„Tavo priminimais aš gėriuosi“

„Visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta“ (ROMIEČIAMS 15:4).

1. Kodėl Jehova daug ką vis primena ir kodėl mums to reikia?

JEHOVA savo tarnams vieną ar kitą dalyką nuolat primena, kad šie nepalūžtų sunkiais laikais. Vienus priminimus girdime studijuodami Bibliją, kitus — klausydamiesi kalbų arba komentarų per krikščionių sueigas. Daug kas mums ne nauja, jau kada nors girdėta. Tačiau esame linkę užmiršti, todėl būtina vis patikrinti, ar prisimename, kokie yra Jehovos sumanymai, įstatymai, pamokymai. Būkime dėkingi už Dievo priminimus. Jie atgaivina mūsų dvasią, padeda nepamiršti, kodėl pasirinkome Jehovos nurodytą kelią. Ne veltui psalmininkas jam giedojo: „Tavo priminimais aš gėriuosi“ (Psalmyno 119:24, NW).

2, 3. a) Kodėl Jehova panorėjo vienas ar kitas gyvenimo istorijas įtraukti į Bibliją, kad išliktų iki mūsų laikų? b) Kokius pasakojimus aptarsime šiame straipsnyje?

² Nors Dievo Žodis užbaigtas prieš daugelį amžių, jis iki šiol veiksmingas (Hebrajams 4:12). Jame aprašytos tikros bibliniais laikais gyvenusių žmonių istorijos. Nors nuo tų dienų papročiai ir požiūriai labai pasikeitė, mums neretai iškyla tokių pat kaip anuomet sunkumų. Daugelis tų pasakojimų džiugina pavyzdžiais žmonių, kurie mylėjo Jehovą ir jam ištikimai tarnavo nelengvomis aplinkybėmis. Kituose kalbama apie tokius, kurie elgėsi, kaip nepatinka Dievui. Jis norėjo, kad visos tos gyvenimo istorijos tiek apie gerus, tiek apie blogus darbus būtų mums priminimas. Štai ir apaštalas Paulius rašė: „Visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties“ (Romiečiams 15:4).

³ Apžvelkime tris Biblijos pasakojimus: apie Dovydą ir Saulių, Ananiją ir Sapfyrą, Juozapą ir Potifaro žmoną. Iš visų šių istorijų galime daug pasimokyti.

Būkime ištikimi Dievui per išbandymus

4, 5. a) Kokie susiklostė santykiai tarp karaliaus Sauliaus ir Dovydo? b) Kaip elgėsi Dovydas, persekiojamas Sauliaus?

⁴ Karalius Saulius tapo neištikimas Jehovai ir nevertas būti Jo tautos valdovu. Todėl vietoj jo Dievas įsakė pranašui Samueliui būsimuoju Izraelio karaliumi patepti Dovydą. Kai šis jaunuolis išgarsėjo žygdarbiu kovos lauke ir už tai buvo giriamas, Saulius ėmė į jį žiūrėti kaip į konkurentą, net kelis sykius bandė nužudyti. Bet Dovydas išsisaugojo, nes su juo buvo Jehova (1 Samuelio 18:6-12, 25; 19:10, 11).

⁵ Daugel metų Dovydas kentė bėglio dalią. Aplinkybės susiklostė taip, kad Dovydas galėjo nužudyti Saulių ir  bendražygiai tvirtino, esą Jehova atidavė priešą jam į rankas. Bet šis vyras atmetė tokį pasiūlymą, nes buvo ištikimas Jehovai ir gerbė Saulių kaip pateptąjį tautos karalių. Argi ne Dievas paskyrė Saulių Izraelio valdovu? Vadinasi, Aukščiausiasis ir pašalins jį atėjus metui. Dovydas suvokė, jog nedera pačiam keisti padėtį. Tiesa, kiek galėdamas stengėsi suminkštinti Sauliaus širdį, kad šis jo nepersekiotų. Dovydas tvirtino: „Pats Viešpats ištiks jį arba kai ateis jo diena mirti, arba kai nužygiuos į mūšį ir žus. Tesaugo mane Viešpats, kad aš nepakelčiau rankos prieš Viešpaties pateptąjį“ (1 Samuelio 24:4-16; 26:7-20).

