Jūs tikrai galite būti laimingas

RASTI tikrą ir ilgalaikę laimę nelengva. Kodėl? Ypač dėl to, kad daugelis žmonių jos nuolat ieško ne ten, kur ji yra. O kad jie turėtų patikimą ir kompetentingą draugą, kuris galėtų nukreipti teisinga linkme!

Šita teisinga linkme gali nukreipti Biblija. Apsvarstykime tik vieną jos knygą — Psalmyną. Jį sudaro 150 šventų giesmių Jehovai Dievui. Beveik pusę jų sudėjo senovės Izraelio karalius Dovydas. Tačiau daug svarbiau ne tai, kas giesmes užrašė, bet tai, kad ši knyga įkvėpta patikimiausio žmonijos Draugo — Jehovos. Todėl galime neabejoti, kad per ją Dievas vadovauja mūsų labui ir rodo kelią į laimę.

Tie, kas sudėjo psalmes, buvo įsitikinę, kad laimingas žmogus gali būti tik tada, kai turi gerus santykius su Dievu. „Laimingas, kas Viešpaties pagarbiai bijo“, — rašė psalmininkas (Psalmyno 112:1). Jokie žmonių tarpusavio santykiai, turtai ar pasiekimai neatneša tokios laimės, kokią patiriame būdami „tautoje, kurios Dievas — Viešpats [„Jehova“, NW]!“ (Psalmyno 144:15). Tai liudija daugybės dabartinių Dievo tarnų gyvenimas.

Štai Zuzana * iš Vokietijos, kuriai šiek tiek per keturiasdešimt, sakė: „Šiandieną, siekdami kokių nors tikslų ar turėdami bendrų interesų, daugelis buriasi į tam tikras grupes. Tačiau vargu ar kuris kiekvieną grupės narį laiko savo draugu. Jehovos tautoje yra kitaip. Meilė Jehovai skatina mus mylėti vienas kitą. Tarp Dievo tarnų  jaučiamės gerai, kad ir kur būtume. Ši vienybė nepaprastai praturtina mūsų gyvenimą. Kas kitas galėtų pasakyti, kad turi draugų skirtingos kilmės, skirtingų socialinių grupių ir pačių įvairiausių tautybių? Iš visos širdies sakau: būti Jehovos tautos nariu — didžiulė laimė.“

Meri, gimusi Škotijoje, irgi suprato: jei nori būti laimingas, svarbu turėti artimus santykius su Jehova. „Kol nežinojau Biblijos tiesos, — pasakoja ji, — mėgau žiūrėti siaubo filmus. Paskui naktį negalėdavau užmigti, kol nepasiimdavau į ranką kryželio. Manydavau, kad jis gali apsaugoti nuo filmuose matytų šmėklų ir vampyrų. Tačiau pažinusi tiesą žiūrėti tokius filmus lioviausi. Dabar, turėdama gerus santykius su Jehova, galiu be baimės ilsėtis ir džiugiai jam tarnauti. Jehova daug stipresnis už demonus ar įsivaizduojamus vampyrus.“

Būsite laimingas, jei pasitikėsite Jehova

Abejoti, kad Kūrėjas visagalis ir turi neribotą išmintį, nėra pagrindo. Žinodamas, kad gali visiškai pasikliauti Jehova ir rasti pas jį prieglobstį, Dovydas rašė: „Laimingas žmogus, kuris deda viltis į Viešpatį“ (Psalmyno 40:5 [40:4, Brb]).

