoti atkirtį šaipūnui — Šėtonui Velniui (Patarlių 27:11). Jehova moko, kad atsidavimas jam yra tikroji nesibaigianti laimė (1 Timotiejui 4:8, NW).

13. a) Kodėl turime džiaugtis, kad galime mokytis Teokratinės tarnybos mokykloje? b) Kuo tau naudinga Teokratinės tarnybos mokykla?

¹³ Svarbus ir vaisingas mokymas. Gerhardas tarnauja Jehovos liudytojų bendruomenėje vyresniuoju. Štai ką jis pasakoja: „Nuo vaikystės turėjau didžiulę kalbos problemą. Kai susijaudindavau, vos beiškalbėdavau ir imdavau mikčioti. Jaučiausi nevisavertis, prislėgtas. Tėvai nuvedė pas logopedą, bet tai naudos nedavė. Mano bėda buvo psichologinė, o ne fizinis trūkumas. Geriausią paramą suteikė Jehova — per Teokratinės tarnybos mokyklą. Joje įgijau drąsos. Kiek galėdamas taikiau, ką išmokęs. Rezultatai pranoko lūkesčius! Įgudau kalbėti sklandžiai, nebesijaučiu prislėgtas, mažiau varžausi skelbdamas apie Karalystę. Dabar net sakau kalbas. Esu išties dėkingas Jehovai, kad šita jo mokykla padėjo man pasikeisti.“ Argi nesidžiaugiame, kad Dievas taip lavina mus dirbti jo darbą?

14, 15. Kas gelbsti, kai ištinka nelaimė? Pateik pavyzdį.

¹⁴ Artimas ryšys su Jehova ir tarptautinės brolijos parama. Vokietijoje gyvenanti Katrina labai sunerimo išgirdusi apie žemės drebėjimą ir jo sukeltą cunamį pietryčių Azijoje. Tuo metu tenai buvo išvykusi jos duktė. Beveik pusantros paros motina nežinojo, ar dukra gyva, o gal nukentėjo ar net žuvo, nes buvo vis pranešama, kad aukų daugėja. Pagaliau sulaukusi telefono skambučio, kad duktė yra saugioje vietoje, Katrina su palengvėjimu atsiduso.

¹⁵ Kas padėjo nerimo kamuojamai Katrinai ištverti? Ji rašo: „Beveik visą laiką meldžiausi Jehovai. Jaučiau, kaip jis mane stiprina ir teikia ramybę. Taip pat mane lankė ir palaikė mylintys bendratikiai“ (Filipiečiams 4:6, 7). Kaip sunku jai būtų buvę viską pakelti be maldos Jehovai ir be rūpestingų brolių bei sesių paguodos! Glaudus mūsų ryšys su Jehova ir jo Sūnumi bei artima bendrystė su krikščionių brolija — nepaprasta palaima, kurią turime labai vertinti.

16. Pateik pavyzdį, rodantį, kokia brangi prikėlimo viltis.

 ¹⁶ Viltis vėl susitikti su artimaisiais, kurie yra mirę (Jono 5:28, 29). Matijas augo Jehovos liudytojų šeimoje. Deja, to jis nevertino ir dar paauglys paliko krikščionių bendruomenę. Štai ką jis rašo: „Niekada nesileisdavau į rimtus pokalbius su tėvu. Daugelį metų mes niekaip neradome bendros kalbos. Tačiau jis visada troško man paties geriausio. Labai mane mylėjo, bet aš anuomet to nesuvokiau. O štai vėliau, 1996-aisiais, sėdėjau prie sergančio tėvo lovos laikydamas jo ranką ir graudžiai verkiau. Sakiau, kad gailiuosi dėl savo ankstesnio elgesio ir kad labai jį myliu. Bet tėvas manęs jau nebegirdėjo. Netrukus jis mirė. Jeigu vėl pamatysiu tėvą po prikėlimo, tada jau tikrai stengsiuosi kuo daugiau su juo bendrauti. O jis, be abejo, džiaugsis sužinojęs, kad sūnus tapo vyresniuoju ir kartu su žmona tarnavo pionieriais.“ Kaip mus paguodžia prikėlimo viltis!

„Sielvarto neatneša“

17. Ką jaučiame mąstydami apie Jehovos dosnumą?

¹⁷ Apie savo dangiškąjį Tėvą Jėzus Kristus pasakė: „Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mato 5:45). Jeigu Jehova Dievas dosnus net blogiems ir neteisiems žmonėms, tuo labiau savo ištikimiems tarnams! „Viešpats nešykšti nieko tiems, kurie gyvena, dorai elgdamiesi“, — sakoma Psalmyno 84:12 [84:11, Brb]. Kai mąstome, kaip Dievas rūpinasi tais, kurie jį myli, širdyje jaučiame dėkingumą ir džiaugsmą.

18. a) Kodėl galime tvirtinti, kad Jehovos palaiminimas skausmo neatneša? b) Kodėl daugelis Dievui ištikimų žmonių kenčia?

¹⁸ Būtent nuo „Viešpaties palaiminimo“ priklauso jo tarnų dvasinis klestėjimas. Neabejojame, kad jis „sielvarto neatneša“ (Patarlių 10:22, Brb). Bet kodėl tuomet daugelis Dievui ištikimų žmonių patiria tiek išmėginimų, vargų, taip kenčia? Yra trys pagrindinės priežastys, kodėl mus užklumpa sunkumai ir nelaimės. Pirma, dėl mūsų nuodėmingų polinkių (Pradžios 6:5; 8:21; Jokūbo 1:14, 15). Antra, juos užtraukia Šėtonas ir demonai (Efeziečiams 6:11, 12). Trečia, mus vargina nedoras pasaulis (Jono 15:19). Nors Jehova leidžia atsitikti blogiems dalykams, jis nesukelia jų. Juk „kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo“ (Jokūbo 1:17). Jehovos palaiminimas skausmo neatneša.

19. Kas laukia tų, kurie lieka ištikimi Dievui?

¹⁹ Kad tikrai klestėtume dvasiškai, mums būtinas artimas ryšys su Dievu. Jeigu išsiugdome tokius santykius su juo, ‘susikrauname lobį — gerus pamatus ateičiai, kad pasiektume tikrąjį gyvenimą’ — amžinąjį (1 Timotiejui 6:12, 17-19). Ateityje, naujajame Dievo pasaulyje, būsime laiminami ne tik dvasinėmis dovanomis, bet ir apskritai nieko nestokosime. Tikruoju gyvenimu džiaugsis visi, kas klauso Jehovos (Pakartoto Įstatymo 28:2). Tvirtai pasiryžkime ir toliau būti jam ištikimi.

Ką sužinojai?

• Kodėl neišmintinga gyventi vien ateities lūkesčiais?

• Kaip esame laiminami dabar?

• Kodėl ištikimi Dievo tarnai kenčia?

[Studijų klausimai]