Dvasinės šviesos paieškos

„ŽINOTI visada geriau nei skendėti tamsoje“, — yra pasakiusi garsaus fiziko Enriko Fermio žmona Laura Fermi. Galbūt kas nors su šiuo teiginiu ir nesutiks tvirtindamas, jog tai, ko nežinai, niekad nepakenks. Tačiau, daugumos nuomone, L. Fermi žodžiai pasitvirtina — beje, ne tik mokslo srityje, bet ir kasdieniame gyvenime. Neišmanymas, arba, kitaip tariant, tiesos nežinojimas, šimtmečiams daugelį paklaidino intelektualinėje, moralinėje, dvasinėje tamsybėje (Efeziečiams 4:18).

Todėl žmonės ieško dvasinės šviesos. Jie nori žinoti, kodėl čia esame ir kas mūsų laukia. Šios paieškos nuvedė skirtingais keliais. Šiek tiek panagrinėkime kokiais.

Į šviesą — per religiją?

Pasakojama, kad budizmo įkūrėją Sidhartą Gautamą labai pribloškė žmonių kančios ir mirtis. Jis prašė hinduizmo mokytojų padėti rasti „kelią į tiesą“. Kai kurie patarė praktikuoti jogą, gyventi asketiškai. Beieškodamas tikrojo kelio Gautama galiausiai pasirinko meditaciją.

Kiti dvasinės šviesos ieško pasitelkdami įvairius haliucinacijas sukeliančius kvaišalus. Pavyzdžiui, Indėnų bažnyčios nariai liaupsina kvaitulinį pejotlį — kaktusą, turintį haliucinogeninių medžiagų, ir teigia, kad jis padeda „atskleisti užslėptas žinias“.

XVIII amžiaus prancūzų filosofas Žanas Žakas Ruso manė, jog bet kuris, nuoširdžiai prašantis Dievą išminties, gali būti apšviestas. Kaip? Įsiklausydamas, „ką Dievas sako širdyje“. Tuomet mūsų jausmai ir sąžinė taps „patikimu vadovu šitame klaidžiame pažiūrų labirinte“, — pasakė Ruso (History of Western Philosophy).

Atsakymai — filosofijoje?

Nemažai Ruso amžininkų aršiai prieštarauja nuomonei, jog tiesą rasti padeda religija. Štai prancūzų rašytojo Voltero įsitikinimu, religija ne tik neapšviečia žmonių protų, bet kaip tik ji kalta, kad visą Europą šimtmečiams apgaubė neišmanymo, prietarų, nepakantos tamsa.

 Volteras įsitraukė į Europos racionalistų judėjimą. Jo šalininkai grįžo prie senovės graikų idėjos, kad į dvasinę šviesą nuves tik mąstymas bei moksliniai tyrinėjimai. Pasak kito racionalisto, Bernaro de Fontenelio, būtent protas padės žmonijai įžengti į „amžių, kuriame diena iš dienos daugės pažinimo, o ankstesni šimtmečiai atrodys visiškai tamsūs“ (Encyclopædia Britannica).

Tai tik keletas iš kelių, kuriais ėjo žmonės, ieškodami atsakymų. Bet ar yra koks patikimas kelrodis, nukreipiantis teisinga linkme? Kitame straipsnyje skaitykite, kas tikrasis šviesos šaltinis.

[Iliustracijos 3 puslapyje]

Ieškodami tiesos Gautama (Buda), Ruso ir Volteras nuėjo skirtingais keliais