„Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“

„Mūšis yra Viešpaties“

ABIPUS slėnio viena priešais kitą stovi dvi priešininkų armijos. Jau 40 dienų Izraelio kovotojai dreba iš baimės. Juos kasdien plūsta ir įžeidinėja filistinų milžinas Galijotas (1 Samuelio 17:1-4, 16).

Šis stipruolis garsiai tyčiojasi: „Išsirinkite iš savo tarpo vyrą, testoja jis prieš mane. Jei jis mane nugalės ir užmuš, mes tapsime jūsų vergais, bet jei aš nugalėsiu ir jį užmušiu, jūs būsite mūsų vergai ir mums tarnausite. Šiandien aš metu iššūkį Izraelio gretoms! [...] Duokite man vyrą dvikovai“ (1 Samuelio 17:8-10).

Senovėje tokios dvikovos būdavo įprastos — galiūnai, atstovaujantys savo armijoms, kovodavo vyras prieš vyrą. Kuris nugalėdavo, to pusė švęsdavo pergalę. Bet Izraeliui iššūkį meta ne koks paprastas karys. Galijotas — milžinas, nusiteikęs nuožmiai ir negailestingai kovai. Tačiau išjuokdamas Jehovos tautos pulkus pats sau pasirašo nuosprendį.

Ši kova — ne vien karių grumtynės. Iš tikrųjų čia Jehova kovos su filistinų dievais. Užuot drąsiai vedęs savo armiją į mūšį su Dievo priešais, Izraelio karalius Saulius apimtas baimės (1 Samuelio 17:11).

Jaunuolis pasitiki Jehova

Kaip tik tada vienas jaunuolis, vardu Dovydas, jau pateptas būti Izraelio karaliumi, aplanko Sauliaus armijoje tarnaujančius savo brolius. Išgirdęs piktus Galijoto žodžius jis klausia: „Kas tas neapipjaustytas filistinas, drįstantis mesti iššūkį gyvojo Dievo gretoms?“ (1 Samuelio 17:26). Dovydo akimis, Galijotas atstovauja filistinams ir jų dievams. Teisėtai pasipiktinęs jaunuolis trokšta stoti į kovą už Jehovą bei Izraelį ir nugalėti tą pagonių milžiną. Bet karalius Saulius paprieštarauja: „Tu negali eiti prieš tą filistiną ir kovoti su juo, nes esi tik vaikas“ (1 Samuelio 17:33).

Kaip skirtingai tas grumtynes įsivaizduoja Saulius ir Dovydas! Saulius mano, kad piemenukas kausis su žiauriu milžinu. O Dovydo akimis, žmogus kovos su visavaldžiu Viešpačiu Jehova. Dovydas nejaučia baimės. Jis įsitikinęs, kad Dievas nubaus priešininkus — neleis niekinti savo vardo ir tyčiotis iš Jo tautos. Nors Galijotas giriasi savo jėga, Dovydas deda viltis į Jehovą ir situaciją vertina jo požiūriu.

‘Ateinu prieš tave vardu Galybių Viešpaties’

Dovydo tikėjimas labai tvirtas. Jis prisimena, kaip Dievas padėjo jam išgelbėti savo avis iš lokio ir liūto nagų. Jaunasis piemuo tikras, kad ir dabar jis padės įveikti grėsmingą filistiną (1 Samuelio 17:34-37). Pasiėmęs svaidyklę ir penkis lygius akmenukus, Dovydas išeina pasitikti Galijoto.

Šios, regis, neįvykdomos užduoties jaunuolis imasi pasikliaudamas Jehova. Jis  drąsiai sako filistinui: „Tu ateini prieš mane su kalaviju, ietimi ir durklu, o aš — vardu Galybių Viešpaties, Izraelio gretų Dievo, kuriam tu metei iššūkį. Šiandien Viešpats įduos tave man į rankas. [...] Visa žemė žinos, kad yra Dievas Izraelyje. Visa ši bendrija žinos, kad Viešpats gali išgelbėti be kalavijo ir ieties, nes mūšis yra Viešpaties!“ (1 Samuelio 17:45-47).

Kuo viskas baigiasi? Įkvėptame pranešime sakoma: „Dovydas nugalėjo filistiną svaidykle ir akmeniu, parbloškė jį ir užmušė. Rankoje kalavijo Dovydas neturėjo“ (1 Samuelio 17:50). Taip, kalavijo jis neturėjo, bet mūru už jo stovėjo Jehova. *

Dovydo pasitikėjimas Jehova nebuvo nuviltas. Kai tenka apsispręsti — pasiduoti žmonių baimei ar kliautis Jehovos gelbstinčia galia, — turime nedvejoti: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apaštalų darbų 5:29). Ir nepamirškime: jei susiklosčiusias aplinkybes vertinsime Jehovos Dievo požiūriu, tada ir patys didžiausi sunkumai neatrodys tokie bauginantys.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

KAIP ATRODĖ GALIJOTAS?

Iš 1 Samuelio 17:4-7 sužinome, kad Galijotas buvo daugiau kaip šešių uolekčių, arba maždaug trijų metrų, ūgio. Koks tai buvo vyras ir kiek stiprus, rodė jo variniai šarvai, sveriantys 57 kilogramus! Galijoto medinė ietis panėšėjo į audėjų riestuvą, jos geležinis antgalis buvo 7 kilogramų svorio. Galimas daiktas, milžino ginkluotė svėrė daugiau nei pats Dovydas!