Biblijos žinia plinta daugialypėje Ugandoje

UGANDA — nepaprasto grožio kraštas abipus pusiaujo, tarp dviejų Rytų Afrikos lūžių zonos šakų, apdovanota įvairiausiais gamtovaizdžiais, vešlia augmenija ir įdomia gyvūnija. Kadangi šalies teritorija yra aukštai Afrikos plokščiakalnyje, klimatas čia vidutinis, o peizažui žavesio teikia šimtus kilometrų besidriekiančios kalvos.

Ugandoje pamatysi ir ledynų, ir atogrąžų. Tokiu kraštovaizdžiu gali pasigirti tik nedaugelis šalių. Vakaruose, Ruvenzorio kalnų grandinėje, stūkso sniegu nuklotos Mėnulio kalnų viršukalnės, o rytuose plyti sausringa zona. Po lygumas klaidžioja drambliai, buivolai, liūtai. Kalnuose bei tankiuose miškuose prieglobstį randa gorilos, šimpanzės ir daugiau nei 1000 rūšių sparnuočių. Diduma Afrikos kenčia nuo sausrų ir bado, bet Ugandoje gausu upių bei ežerų. Čia yra ir pasaulyje antras pagal dydį gėlavandenis Viktorijos ežeras. Iš jo šiaurinės dalies išteka vienas Nilo intakų. Taigi nenuostabu, kad Vinstonas Čerčilis šitą kraštą pavadino „Afrikos perlu“.

„Perlas“ spindi ir šiandien

Tačiau didžiausią įspūdį Ugandoje palieka žmonės — draugiški, svetingi ir be galo skirtingi. Šalis, save laikanti krikščioniška, — tikra mozaika iš daugybės etninių grupių bei kultūrų. Jos net ir šiandien viena nuo kitos skiriasi tradicijomis bei apranga.

Pastaruoju metu Ugandoje vis daugiau žmonių atsiliepia į gerąją naujieną iš Biblijos apie metą, kai visoje žemėje įsigalės taika (Psalmyno 37:11; Apreiškimo 21:4). Teritorijoje, prilygstančioje Didžiajai Britanijai, ją paskelbti kiekvienam nėra lengva.

1955 metais pasiaukojo Jehovai ir Viktorijos ežere pasikrikštijo vienas vietos gyventojas, o 1992-aisiais „mažiausias tapo  tūkstančiu“. Nuo 1955 metų liudytojų skaičius šalyje nuolat auga. Taip pildosi viltingas Dievo pažadas: „Aš, Viešpats, skubiai tai įvykdysiu reikiamu metu“ (Izaijo 60:22, Brb).

Kaip įveikiami kalbos barjerai

Oficialioji šalies kalba — anglų. Ji plačiai vartojama, ypač mokymo įstaigose, tačiau daugumai Ugandos gyventojų nėra gimtoji. Todėl, norėdami visiems paskelbti Biblijos žinią, Jehovos liudytojai atsižvelgia į tai, kokiomis kitomis kalbomis daugiausiai šnekama. Tai būtina, nes iš 25 milijonų visų šalies gyventojų 80 procentų gyvena kaimuose arba miesteliuose ir bendrauja savo gimtąja kalba. Pasiekti šitas kalbines grupes ir patenkinti žmonių dvasinius poreikius reikia didelių pastangų.

Nepaisant to, Jehovos liudytojai stengiasi gerąją naujieną kiekvienam žmogui paskelbti jo gimtąja kalba bei parengti Biblija pagrįstų leidinių įvairiomis šalies kalbomis. Sostinėje Kampaloje įsikūrusiame Jehovos liudytojų filiale tie leidiniai verčiami į keturias iš jų: ačiolių, lukonzų, lugandų ir runjenkorių. Be to, visoje šalyje įvairiomis kalbomis rengiamos krikščionių asamblėjos. Žmonių į jas susirenka daugiau nei dvigubai tiek, kiek yra liudytojų. Tai aiškiai rodo, jog pastangos pasiekti įvairias kalbines grupes labai greitina dvasinę pažangą. Bet tai dar ne viskas.

