Skaitytojų klausimai

Kodėl pagal Mozės įstatymą laikyta, kad kai kurie natūralūs seksualiniai dalykai padaro žmogų „nešvarų“?

Dievas sukūrė žmones su lytiniu potraukiu todėl, kad šie galėtų susilaukti palikuonių, taip pat, kad tai teiktų džiaugsmo santuokoje (Pradžios 1:28; Patarlių 5:15-18). Tačiau 12-ajame ir 15-ajame Kunigų knygos skyriuose randame detalius nurodymus, ką asmuo privalėjo daryti išsiliejus sėklai, mėnesinių metu ir po gimdymo — tai yra atvejais, kada, kaip laikyta, tapdavo „nešvarus“ (Kunigų 12:1-6; 15:16-24). Šitie įsakymai senovėje izraelitams buvo duoti tam, kad jie gyventų sveiką gyvenimą, laikytųsi aukštų moralės normų. Be to, jiems tai padėjo suprasti, kad kraujas yra šventas ir kad žmonėms reikalingas nuodėmių atpirkimas.

Išties Mozės įstatymo reikalavimai, reguliuojantys lytinį gyvenimą, turėjo teigiamą poveikį visos Izraelio tautos sveikatingumui. Knygoje The Bible and Modern Medicine rašoma: „Mėnesinių ciklo paisymas, tai yra susilaikymas nuo santykių tam tikromis dienomis, užkirto kelią kai kurioms lytiškai plintančioms ligoms, [...] moterims buvo mažesnė tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu.“ Taigi tie įstatymai saugojo Dievo tautą, izraelitus, nuo ligų, kurių jie galbūt nė nežinojo ir negalėjo nustatyti. Dėl tinkamos seksualinės higienos tautoje buvo didesnis gimstamumas, tad, kaip Dievas ir pažadėjo, ji klestėjo ir buvo gausi (Pradžios 15:5; 22:17). Nurodymų paisymas išėjo į naudą dar kitu atžvilgiu: tai mokė sutuoktinius susivaldymo.

Vis dėlto nešvarumą su seksualiniais dalykais siejo visų pirma dėl kraujavimo. Jehovos įsakymai, liečiantys kraują, padėjo izraelitams suprasti ne tik, kad kraujas yra šventas, bet ir koks jis svarbus Jehovos garbinime — aukojant aukas ir dėl nuodėmių išpirkimo (Kunigų 17:11; Pakartoto Įstatymo 12:23, 24, 27).

Tokie detalūs nurodymai minėtais klausimais Įstatyme buvo duoti dėl žmonių netobulumo. Izraelitai žinojo, kad Adomas ir Ieva, nusidėję Dievui, nebegalėjo turėti tobulų vaikų. Visi jų palikuonys paveldi nuodėmę, tad yra netobuli ir jų laukia mirtis (Romiečiams 5:12). Tėvai gali susilaukti tik netobulų, linkusių į nuodėmę vaikų, nors iš pat pradžių, kai Dievas susiejo žmones santuokos saitu, jis sukūrė taip, kad iš jų gimusi gyvybė būtų tobula.

Taigi Įstatyme užrašyti apsivalymo reikalavimai turėjo izraelitams priminti ne tik tai, kad jie gimę su polinkiu į nuodėmę, bet ir kad reikalinga išperkamoji auka, kuri padengtų nuodėmes ir grąžintų žmonėms tobulumą. Šitam, aišku, neužteko gyvulių aukų, kurias jie atnašaudavo (Hebrajams 10:3, 4). Mozės įstatymas vedė į Kristų ir padėjo izraelitams suprasti, kad nuodėmės gali būti iš tikrųjų atleistos tik dėl to, kad Jėzus, kaip tobulas žmogus, paaukojo savo gyvybę — vien tai ištikimiems Dievo tarnams atveria kelią į amžiną gyvenimą (Galatams 3:24; Hebrajams 9:13, 14).