Pamoka apie išdidumą ir nuolankumą

VIENAS epizodas iš karaliaus Dovydo gyvenimo parodo aiškų skirtumą tarp nuolankumo ir išdidumo. Tai atsitiko po to, kai Dovydas užėmė Jeruzalę ir padarė ją savo sostine. Tikruoju Izraelio karaliumi jis laikė Jehovą, todėl įsakė į miestą parnešti sandoros skrynią, kuri simbolizavo Dievo buvimą. Tas įvykis Dovydui buvo labai svarbus ir jis neslėpė savo džiaugsmo. Eidamas paskui levitus, nešančius skrynią, karalius Jeruzalės gyventojų akivaizdoje šokinėjo ir „šoko iš visų jėgų“ (1 Metraščių 15:15, 16, 29; 2 Samuelio 6:11-16).

Dovydo žmona Mikalė toje džiaugsmingoje eisenoje nedalyvavo. Žiūrėdama pro langą matė, kaip Dovydas šlovina Jehovą, bet jai tai nepatiko ir „ji paniekino jį savo širdyje“ (2 Samuelio 6:16). Kodėl Mikalei kilo tokie jausmai? Matyt, pernelyg didžiavosi esanti pirmojo Izraelio karaliaus, Sauliaus, duktė, o antrojo — žmona. Galbūt jai atrodė, kad jos vyrui, valdančiam karaliui, nedera taip nusižeminti ir linksmintis kartu su paprastais žmonėmis. Mikalės išdidumas matomas iš pašaipių žodžių, kuriais sutiko Dovydą, kai šis grįžo namo. Ji pasakė: „Na ir šauniai šiandien pasirodė Izraelio karalius, apsinuogindamas savo dvariškių vergių akyse, kaip begėdiškai apsinuogina koks prasčiokas!“ (2 Samuelio 6:20).

Kaip Dovydas reagavo į tokią kritiką? Atkirto Mikalei, kad Jehova išrinko jį vietoj jos tėvo, Sauliaus, kurį atmetė. Ir pridūrė: „Darysiu save dar niekingesnį ir būsiu menkas savo akyse, bet tarp vergių, apie kurias tu kalbi, būsiu garbingas“ (2 Samuelio 6:21, 22).

Taigi Dovydas buvo pasiryžęs ir toliau tarnauti Jehovai nuolankiai. Tad suprantama, kodėl Jehova vadino jį „vyru pagal savo širdį“ (Apaštalų darbų 13:22; 1 Samuelio 13:14). Tačiau didžiausias nuolankumo pavyzdys yra pats Jehova Dievas, ir Dovydas juo sekė. Įdomu, kad sakydamas Mikalei „būsiu menkas“ jis pavartojo hebrajišką žodį, giminingą tam, kuriuo apibūdinamas Dievo požiūris į žmoniją. Nors Jehova užima aukščiausią padėtį visatoje, Psalmyno 113:6, 7 sakoma, kad jis „lenkiasi žemai [nusižemina, nepaisydamas savo didybės] pamatyti, kas danguje ir žemėje [...] pakelia silpną žmogų iš dulkių, ištraukia elgetą iš šiukšlyno“.

Jehova nuolankus, todėl nenuostabu, kad jam kelia pasibjaurėjimą „išpuikusios akys“ (Patarlių 6:16, 17). Mikalė dėl savo išdidumo ir nepagarbos Dievo išrinktam karaliui buvo nubausta — nepagimdė Dovydui sūnaus. Ji mirė bevaikė. Kokia iš viso to svarbi pamoka mums! Kad turėtume Dievo palankumą, reikia laikytis patarimo: „Būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę“ (1 Petro 5:5).