Tikrasis šviesos šaltinis

BUVO 1810-ųjų gruodžio 18 diena. Temo. Audringoje jūroje prie Škotijos pietrytinio kranto pametė kursą Didžiosios Britanijos karo laivas „Pallas“. Dėl tirštėjančios tamsos bei įsisiautėjusios pūgos jūreiviams darėsi vis sunkiau įžiūrėti švyturio šviesas, tokias reikalingas nuplukdyti laivą į saugų uostą. Įsivaizduokite, kaip jiems palengvėjo, kada pagaliau tuos žiburius pamatė ir laivą pasuko jų link! Deja, jūrininkai apsigavo. Pasirodo, tai degė sukurti ant kranto laužai. Laivas užplaukė ant uolų ir sudužo. Nuskendo vienuolika žmonių. Kokia nelaimė!

Šiuo atveju taip atsitiko per klaidą. Tačiau kartais jūreivius tiesiog stengdavosi suklaidinti. Kaip aiškinama knygoje Wrecks, Wreckers and Rescuers, neretai laužus uždegdavo specialiai, kad laivą užplukdytų ant uolų ir apiplėštų.

‘Šventieji Raštai, galintys pamokyti išganymui’

Beieškant dvasinės šviesos ir jums kaip tiems jūreiviams iškils panašių pavojų. Galbūt patrauks neteisinga informacija arba net būsite sąmoningai kieno nors klaidinamas. Pavojinga eiti tiek viena, tiek kita linkme. Tad kaip apsisaugoti? Svarbu įsitikinti, kad jūsų pasirinktas kelias tikras ir patikimas. Jau daugiau nei 125 metus žurnalas, kurį laikote rankoje, skelbia, jog patikimiausias šviesos šaltinis yra Dievo įkvėptas Žodis, Biblija, nes ‘gali pamokyti išganymui’ (2 Timotiejui 3:15-17).

Žinoma, kad Bibliją laikytumėte kelrode šviesa, reikia išsiaiškinti, ar šita knyga išties įkvėpta Dievo (Psalmyno 119:105;  Patarlių 14:15). Raginame parašyti šio žurnalo leidėjams ir jums atsiųs leidinių, kurie padėjo tuo patikėti milijonams. Pavyzdžiui, verta perskaityti brošiūrą Knyga visiems žmonėms. * Joje įrodoma, kad Biblija tiksli, autentiška ir Dievo įkvėpta.

Pagrindinės Biblijos tiesos

Kokios pagrindinės tiesos atskleidžiamos „šventuosiuose Raštuose“? Štai keletas.

Yra vienas Visagalis Dievas ir visa ko Kūrėjas (Pradžios 1:1). Esame gyvi tik dėl to, kad ‘[Dievas] visa sutvėrė’ — taip pat ir mus (Apreiškimo 4:11). Todėl tiktai jis vertas būti garbinamas. Kūrėjas yra vienintelis tiesos šaltinis (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]; Izaijo 30:20, 21; 48:17, 18). Dievas turi vardą ir nori, kad jį vartotume (Išėjimo 3:15, išnaša). Tas vardas rašomas hebrajiškomis raidėmis, transliteruotai — JHVH, ir Biblijoje paminėtas apie 7000 kartų. Nuo seno vartojama jo forma Jehova.

Dievas sukūrė vyrą ir moterį amžinai gyventi žemės rojuje. Jehova padarė žmogų savybėmis panašų į save. Suteikė talentų ir gebėjimą džiaugtis amžinu, kupinu pasitenkinimo gyvenimu (Pradžios 1:26-28). Dievas nebuvo numatęs, kad žemė bus lyg koks išbandymų laukas — laiptelis į dvasinį pasaulį danguje, tarsi tik tenai įmanoma džiaugtis bendravimu su Dievu.

