Jaunuoli, apsispręsk tarnauti Jehovai

„Rinkitės šiandien, kam tarnausite“ (JOZUĖS 24:15).

1, 2. Koks netinkamas krikštas paplito krikščionijos bažnyčiose?

„TEGUL [vaikai] tampa krikščionimis tada, kai pažins Kristų.“ Šiuos žodžius parašė Tertulianas, gyvenęs antrajame mūsų eros amžiuje. Jis nepritarė, kad būtų krikštijami kūdikiai, kaip darėsi įprasta tuometinėje atskalūniškoje krikščionijoje. Vienas Bažnyčios Tėvų, Augustinas, nesutiko su Tertulianu, o sykiu ir su Biblija, teigdamas, kad krikštas pašalina prigimtinę nuodėmę ir kad kūdikiai, kurie miršta nekrikštyti, yra pasmerkti. Taip atsirado tradicija krikštyti naujagimius kuo skubiausiai.

² Daugelis didžiųjų krikščionijos bažnyčių tebekrikštija kūdikius. Be to, vadinamųjų krikščioniškų tautų valdovai ir dvasininkai prievarta krikštijo užkariautus „pagonis“. Tačiau kūdikių krikštas ir priverstinis suaugusiųjų krikštas neturi nieko bendra su Šventuoju Raštu.

Savanoriškas pasiaukojimas šiandien

3, 4. Kas gali paskatinti Dievui atsidavusių tėvų vaikus pačius jam pasiaukoti?

³ Šventasis Raštas rodo, kad Dievui vaikai šventi, net jeigu tik vienas iš tėvų yra ištikimas krikščionis (1 Korintiečiams 7:14). Ar dėl to vaikai savaime yra pasiaukoję Jehovos tarnai? Ne. Dievui atsidavę tėvai moko savo vaikus, tačiau pasiaukoti jie apsisprendžia patys. Išmintingasis karalius Saliamonas rašė: „Mano vaike, laikykis savo tėvo įsakymo ir neatmesk savo motinos mokymo. [...] Kad ir ką darysi, jie tau padės; kai gulsiesi miego, jie  tave saugos, kai atsibusi, su tavimi bendraus. Juk įsakymas yra žiburys, mokymas — šviesa, o drausmės pamokymai — gyvenimo kelias“ (Patarlių 6:20-23).

⁴ Krikščionių tėvų vadovavimas jaunuoliams gali būti apsauga, nebent šie jų nepaisytų. Saliamonas dar sakė: „Išmintingas vaikas neša tėvui džiaugsmą, o paikas vaikas — motinos skausmas“ ir „klausykis, mano vaike, būk išmintingas ir vesk savo širdį tikru keliu“ (Patarlių 10:1; 23:19). Kad tau, jaunuoli, tėvų auklėjimas išeitų į naudą, noriai klausyk patarimų ir leiskis sudrausminamas. Tu nesi nuo gimimo išmintingas, tačiau gali tapti išmintingu ir eiti „tikru keliu“.

Kas yra „mokymas Viešpaties vardu“?

5. Ką Paulius patarė vaikams ir tėvams?

⁵ Apaštalas Paulius rašė: „Vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. Gerbk savo tėvą ir motiną — tai pirmasis įsakymas su pažadu: Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje. Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“ (Efeziečiams 6:1-4).

6, 7. Ką reiškia ‘mokyti vaikus Viešpaties vardu’ ir kodėl to nedera laikyti spaudimu?

⁶ Ar galima sakyti, kad krikščionys, „mokydami [savo vaikus] Viešpaties vardu“, daro jiems netinkamą įtaką? Tokie tvirtinimai neturi pagrindo. Juk niekas nepriekaištauja tėvams, kad moko vaikus to, ką mano esant teisinga ir naudinga. Antai ateistai nesmerkiami, jei įrodinėja savo vaikams, kad Dievo nėra. Katalikai diegia vaikams savąjį tikėjimą ir už tai jiems taip pat nepriekaištaujama. Jehovos liudytojų irgi negalima kaltinti, esą stengdamiesi skiepyti savo vaikams Jehovos požiūrį į esmines tiesas bei dorovės normas jie primeta jiems savo įsitikinimus.

