Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Tikriausias kelias į laimę

Tikriausias kelias į laimę

Tikriausias kelias į laimę

„SIEKTI laimės“ — kiekvieno žmogaus teisė. Tokią mintį suformulavo Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės deklaracijos rengėjai. Bet siekti kokio nors tikslo ir jį pasiekti nėra tas pats. Nors daugybė jaunuolių trokšta išgarsėti pramogų ar sporto pasaulyje, kiek žinote tokių, kuriems tai pasisekė? „Greičiausiai jums nepavyks“, — sako vienas garsus dainininkas, gerai žinantis, kokia didelė pripažinimo kaina.

Jeigu jums irgi nepasisekė rasti laimės, nenusiminkite. Jei sieksite jos tinkamai, — pasiseks. Kodėl galima taip sakyti? Ankstesniame straipsnyje užsiminėme apie „laimingąjį Dievą“ Jehovą (1 Timotiejui 1:11, NW). Jis per Bibliją vadovauja taip, kad siekdamas laimės nenusiviltumėte. Jehova padeda įveikti liūdesį dėl to, kas dažniausiai atima iš mūsų laimę. Pavyzdžiui, apsvarstykime, kaip jis guodžia, kai mums artimą žmogų pasiglemžia mirtis.

Kai miršta artimas žmogus

Argi galima pasakyti ką nors gera apie mirtį? Ji atima tėvus iš vaikų ir vaikus iš tėvų, išskiria artimus draugus, o tvirtais ryšiais susiję žmonės pasijunta nesaugūs. Užklupus mirčiai laimingą šeimą apima sielvartas.

Todėl nereikia nei sakyti, kad mirtis — tikra tragedija. Tačiau kai kurie tai neigia ir mirtį apibūdina kaip kažkokį gėrį. Štai 2005-ųjų rugpjūtį, kada uraganas Katrina smogė Meksikos įlankos pakrantei, per vieno žuvusiojo laidotuves dvasininkas pasakė: „Katrina jo nenužudė. Dievas pasikvietė jį pas save.“ Kitu atveju, gerų ketinimų vedama, viena ligoninės darbuotoja guodė mirusios pacientės dukrą, irgi sakydama, kad Dievas jos motiną pasiėmė į dangų. Dukra pro ašaras klausė: „Kodėl, kodėl jis iš manęs ją atėmė?“

Žinoma, tokia „paguoda“ sielvartaujančiųjų skausmo dažniausiai nenumalšina. Kodėl? Dėl to, kad tai nėra tiesa. Dar blogiau: išeitų, kad Dievas baisiausiais būdais pagrobia mūsų artimuosius bei draugus. Užuot buvęs laikomas paguodos šaltiniu, jis paverčiamas piktavaliu tragedijos kaltininku. Tačiau Biblija atskleidžia tiesą apie mirtį.

Dievo Žodis mirtį vadina priešu, kuris viešpatauja žmonijai (Romiečiams 5:17; 1 Korintiečiams 15:26). Mirtis — galingas priešininkas. Jam negali atsispirti joks žmogus, ir kiekvienas mums brangus mirusysis tėra tik dar viena iš nesuskaičiuojamų to priešininko aukų. Tokios Biblijos tiesos šviesoje visiškai suprantama širdgėla ir bejėgiškumas, kurie apima artimam žmogui mirus. Ši knyga patikina, jog taip jaustis natūralu. Vis dėlto, ar Dievas pasitelkia tą priešą — mirtį, — kad pasiimtų mūsų artimuosius į dangų? Į šį klausimą irgi leiskime atsakyti Biblijai.

Mokytojo 9:5, 10 parašyta: „Mirusieji nebežino nieko. [...] jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole, į kurį esi pakeliui.“ Kas yra Šeolas? Bendras žmonijos kapas, į kurį žmonės patenka po mirties. Čia nėra jokios veiklos, mirusieji nieko nejaučia ir nemąsto. Jų būseną galima palyginti su giliu miegu. * Taigi Biblija paaiškina, kad Dievas nepasiima mūsų artimųjų pas save į dangų. Jie lieka kape.