Skelbimo darbą spartina pionieriai

Jehovos liudytojų bendruomenės mielai remia kasmetines maždaug trijų mėnesių kampanijas, kurių metu skelbiama atokiose teritorijose (Apaštalų darbų 16:9). Šį darbą spartina vis daugiau uolių jaunų pionierių, arba visalaikių evangelizuotojų. Jie vyksta į nuošalias vietoves padėti žmonėms, kurie gerosios naujienos galbūt dar niekada nėra girdėję.

Štai dvi liudytojos buvo paskirtos trims mėnesiams tarnauti specialiosiomis pionierėmis į Bušenji miestelį vakarų Ugandoje.  Drauge su vienintele toje teritorijoje bendratike jos skelbė ir rengė krikščionių sueigas. Per mėnesį tos dvi pionierės jau reguliariai vedė pokalbius Biblijos temomis su 40 asmenų. 17 iš jų pradėjo lankyti Jehovos liudytojų sueigas. Pionierės pasakoja: „Keli žmonės, kuriems palikome brošiūrą Ko Dievas reikalauja iš mūsų? *, po keleto dienų atėjo pas mus ir atsinešė popieriaus lapus su atsakymais į brošiūroje pateiktus klausimus. Jie norėjo žinoti, ar atsakė teisingai.“ Dabar miestelyje įkurta Jehovos liudytojų bendruomenė. Čia yra ir Karalystės salė.

O kiti du pionieriai nuvyko į vietovę vakarų Ugandoje, kur geroji naujiena dar nebuvo skelbta. Jie rašė: „Žmonės tikrai ištroškę Biblijos tiesos. Per tris mėnesius, kuriuos čia darbavomės, turėjome galimybę pradėti ir vesti 86 Biblijos studijas.“ Netrukus toje teritorijoje buvo įkurta Jehovos liudytojų grupė.

Nenuilstamai darbuojasi ir kiti

Tarp uolių pionierių yra ir keletas tokių, kurie tarnauja jau daug metų. Pavyzdžiui, Patrikas, prieš tapdamas Jehovos liudytoju, grojo klarnetu tuometinio Ugandos vadovo Idžio Amino karinių oro pajėgų orkestre. Praėjus pusmečiui po krikšto, 1983-iaisiais, Patrikas ėmėsi visalaikės tarnybos. Dabar jis tarnauja keliaujančiuoju prižiūrėtoju ir lanko bei drąsina Jehovos liudytojų bendruomenes.

Margaret pasikrikštijo 1962-aisiais. Ji baigia aštuntą dešimtį ir dėl klubo skausmų nedaug tegali vaikščioti. Nepaisant to, Biblija pagrįsta viltimi moteris dalijasi su kaimynais. Ir taip — maždaug 70 valandų kas mėnesį! Margaret išsidėlioja leidinius ant suolelio prie savo namo ir kalbina tuos, kuriems patinka klausytis gerosios naujienos apie taikų naują pasaulį.

Saimonas, ūkininkas iš rytų Ugandos, tiesos ieškojo šešiolika metų, kol pagaliau 1995-aisiais į jo rankas pateko keli Jehovos liudytojų leidiniai. Tai, ką juose perskaitė, sužadino norą sužinoti daugiau apie Dievo Karalystę ir nuostabią žemės ateitį, kurią Jehova yra numatęs. Kamulio kaime, kur Saimonas gyveno, liudytojų nebuvo, todėl jų ieškoti vyras išsirengė į  Kampalą, maždaug už 140 kilometrų. Dabar tame kaime yra Jehovos liudytojų bendruomenė.

„Mūsų veikla plinta“

Kaip ir kitur Afrikoje, čia įprasta manyti, kad religinei grupei privalu turėti tinkamą garbinimo vietą. Kai kurioms Jehovos liudytojų bendruomenėms ši problema atrodė neįveikiama, nes pasistatyti Karalystės salę stigo lėšų. Sunku žodžiais apsakyti brolių ir sesių dėkingumą, kai 1999-ųjų pabaigoje buvo sudaryta pasaulinė Karalystės salių sparčiųjų statybų programa. Per kitus penkerius metus Ugandoje pastatyta 40 Karalystės salių. Taigi dabar savo kuklią, bet tinkamą garbinimo vietą čia turi beveik visos Jehovos liudytojų bendruomenės. Tokios statybos aplinkiniams tarsi sakyte sako: „Mūsų veikla plinta.“ Tai dar viena priežastis, dėl kurios liudytojų daugėja.