6. Kodėl mus domina pasakojimas apie Dovydą ir Saulių?

⁶ Ši istorija pamoko kai ko svarbaus. Gal kartais stebiesi, kas vyksta tavo bendruomenėje — koks nors krikščionis nenusideda sunkiai, vis dėlto elgiasi nederamai ir tai trikdo kitus. Kaip reaguosi? Būdamas atsidavęs Jehovai ir rūpindamasis bendratikiu, galbūt maloniai pasikalbėsi su juo, nes nori laimėti brolį. Tačiau kaip tada, jeigu padėtis nesikeičia? Padaręs viską, ką iš tikrųjų pajėgi, tikriausiai tą reikalą atiduosi į Jehovos rankas. Taip kitados pasielgė ir Dovydas.

7. Sekdami Dovydo pavyzdžiu, kaip turime reaguoti, kai tenka ištverti neteisybę, priešiškumą?

⁷ O gal skaudina kas kita — socialinė neteisybė, priešiškas požiūris į tavo tikėjimą. Ir, matyt, kol kas nieko negali pakeisti. Tokiomis aplinkybėmis tikriausiai sunku ištverti. Tačiau galime pasimokyti iš Dovydo, kentusio neteisybę. Mums miela skaityti šio vyro psalmes, kuriose užrašyti ne tik nuoširdūs jo prašymai apsaugoti nuo Sauliaus rankos, bet ir žodžiai, liudijantys apie atsidavimą Jehovai, troškimą pašlovinti Aukščiausiojo vardą (Psalmyno 18:2-7 [18:1-6, Brb], 26-28 [25-27, Brb], 31-33 [30-32, Brb], 49-51 [48-50, Brb]; 57:2-12 [57:1-11, Brb]). Dovydas liko ištikimas Dievui, net kai Saulius metų metais nesiliovė be priežasties jį persekiojęs. Mes irgi privalome būti atsidavę Jehovai ir jo organizacijai, kad ir kokią neteisybę tektų ištverti, kad ir ką darytų kiti. Neabejokime — Jehova gerai žino, kas dedasi (Psalmyno 86:2).

8. Kaip elgėsi Jehovos liudytojai Mozambike, kai buvo mėginama jų ištikimybė Dievui?

⁸ Štai Mozambiko krikščionys parodė puikų pavyzdį — mėginami nepaliko Jehovos. 1984 metais ne vieną jų kaimą puldinėjo ginkluoti sukilėliai:  plėšikavo, degino namus, žudė. Atrodė, kad tikrieji krikščionys neišsigelbės. Tos vietovės gyventojai buvo verčiami kovoti sukilėlių gretose arba kitaip juos remti. Jehovos liudytojai atsisakė jiems padėti, nes nenorėjo pažeisti savo krikščioniško neutralumo. Sukilėliai įniršo. Tuo neramiu laikotarpiu trisdešimt liudytojų buvo nužudyta, tačiau net grasinimai susidoroti neįbaugino ir nepalaužė Dievo tarnų. * Kaip ir Dovydas, jie ištvėrė neteisybę ir liko nenugalėti.

Priminimai mus įspėja

9, 10. a) Kokių dar Biblijos priminimų verta paisyti? b) Ką bloga padarė Ananijas ir Sapfyra?

⁹ Biblijoje yra ir kitų priminimų — kaip nedera elgtis. Rašte paminėta nemažai žmonių, tarp jų net ir Dievo tarnų, kurie dėl savo blogo elgesio skaudžiai nukentėjo (1 Korintiečiams 10:11). Štai pasakojimas apie sutuoktinius Ananiją ir Sapfyrą — pirmojo amžiaus Jeruzalės krikščionių bendruomenės narius.