Jėzus patvirtino šią tiesą, kai sužinojo, kad mirė jo draugas Lozorius. Mirtį jis prilygino miegui. Jeigu Lozorius būtų nuėjęs į dangų pas Visagalį Dievą, Jėzus, sugrąžindamas savo draugą į žemę, kur galų gale šis vėl turėtų mirti, nebūtų parodęs meilės. Įkvėptame pasakojime teigiama, jog atėjęs prie laidojimo vietos Jėzus galingu balsu sušuko: „Lozoriau, išeik!“ Toliau sakoma: „Numirėlis išėjo iš kapo.“ Taigi Lozorius atgijo. Jėzus žinojo, kad jo miręs draugas visą laiką buvo žemėje, — gulėjo kape (Jono 11:11-14, 34, 38-44).

Šis Biblijoje aprašytas įvykis padeda suprasti, kad mirtis nėra būdas, kuriuo Dievas perkelia žmones iš žemės į dangų. Žinodami, kad Kūrėjas nėra mūsų liūdesio kaltininkas, jaučiame paskatą prie jo artintis. Be to, galime pasitikėti, kad Dievas puikiai supranta, kokį sielvartą atneša ir kokią žalą daro mūsų priešas — mirtis. Biblijos tiesa apie mirusiųjų būklę yra tokia: jie guli kape ir nesikankina nei pragaro ugnyje, nei skaistykloje. Todėl, kai prisimename savo mylimus mirusius žmones, neturime jausti kartėlio Dievui ar nežinomybės baimės. Be to, per Bibliją Jehova mums teikia ir daugiau paguodos.

Neturėdami vilties laimingi nebūsime

Šventojo Rašto eilutės, kurias aptarėme, rodo, jog būtina tikrosios laimės sąlyga — viltis. Žodžiu „viltis“ Biblijoje nusakomas patikimas laukimas ko nors gero. Kad suprastume, kaip viltis padeda būti laimingam, grįžkime prie pasakojimo apie Lozoriaus prikėlimą.

Šitą stebuklą Jėzus padarė mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Viena, kad išvaduotų iš liūdesio Mortą, Mariją ir gedinčius draugus ir kad jie vėl galėtų būti kartu su mylimu žmogumi. Bet Jėzus Mortai paminėjo ir kitą, daug svarbesnę priežastį: „Argi nesakiau: jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“ (Jono 11:40). Vertime The New Testament in Modern English (Naujasis Testamentas šiuolaikine anglų kalba, J. B. Filipsas) paskutinės frazės mintis perteikta taip: „pamatysi, kokių stebuklų Dievas gali padaryti.“ Prikeldamas Lozorių Jėzus parodė, ką Jehova Dievas gali padaryti ir padarys ateityje. Taigi pakalbėkime plačiau apie tai, „kokių stebuklų Dievas gali padaryti“.

Kaip užrašyta Jono 5:28, 29 (Brb), Jėzus pasakė: „Nesistebėkite tuo, nes ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs Jo balsą. Ir [...] išeis.“ Tai reiškia, kad visi mirusieji, esantys Šeole, — tarp jų ir mūsų artimieji — prisikels. Apaštalų darbų 24:15 apie šį nuostabų įvykį pasakyta daugiau: „Bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas.“ Taigi net neteisieji — daugybė tų, kurie nepažino Jehovos ir jam netarnavo, turės galimybę pelnyti jo palankumą.

Kur žmonės bus keliami? Psalmyno 37:29 (Brb) sakoma: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai.“ Tik įsivaizduokite, ką tai reiškia. Šeimos ir draugai, kuriuos išskyrė mirtis, vėl susitiks čia, žemėje. Suprantama, mintys, kad vėl būsite kartu su jums brangiais žmonėmis, širdį pripildo džiaugsmo.