⁷ Viename Biblijos žodyne aiškinama, kad graikų kalbos žodis, Efeziečiams 6:4 išverstas „mokydami“, reiškia procesą, kuriuo „stengiamasi pataisyti mąstyseną, ištaisyti kas neteisinga, ugdyti dvasingumą“. O jeigu kuris nors jaunuolis, spaudžiamas bendraamžių ar norėdamas neišsiskirti iš kitų, priešinasi tėvams? Kas tokiu atveju gali būti kaltinamas, kad daro netinkamą įtaką — tėvai ar vaiko bendraamžiai? Jeigu pastarieji ragina pamėginti narkotikų, išgėrinėti ar nedorovingai elgtis, ar galima smerkti tėvus, kad stengiasi pataisyti savo vaiko mąstyseną ir padėti jam suprasti, kokios būna tokio blogo elgesio pasekmės?

8. Kodėl Timotiejus ‘buvo įsitikinęs’ Dievo Žodžio tiesa?

⁸ Apaštalas Paulius jaunuoliui Timotiejui rašė: „Laikykis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs [„kuo esi įsitikinęs“, Jr], žinodamas, iš kokių žmonių esi išmokęs. Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išganymui per tikėjimą Kristumi Jėzumi“ (2 Timotiejui 3:14, 15). Timotiejaus motina ir senelė nuo pat ankstyvo amžiaus skiepijo jam Šventojo Rašto tiesas, dėjo tvirtą tikėjimo Dievu pamatą (Apaštalų darbų 16:1; 2 Timotiejui 1:5). Vėliau, tapusios krikščionėmis, jos nevertė Timotiejaus įtikėti. Abi padėjo pačiam įsitikinti semiantis žinių iš Dievo Žodžio.

 Jehova skatina tave pasirinkti

9. a) Kokia kilnia savybe Jehova apdovanojo žmones ir kodėl? b) Kaip apsisprendė Dievo viengimis Sūnus?

⁹ Jehova galėjo sukurti žmones robotais, užprogramuotais daryti kas nurodoma ir negalinčiais pasielgti kitaip. Tačiau jis apdovanojo juos kilnia savybe — laisve rinktis. Mūsų Dievas trokšta, kad klausytume jo noriai. Jis džiaugiasi tiek jaunuoliais, tiek senimu, jeigu tik jie tarnauja jam iš meilės. Kaip iš meilės klausyti Dievo, puikiausiai parodė jo viengimis Sūnus, apie kurį Jehova pasakė: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mato 3:17). O pats Jėzus apie savo Tėvą pasakė: „Mano džiaugsmas — vykdyti tavo valią, mano Dieve, tavo Įstatymą turiu širdyje!“ (Psalmyno 40:9 [40:8, Brb]; Hebrajams 10:9, 10).

10. Kokia yra būtina paskata deramai tarnauti Jehovai?

¹⁰ Jehova tikisi, kad ir jo tarnai, Jėzaus Kristaus vadovaujami, mielai paklus Jo valiai. Psalmininkas pranašavo: „Savanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną šventumo grožyje. Jaunimas lyg aušros rasa Tave pasitiks“ (Psalmyno 110:3, Brb). Visa Jehovos organizacija, tiek danguje, tiek žemėje, sėkmingai darbuojasi, nes jos nariai iš meilės paklūsta Dievui.

11. Dėl ko turi apsispręsti krikščionių šeimoje išaugęs jaunuolis?

¹¹ Todėl, jaunuoli, nepamiršk, kad nei tėvai, nei bendruomenės vyresnieji nespaus tavęs krikštytis. Troškimą tarnauti Jehovai turi puoselėti pats. Kadaise Jozuė paragino izraelitus: „Tarnaukite [Jehovai] nuoširdžiai ir ištikimai. [...] Rinkitės šiandien, kam tarnausite“ (Jozuės 24:14-22). Taigi pats apsisprendi, ar paaukosi savo gyvenimą vykdyti Jehovos valią.

Prisiimk atsakomybę

12. a) Ko tėvai negali daryti už vaikus? b) Kada jaunuolis tampa atsakingas Jehovai už savo sprendimus?