Marija sakė: „Tai, ką patyriau Ispanijoje ir kitur, rodo: tuomet, kai elgiamės pagal Jehovos reikalavimus, net jeigu mūsų širdis kartais skatina daryti kitaip, mums puikiai sekasi. Dėl to esame laimingesni, nes Jehovos kelias visada geriausias.“

Andrėjas, krikščionių vyresnysis, tarnavęs keliose Europos šalyse, irgi iš patirties žino, kad pasitikėti Jehova tikrai verta. Jis pasakojo: „Vyresnis brolis, kuris nepritarė mano įsitikinimams, jaunystėje man darė didelę įtaką, skatindamas siekti karjeros ir turtų. Jis labai nusivylė, kai, užuot užsitikrinęs pasaulio žadamas socialines senatvės garantijas, ėmiausi visalaikės tarnybos. Taip tarnaudamas niekada nieko nestokojau ir patyriau laimę, apie kurią kiti gali tik pasvajoti.“

Feliksą 1993-iaisiais pakvietė pasidarbuoti, kai buvo plečiamas Jehovos liudytojų filialas Zelterse (Vokietija). Statyboms pasibaigus, jam pasiūlė likti Betelyje ir tapti nuolatiniu šios dvasinės šeimos nariu.  Kaip Feliksas priėmė pasiūlymą? „Sutikau šiek tiek dvejodamas. Bet tarnauju čia jau beveik dešimt metų ir esu tikras, kad Jehova atsakė į mano maldas. Jis žino, kas man geriausia. Kai visiškai pasikliauju Jehova ir leidžiuosi jo vadovaujamas, jis parodo, ko iš manęs tikisi.“

Jau cituota Zuzana troško tarnauti pioniere, bet jai buvo sunku susirasti darbą ne visą dieną. Metus išlaukusi palankesnių aplinkybių ji viską atidavė į Jehovos rankas ir ėmėsi veiksmų. Moteris pasakojo: „Padaviau prašymą tarnauti reguliariąja pioniere. Santaupų turėjau maždaug mėnesiui. Tarnauti tą mėnesį buvo tiesiog nuostabu! Patyriau begalę džiaugsmo, deja, darbo rasti nesisekė. Tačiau Jehova, kaip ir pažadėjęs, manęs nepaliko. Paskutinę mėnesio dieną pavyko pasirašyti darbo sutartį. Dabar supratau, kad Jehova tikrai galiu pasitikėti! Šita pirmoji sėkmė pradėjus visalaikę tarnybą, man suteikė džiaugsmo ir pasitenkinimo.“

Kad būtume laimingi, neatmeskime Dievo drausminimo

Karalius Dovydas padarė kelias dideles klaidas. Kartais jam reikėdavo išmintingo patarimo. Ar mes patarimus ir pamokymus priimame taip pat noriai kaip Dovydas?

Aida iš Prancūzijos kartą susivokė labai suklydusi. Ji papasakojo: „Man labiausiai rūpėjo atkurti gerus santykius su Jehova. Visa kita buvo nesvarbu.“ Aida kreipėsi pagalbos į krikščionių vyresniuosius. Dabar, po daugiau nei 14 metų visalaikės tarnybos, ji sako: „Kaip gera žinoti, kad Jehova atleido mano nusižengimą.“

Jei noriai priimsime Dievo patarimus, veikiausiai susilaikysime nuo klaidingo žingsnio. Judita prisimena: „Kai buvau dvidešimties, susižavėjau vienu vokiečių verslininku, kuris labai stengėsi padaryti man įspūdį. Jis buvo pagarbus, sėkmingai kopė karjeros laiptais ir... jau turėjo žmoną. Supratau, jog privalau pasirinkti: paklusti Jehovos įstatymams arba visiškai nuo Jo nusigręžti. Išsipasakojau tėvams. Tėtis, primindamas, ko Jehova iš manęs tikisi, kalbėjo visiškai atvirai, — kaip tik taip, kaip man reikėjo! Tačiau net ir tada mano širdis ieškojo pasiteisinimo. Mama ištisomis savaitėmis vakarus praleisdavo su manimi, aiškindama, kokie svarbūs ir saugantys gyvybę Jehovos įstatymai. Esu labai dėkinga, kad ilgainiui mano širdis vėl palinko prie Jehovos. Jo drausminimas ir mokymas padarė mane tikrai laimingą. Jau daug metų džiaugiuosi visalaike tarnyba ir turiu puikų vyrą, — krikščionį, kuris myli mane ir visa širdimi myli Jehovą.“

Tie pavyzdžiai, be abejo, patvirtina, kokie teisingi Dovydo žodžiai: „Laimingas, kuriam atleistas nusižengimas, kuriam dovanota nuodėmė. Laimingas žmogus, kurio Viešpats nelaiko kaltu“ (Psalmyno 32:1, 2).