Jehova trokšta, kad būtumėte laimingas

Apsvarstėme du būdus, kaip Jehova padeda jums patirti daugiau laimės net tada, kai slegia sunkumai. Pirma, per Bibliją teikia pažinimą ir vadovavimą, kad lengviau vargus įveiktumėte. Dievo Žodis ne tik padeda pakelti liūdesį dėl artimųjų mirties, bet ir pataria, kaip spręsti ekonomines bei sveikatos problemas. Be to, gali sustiprinti, kai tenka iškęsti socialinę neteisybę ar politinę suirutę. Jeigu vadovaujatės Biblijos patarimais, bus lengviau susidoroti ir su kitokiomis bėdomis.

Antra, studijuodamas Bibliją įgyjate viltį, pranokstančią visa, ką siūlo visuomenė. Vienas iš viltingų Biblijos mokymų — mūsų draugų ir šeimos narių prikėlimas iš mirties. Apreiškimo 21:3, 4 atskleidžia daugiau detalių: „Dievas bus su jais [su žmonija]. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.“ Taigi netrukus liūdėti nebebus dėl ko. Biblijos pažadai išsipildys ir jūs galėsite tuo džiaugtis. Paguodžia ir džiugina jau vien tai, kad ateityje laukia geresni laikai ir kad po mirties nereikės nežinia kiek kentėti.

Štai vienas pavyzdys. Prieš kelerius metus kankindamasis nuo vėžio mirė vienos moters, vardu Marija, vyras. Vos spėjo nudžiūti ašaros, finansiniai sunkumai privertė ją su trimis dukterimis išsikelti iš savo namų. Dar po dvejų metų Marija sužinojo, kad pati serga vėžiu. Moteris pakėlė dvi sunkias operacijas, o dabar ją kasdien kamuoja smarkūs skausmai. Nepaisant šitų bėdų, Marija turi tiek optimizmo, kad drąsina ir kitus. Kaip ji sugeba būti laiminga?

Moteris sako: „Kai užklumpa bėda, stengiuosi per daug apie save negalvoti. Vengiu klausimų, kodėl taip atsitiko man, kodėl turiu taip kentėti, kodėl turėjau susirgti. Neigiamos mintys išsekina. Todėl, užuot kamavusis, nukreipiu jėgas kitur — tarnauju Jehovai ir padedu kitiems. Tai teikia laimės.“

Kaip Mariją gelbsti viltis? Ji dažnai galvoja apie ateitį, kai Jehova išvaduos žmoniją nuo ligų ir kitokių problemų. Gydydamasi ligoninėje moteris savo viltimi dalijasi su kitais sergančiais vėžiu, kurie jos neturi. Kiek viltis Marijai svarbi? Ji sako: „Dažnai mąstau apie tai, kas užrašyta Biblijoje, Hebrajams 6:19. Apaštalas Paulius viltį vadina sielos inkaru. Be jo žmogus būtų kaip bangų nešamas laivas audringoje jūroje. Bet jeigu laikaisi šito inkaro, jausies saugus net užklupus didelėms bėdoms.“ Išlikti laimingai Marijai padeda „viltis amžinojo gyvenimo, kurį nemeluojantis Dievas pažadėjo“. Ši viltis gali suteikti laimės ir jums (Titui 1:2, Brb).

Studijuodamas Bibliją laimingas galite būti net kai sunku. Tačiau gal abejojate, ar tos studijos duos praktinės naudos. Jehovos liudytojai jums mielai padės surasti atsakymus iš Šventojo Rašto. Juos reikia žinoti, kad tikrai būtumėte laimingas. O jeigu laukiate Jehovos pažadėtos vilties išsipildymo, galite būti tarp tų, apie kuriuos rašoma: „Linksmumas ir džiaugsmas juos pasitiks, pasibaigs vargas ir liūdesys“ (Izaijo 35:10).

[Išnaša]

^ pstr. 9 Leidinyje Encyclopædia Britannica (2003 m.) Šeolas apibūdinamas kaip „vieta, kur nėra nei skausmo, nei džiaugsmo, nei bausmės, nei atlygio“.

[Iliustracija 5 puslapyje]

Palengvinti sielvartą gali tik Biblijos tiesa

[Iliustracija 7 puslapyje]

Biblijos teikiama prikėlimo viltis padės jaustis laimingam