Aplankymas, pakeitęs mano požiūrį

„TIESIOG nekantravau papasakoti savo šeimai apie du ‘angelus’, kuriuos Dievas man atsiuntė.“ Taip rašė vienas ponas po to, kai jį aplankė dvi jaunos Jehovos liudytojos. Vos prieš kelias savaites mirė jo žmona, su kuria išgyveno 45 metus. Tai vyrą labai prislėgė. Suaugę vaikai tėvą guodė, bet gyveno toli. Nei draugai, nei kaimynai neužsukdavo.

„Dievui nesimeldžiu, nes nebesijaučiu jam artimas“, — sakė šeimininkas jaunuolėms. Tačiau liudytojos, matydamos jo sielvartą, paliko Biblija pagrįstą lankstinuką Kokia viltis mylimiems mirusiesiems? Tą pat vakarą vyras perskaitė ir jam palengvėjo.

Po kelių dienų krikščionės vėl apsilankė. Prisiminusios, koks liūdnas jis buvo aną sykį, atėjo paguosti. Vėliau vyras rašė: „Labai stebėjausi, kad toms dviem visiškai svetimoms merginoms rūpi, kaip jaučiuosi.“ Liudytojos pasidalino mintimis iš Biblijos ir taip padrąsino. Jos pažadėjo užeiti vėl. Vyrą tai tiesiog sujaudino. Todėl nusiuntė laišką į vietos Jehovos liudytojų karalystės salę. Eilutę iš jo ir citavome.

Prieš persikeldamas gyventi arčiau sūnaus, šis ponas atėjo į Jehovos liudytojų sueigą, ir kartą pietavo vienos iš jį lankiusių merginų šeimoje. Jis rašė: „Išvykstu gyventi kitur, bet tos jaunuolės ir jūsų bažnyčia visada liks mano širdyje ir maldose. Taip, dabar meldžiuosi — ir gana dažnai. Mano požiūris visiškai pasikeitė. O daugiausiai prie to prisidėjo mane aplankiusios liudytojos. Todėl visada būsiu joms dėkingas.“