¹⁰ Po 33 m. e. m. Sekminių teko materialiai paremti neseniai įtikėjusius, kurie pasiliko Jeruzalėje pasisemti mokymo iš apaštalų. Kai kurie vietos krikščionys parduodavo savo nuosavybę norėdami padėti stokojantiems naujatikiams (Apaštalų darbų 2:41-45). Ananijas ir Sapfyra pardavė žemės sklypą ir atnešė apaštalams dalį pinigų, nors pasakė, kad aukoja visą gautą sumą. Sutuoktiniai, aišku, galėjo duoti tiek, kiek norėjo, tačiau jų motyvai buvo blogi ir abudu pasielgė nesąžiningai. Jie norėjo pasirodyti esą geresni negu buvo iš tikrųjų. Šventosios dvasios įkvėptas Petras atskleidė jų melą bei veidmainystę ir Jehova nubaudė anuodu mirtimi (Apaštalų darbų 5:1-10).

11, 12. a) Kas Rašte primenama apie sąžiningumą? b) Kuo palaiminga būti sąžiningam?

¹¹ Jeigu kai kada kyla pagunda nuslėpti tiesą, kad tiktai padarytume kuo geresnį įspūdį kitiems, tegu atsitikimas su Ananiju ir Sapfyra būna mums rimtas priminimas. Žmogų galime apgauti, bet Jehovos — niekada (Hebrajams  4:13). Šventasis Raštas daugel kartų ragina būti tarpusavyje sąžiningus, nes žemėje, išvalytoje nuo neteisybės, neliks vietos melagiams (Patarlių 14:2; Apreiškimo 21:8; 22:15). Ir aišku kodėl — juk visokios netiesos tėvas yra Velnias (Jono 8:44).

¹² Jeigu esame sąžiningi, gyvenimas kupinas palaimos — tai ir švari sąžinė bei pasitenkinimas, kad turime gerą vardą žmonių akyse. Nemažai krikščionių susiieškojo darbą arba jo neprarado būtent dėl savo sąžiningumo. Bet didžiausia dovana už sąžiningumą yra draugystė su Visagaliu Dievu (Psalmyno 15:1, 2).

Saugokime savo tyrumą

13. Kokios aplinkybės susiklostė Juozapui ir kaip jis pasielgė?

¹³ Patriarcho Jokūbo sūnus Juozapas buvo parduotas į vergiją septyniolikmetis. Po kurio laiko jis pateko į Egipto rūmų pareigūno Potifaro namus. Čia į Juozapą įsižiūrėjo šeimininko žmona. Ji degė tokia aistra šiam dailiam jaunuoliui, kad diena iš dienos jį kalbino: „Sugulk su manimi.“ Juozapas buvo toli nuo savo šeimos, šalyje, kur niekas jo nepažinojo. Nė vienas nebūtų įtaręs jį turint intymių santykių su šeimininke. Vis dėlto kai sykį Potifaro žmona įsikibo į Juozapą, šis pabėgo (Pradžios 37:2, 18-28; 39:1-12).

14, 15. a) Kodėl mus domina pasakojimas apie Juozapą? b) Kodėl viena krikščionė džiaugėsi paklausiusi Dievo priminimų?

¹⁴ Juozapas išaugo dievobaimingoje šeimoje ir žinojo, kad intymus ryšys tarp nesusituokusiųjų yra neteisėtas. „Kaipgi galėčiau taip nedorai pasielgti ir nusidėti Dievui?“ — sakė jis. Tokio požiūrio jaunuolis laikėsi greičiausiai todėl, kad žinojo, kas dar Edene buvo Jehovos nustatyta — monogamija (Pradžios 2:24). Šiandien Dievo tarnai yra laimingi, jeigu, atsidūrę tokioje padėtyje kaip Juozapas, seka jo pavyzdžiu. Ten, kur lengvabūdiškai žiūrima į seksualinius santykius, iš jaunuolių, kurie neįsitraukia į amoralius veiksmus, bendraamžiai šaiposi. Tarp suaugusiųjų nesantuokiniai ryšiai tapo įprasti. Bet pasakojimas apie Juozapą mums primena ką kita. Dievo požiūris nepasikeitė: paleistuvystė ir svetimavimas — nuodėmė (Hebrajams  13:4). Ne vienam, kas neatsispyrė pagundai užmegzti neteisėtus intymius santykius, teko įsitikinti, jog taip gyventi neverta. Kokios nemalonios būna pasekmės: kankinantis moralinio nuopuolio jausmas, sąžinės graužatis, pavydas, lytiškai plintančios ligos, nėštumas. Atsitinka taip, kaip sakoma Rašte: ištvirkaujantis „nusideda savo kūnui“ (1 Korintiečiams 5:9-12; 6:18; Patarlių 6:23-29, 32).