¹² Jaunuoli, ateina laikas, kai tėvų ištikimybė Dievui tavęs nebesaugos (1 Korintiečiams 7:14). Jokūbas rašė: „Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda“ (Jokūbo 4:17). Tėvai negali tarnauti Dievui už vaikus, nei vaikai už tėvus (Ezechielio 18:20). Ar įgijai žinių apie Jehovą, jo tikslus? Ar jau gali gerai viską perprasti ir užmegzti su Dievu asmeniškus santykius? Jei taip, ar ne logiška manyti, kad, Jehovos požiūriu, gebi apsispręsti, ar tarnausi jam?

13. Apie ką dera susimąstyti nekrikštytiems paaugliams?

¹³ Gal ir tu esi vienas iš tų nekrikštytų jaunuolių, kurie užaugo dievobaimingoje šeimoje, lanko bendruomenės sueigas ir netgi skelbia gerąją naujieną apie Karalystę? Tada sąžiningai atsakyk sau: „Kodėl tai darau? Kodėl lankau sueigas ir einu į skelbimo tarnybą? Ar dėl to, kad noriu įtikti tėvams, ar stengdamasis  daryti, kas patinka Jehovai?“ Ar jau įsitikinai, kokia yra „Dievo valia — kas gera, tinkama ir tobula“? (Romiečiams 12:2)

Ar yra priežasčių atidėlioti krikštą?

14. Kokie pavyzdžiai iš Biblijos rodo, kad krikšto atidėlioti nedera?

¹⁴ „Kas gi kliudo man pasikrikštyti?“ Etiopijos eunuchas, kuris uždavė šį klausimą Pilypui, ką tik sužinojo, kad Jėzus — Mesijas. Tačiau šis etiopas neblogai išmanė Raštus, tad suprato neturįs delsti viešai parodyti, jog nuo šiol tarnaus Jehovai jau kaip krikščionių bendruomenės narys. Jis pasikrikštijo ir dėl to labai džiaugėsi (Apaštalų darbų 8:26-39). Panašiai ir viena moteris Lidija, kurios širdį Jehova „atvėrė [...] Pauliaus žodžiams“, nieko nelaukdama pasikrikštijo drauge su savo namiškiais (Apaštalų darbų 16:14, 15). O Pauliui ir Silui kalint Filipuose, kalėjimo viršininkas klausėsi, kaip jie „skelbė Viešpaties žodį“, ir „nedelsdamas kartu su visais savaisiais priėmė krikštą“ (Apaštalų darbų 16:25-34). Tad jeigu tu jau įgijai esminių žinių apie Jehovą ir jo tikslus, nuoširdžiai trokšti vykdyti jo valią, turi gerą vardą bendruomenėje, reguliariai lankai sueigas ir pradėjai skelbti gerąją naujieną apie Karalystę, argi dar yra kokių priežasčių nesikrikštyti? (Mato 28:19, 20)

15, 16. a) Koks klaidingas samprotavimas gali sulaikyti jaunuolį nuo krikšto? b) Kaip pasiaukojimas ir krikštas gali tave apsaugoti?

¹⁵ O gal nedrįsti žengti šio svarbaus žingsnio baimindamasis, kad reikės atsakyti, jeigu padarytum ką bloga? Tada pamąstyk: argi nesiryžtum laikyti vairavimo egzamino bijodamas, kad kurią nors dieną gali padaryti avariją? Anaiptol! Tad nėra ko delsti krikštytis, jei tik esi tam pasiruošęs. Pasiaukojimo Jehovai įžadas ir troškimas vykdyti jo valią kaip tik skatins tave visaip priešintis polinkiui į bloga (Filipiečiams 4:13). Jaunuoli, nemanyk, kad vis delsdamas krikštytis, išvengsi atsakomybės. Jeigu jau esi pats už save atsakingas, esi atskaitingas ir Jehovai, nors dar gal nepasikrikštijai (Romiečiams 14:11, 12).