Būsime laimingi rūpindamiesi kitais

Dovydas rašė: „Laimingas, kas rūpinasi vargšais; nelaimės dieną jį Viešpats gelbės. Viešpats jį saugos ir stiprins, padarys laimingą“ (Psalmyno 41:2, 3 [41:1, 2, Brb]). Puikus pavyzdys, kaip teisingai elgtis su žemesnę padėtį užimančiu žmogumi — Dovydo meilingas dėmesys Mefi Bošetui, raišam savo mylimo draugo Jehonatano sūnui (2 Samuelio 9:1-13).

Marlis, jau 47 metus tarnaujanti misioniere, turi išskirtinių progų skelbti žmonėms, pabėgusiems iš pavojaus zonų Afrikoje, Azijoje ir Rytų Europoje. Ji sakė: „Jie labai vargsta, jaučiasi svetimi, net diskriminuojami.  Padėti tokiems žmonėms visada laimė.“

Penktąją dešimtį pradėjusi Marina rašė: „Esu netekėjusi, todėl žinau, ką reiškia turėti draugų, kurie pasirengę padėti. Tai skatina mane drąsinti žmones — paskambinti arba parašyti laišką. Daugelis už tai parodo dėkingumą. Padėdama kitiems patiriu džiaugsmą.“

O Dimitras, kuriam dar nėra nė trisdešimties, pasakojo: „Mama augino mane viena. Laimei, kai buvau paauglys, bendruomenės knygos studijų grupės prižiūrėtojas kiekvieną savaitę imdavo mane drauge į skelbimo tarnybą. Už jo atkaklumą tebesu dėkingas ligi šiol. Žinau, kad paskatinti mane ne visada būdavo lengva.“ Iš dėkingumo už kadaise suteiktą pagalbą Dimitras dabar padeda kitiems: „Stengiuosi bent kartą per mėnesį į skelbimo tarnybą pakviesti tiek jaunuolius, tiek pagyvenusius bendratikius.“

Psalmyne rašoma ir apie kitus laimę teikiančius dalykus. Vienas jų — pasitikėjimas Jehovos galia, o ne pačiu savimi: „Laimingas žmogus, kurio stiprybė yra tavyje [Jehova]!“ (Psalmyno 84:5, Jr).

Apie tai gali papasakoti Korina. Ji persikėlė į šalį, kur reikėjo daugiau skelbėjų. „Čia viskas buvo nauja: kalba, kultūra, mąstysena. Pasijutau tarsi kitoje planetoje. Vien pagalvojusi apie liudijimą svetimoje aplinkoje pajusdavau didžiulę įtampą. Kreipiausi pagalbos į Jehovą ir tik jo galios sustiprinta pajėgiau visą dieną skelbti nuošalioje vietovėje. Laikui bėgant tai daryti jau atrodė visai paprasta. Pradėjau nemažai Biblijos studijų. Iš viso, ką patyriau, vis dar turiu naudos. Supratau, kad Jehovos stiprinami galime įveikti net, atrodytų, neįveikiamas kliūtis.“

Taigi kad būtume laimingi, turime ugdytis draugystę su Jehova ir jo tauta, besąlygiškai juo pasitikėti, priimti jo patarimus ir rūpintis kitais. Vaikščiodami Jehovos keliais ir paklusdami jo įstatymams, galime džiaugtis jo palankumu (Psalmyno 89:16 [89:15, Brb]; 106:3; 112:1; 128:1, 2).

[Išnaša]

[Iliustracija 12 puslapyje]

Marija

[Iliustracija 13 puslapyje]

Meri

[Iliustracija 13 puslapyje]

Zuzana ir Andrėjas

[Iliustracija 15 puslapyje]

Korina

[Iliustracija 15 puslapyje]

Dimitras