¹⁵ Netekėjusi liudytoja Dženi * labai dėkinga Jehovai už priminimus. Jai meilinosi vienas išvaizdus bendradarbis. Kai ši krikščionė neatsakė jam tuo pačiu, vyras ėmė dar labiau aplink ją suktis. „Pamačiau, kad man jau sunku išsaugoti savo tyrumą, — prisipažįsta liudytoja, — juk malonu, kai tau rodo dėmesį.“ Bet ji suvokė, kad jos siekiantis vyras tik nori nuskinti dar vieną pergalę. Pajutusi, jog vis sunkiau pačiai priešintis bendradarbio meilinimuisi, Dženi maldavo Jehovą padėti likti Jam ištikimai. Tai, ką perskaitė gilindamasi į Bibliją ir krikščionių leidinius, buvo geri priminimai, akstinas neprarasti budrumo. Vienas iš jų — pasakojimas apie Juozapą ir Potifaro žmoną. „Jei vis primenu sau, kaip myliu Jehovą, — baigia ji, — nebėra grėsmės, kad taip blogai pasielgsiu ir jam nusidėsiu.“

Klausyk Dievo priminimų

16. Kuo mums naudinga vis iš naujo perskaityti ir apmąstyti straipsnius apie Biblijoje aprašytus žmones?

¹⁶ Kad vis labiau vertintume Jehovos normas, stenkimės perprasti, kodėl jis pasirūpino tuos arba kitus pasakojimus įtraukti į Bibliją ir išsaugoti iki mūsų laikų. Ko jie pamoko? Kokias Rašte aprašytų žmonių savybes bei polinkius turime puoselėti, o kokių vengti? Skaitydami Dievo Žodį tarsi regime šimtus žmonių, praeinančių pro mūsų akis. Visi, kurie brangina Jehovos nurodymus, turi ugdytis norą semtis gyvybiškai būtinos išminties, mokytis iš Dievo valia užrašytų pasakojimų. Šio žurnalo straipsniuose dažnai rašoma apie žmones, iš kurių gyvenimo patirties galime ko nors pasisemti. Ar nevertėtų vis iš naujo juos perskaityti?

17. Kaip tu žiūri į Jehovos priminimus ir kodėl?

¹⁷ Kokie dėkingi turime būti Jehovai už rūpinimąsi tais, kurie stengiasi vykdyti jo valią! Juk esame netobuli, kaip ir žmonės, apie kuriuos rašoma Biblijoje. Tačiau pasakojimai apie juos mums labai naudingi. Paisydami Jehovos priminimų, išvengsime rimtų klaidų ir mokysimės iš tų, kurie elgėsi teisingai. Taip darydami galėsime drauge su psalmininku giedoti: „Laimingi, kurie paiso [Jehovos] priminimų; visa širdimi jo ieško. Mano siela klauso tavo priminimų; aš nepaprastai juos branginu“ (Psalmyno 119:2, 167, NW).

[Išnašos]

Kaip atsakytum?

• Ko pasimokome žinodami, koks buvo Dovydo požiūris į Saulių?

• Ko pamoko pasakojimas apie Ananiją ir Sapfyrą?

• Kodėl pasakojimas apie Juozapą itin aktualus šiandien?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Kodėl Dovydas neleido nužudyti Sauliaus?

[Iliustracija 27 puslapyje]

Ko pasimokome iš pasakojimo apie Ananiją ir Sapfyrą?

[Iliustracija 28 puslapyje]

Kodėl Juozapas nesutiko pasielgti amoraliai?