¹⁶ Daugybė mūsų bendratikių visame pasaulyje neabejoja, kad jaunystėje priimtas sprendimas krikštytis jiems buvo tik į naudą. Štai 23 metų amžiaus liudytojas iš vienos Vakarų Europos šalies pasakoja, kad krikštijosi 13-os ir tai buvo jam stipri paskata nepasiduoti „jaunatvės  aistroms“ (2 Timotiejui 2:22). Nuo pat jaunumės jis galvojo apie visalaikę tarnybą. Šiandien džiaugiasi tarnyba viename iš Jehovos liudytojų filialų. Visų, kas apsisprendžia tarnauti Jehovai, taigi ir tavęs, laukia didelis atlygis.

17. Kokiose srityse būtina turėti omenyje „Dievo valią“?

¹⁷ Nuo pasiaukojimo ir krikšto gyvenimas pasikeičia — visada paisome Jehovos valios. Kad pajėgtume laikytis savo pasiaukojimo įžado, turime ‘gerai naudoti laiką’, tai yra neeikvoti jo tuštybėms, o skirti išsamioms Biblijos studijoms, sueigoms ir kuo daugiau skelbti „karalystės Evangeliją“ (Efeziečiams 5:15, 16; Mato 24:14). Mūsų pasiaukojimas Jehovai ir troškimas vykdyti jo valią sąlygoja viską, ką darome: kaip leidžiame laisvalaikį, kaip maitinamės, kokios muzikos klausomės. Kodėl nepasirinkus tokias pramogas, kokiomis džiaugsimės visą amžinybę? Tūkstančiai laimingų jaunų liudytojų patvirtins, kad laiką galima leisti smagiai, naudingai ir sykiu neignoruoti „Dievo valios“ (Efeziečiams 5:17-19).

„Leiskite eiti su jumis“

18. Ką turėtų apsvarstyti jaunuoliai?

¹⁸ Nuo 1513 m. p. m. e. iki 33 m. e. m. Sekminių Jehovos išrinktoji tauta turėjo garbinti jį ir būti jo liudytoja (Izaijo 43:12). Jauni izraelitai tapdavo tos tautos nariais ne dėl savo pasirinkimo, o nuo gimimo. Per 33 m. e. m. Sekmines Jehova įkūrė naują „tautą“ savo vardui — dvasinį Izraelį (1 Petro 2:9, 10; Apaštalų darbų 15:14; Galatams 6:16). Štai apaštalas Paulius rašė, kad Kristus nuskaistino sau „tautą, uolią geriems darbams“ (Titui 2:14). Jums, jaunuoliai, patiems spręsti, kas šiandien yra „teisioji tauta, kuri lieka ištikima“ Dievui, gyvena pagal Biblijos principus, su atsidavimu liudija apie Jehovą ir skelbia, kad Karalystė — vienintelė žmonijos viltis (Izaijo 26:2-4). Pažiūrėkite į krikščionijos bažnyčių ir kitų religijų narius ir pasakykite, ar jie elgiasi taip, kaip Biblija liepia tikriesiems Dievo tarnams.

19. Kuo įsitikino milijonai žmonių visame pasaulyje?

¹⁹ Milijonai žmonių visame pasaulyje, tarp jų ir daugelis jaunuolių, įsitikino, kad „teisioji tauta“ yra pateptųjų Jehovos liudytojų likutis žemėje. Tiems dvasiniams izraelitams jie sako: „Leiskite eiti su jumis, nes mes girdėjome, kad Dievas su jumis“ (Zacharijo 8:23). Iš širdies viliamės ir meldžiamės, kad ir tu, jaunuoli, apsispręsi įsilieti į Dievo tautą, kitaip tariant, ‘pasirinksi gyvenimą’ — amžinąjį gyvenimą Jehovos naujajame pasaulyje (Pakartoto Įstatymo 30:15-20; 2 Petro 3:11-13).

Pakartokime

• Ką reiškia mokyti Viešpaties vardu?

• Kokia tarnyba teikia džiaugsmą Jehovai?

• Dėl ko turi apsispręsti kiekvienas jaunuolis iš krikščionių šeimos?

• Kodėl krikšto atidėlioti nedera?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Ko tu klausysi?

[Iliustracija 28 puslapyje]

Kaip tave gali apsaugoti pasiaukojimas ir krikštas?

[Iliustracija 29 puslapyje]

Kas tau kliudo pasikrikštyti?