Viena nedidelė Jehovos liudytojų bendruomenė šiaurės Ugandoje sueigas rengdavo po vešliais mangamedžiais. Suradus sklypą, reikalai sparčiai pajudėjo. Broliai iš statybininkų brigados drauge su vietos bendratikiais pradėjo statyti Karalystės salę. Jų darbas padarė įspūdį vienam toje vietovėje žinomam buvusiam politikui. Kol salė bus užbaigta, sueigoms rengti jis pasiūlė savo garažą. Be to, su vienu iš savanorių statybininkų sutiko studijuoti Bibliją. Dabar šitas žmogus — uolus krikštytas skelbėjas. Jis su džiaugsmu šlovina Jehovą naujoje salėje.

Statant vieną Karalystės salę šalies pietryčiuose, ten gyvenantį mūrininką taip paveikė tarp brolių vyraujanti draugiškumo, meilės ir bendradarbiavimo dvasia, kad jis pasisiūlė padėti. Statyboms baigiantis tas vyras dirbo net visą naktį, kad rytą salė būtų parengta dedikacijai. Jis sakė: „Jūs esate vieninteliai, tikrai mylintys vienas kitą ne tik žodžiais.“

Nepaisant sunkumų, skelbėjų gausėja

Ugandoje darbuojamasi ir visai neskelbtose teritorijose. Todėl liudytojų ir Biblijos žinia susidomėjusių žmonių, kurie prisijungia prie Jehovos liudytojų bendruomenių, skaičius nuolat auga. Tačiau skubiai reikia pasirūpinti daugybe pabėgėlių, plūste plūstančių į Ugandą. Pilietinis karas kaimyninėse šalyse neaplenkia ir Jehovos liudytojų. Patekę į pabėgėlių stovyklas jie rodo išskirtinį pasitikėjimą Jehova. Vienas buvęs aukštas kaimyninės šalies pareigūnas, kuris persekiojo Jehovos liudytojus, kai jo šalyje buvo uždrausta jų veikla, pasakoja anksčiau gyvenęs pasiturimai. Paskiau pateko į vieną pabėgėlių stovyklą. Ten pradėjo studijuoti Bibliją ir tapo liudytoju. Jis sakė: „Materialinė gerovė ir aukšta padėtis nėra tikrosios vertybės. Nors dabar esu vargšas ir ligotas, gyvenu daug geriau nei iki šiol. Pažįstu Jehovą ir esu dėkingas, kad galiu jam melstis. Be to, turiu tvirtą ateities viltį ir žinau, kaip pakelti šių dienų sunkumus. Todėl jaučiu vidinę ramybę, kokios niekada anksčiau nepatyriau.“

Sakoma, kad į derlingą Ugandos žemę vakare įbesta lazda rytą jau bus išleidusi šaknis. Dvasinis augimas šioje žemėje rodo, kad čia ne mažiau derlinga ir simbolinė dirva. Dėkojame Jehovai Dievui, kad dar duoda laiko Ugandoje gyvenantiems visokiems žmonėms sužinoti apie jo Karalystę. Jėzus tą Karalystę prilygino „brangiam perlui“. Jos vertę Ugandoje ima suprasti vis daugiau žmonių (Mato 13:45, 46).

[Išnaša]

[Žemėlapiai 8 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

SUDANAS

UGANDA

Nilas

Kamulis

Tororo

Kampala

Bušenji

Viktorijos ežeras

KENIJA

TANZANIJA

RUANDA

[Iliustracija 9 puslapyje]

Trys iš daugybės uolių pionierių

[Iliustracija 10 puslapyje]

Patrikas

[Iliustracija 10 puslapyje]

Margaret

[Iliustracija 10 puslapyje]

Saimonas

[Iliustracija 10 puslapyje]

Srities kongresas Tororo mieste

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 8 puslapyje]

Fonas: © Uganda Tourist Board