Jehova sukūrė žmogų tobulą. Į bloga viskas pakrypo, kada keli jo kūriniai — žmonės ir dvasinės būtybės — netinkamai pasinaudojo jiems suteikta laisve rinktis ir sukilo prieš Dievą (Pakartoto Įstatymo 32:5, Brb). Mūsų pirmieji tėvai užsigeidė patys spręsti, kas gera ir kas bloga (Pradžios 2:17; 3:1-5). Taip užtraukė visai žmonių giminei mirtį (Pradžios 3:19; Romiečiams 5:12). Kad atsakytų į visus po maišto iškilusius klausimus, Jehova nusprendė kurį laiką blogį pakęsti. Tačiau savo ketinimų dėl žemės ir žmonijos nepakeitė (Izaijo 45:18). Žmonės vis tiek gyvens išvalytoje žemėje tobulomis sąlygomis, kaip jis ir buvo numatęs (Mato 6:10; Apreiškimo 21:1-5).

Jėzus Kristus yra Visagalio Dievo Sūnus, ne Dievas. Savo sekėjus Jėzus mokė melstis: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas“ (Mato 6:9). Jis niekada netvirtino esąs lygus Dievui, o sakė: „Tėvas už mane aukštesnis“ (Jono 14:28).

Savo sumanymus Dievas įgyvendina per Jėzų Kristų. Jis pasiuntė savo Sūnų „į pasaulį kaip šviesą, kad visi, kurie [jį] tiki,  neliktų tamsybėse“ (Jono 12:46). Pasak apaštalo Petro, „nėra niekame kitame išgelbėjimo“ (Apaštalų darbų 4:12). Taip, mūsų išgelbėjimą laiduoja pralietas brangus Kristaus kraujas (1 Petro 1:18, 19). Jėzus paaukojo savo gyvybę, kad išpirktų žmoniją iš nuodėmės, kurią perdavė pirmieji tėvai, Adomas ir Ieva (Mato 20:28; 1 Timotiejui 2:6). Be to, Dievas per Jėzų atskleidė savo valią ir tikslą (Jono 8:12, 32, 46, 47; 14:6; Apaštalų darbų 26:23).

Dievas įkūrė dangiškąją valdžią, arba Karalystę; kartu su Jėzumi Kristumi valdys ir tam tikras skaičius žmonių. Karalystė — pagrindinė Biblijos tema. Dievas įpareigojo šią valdžią pasirūpinti, kad jo valia būtų vykdoma žemėje kaip yra danguje (Mato 6:10). Iš pradžių Dievas neketino, kad kas iš žmonių eitų į dangų. Žmogaus namai turėjo būti žemė, tačiau šiam įpuolus į nuodėmę Dievas sumanė kai ką nauja. Jis parinko žmones „iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių“, kad karaliautų su Kristumi iš dangaus (Apreiškimo 5:9, 10). Ta Karalystė netrukus „sutrupins į šipulius“ visas dabartines valdžias, sukėlusias tiek kančių ir skausmo (Danieliaus 2:44).

Siela mirtinga. Šita svarbi Biblijos tiesa daug ką pasako apie patį žmogų, jo ateitį, išsklaido bet kokį neteisingą supratimą apie mirusiuosius.

Pačioje pirmoje Biblijos knygoje rašoma: „Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela“ (Pradžios 2:7, Brb, kursyvas mūsų). Pagalvokime, ką tai reiškia? Siela nėra kažkokia paslaptinga žmogaus dalis. Žmogus sielos neturi. Jis pats yra siela — elementų, randamų „žemės dulkėse“, ir Dievo siunčiamos gyvybės jėgos darinys. Jokios nemirtingos sielos nėra. Miršta žmogus — miršta siela (Pradžios 3:19; Mokytojo 9:5, 10).

Mirusieji bus prikelti ir vėl gyvens. Kai laikas, kol Dievas pakenčia blogį, baigsis, „visi gulintieji [„atminimo“, NW] kapuose išgirs [Jėzaus] balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą“ (Jono 5:28, 29; Apaštalų darbų 24:15). Žmonės bus prikelti ir įsikurs  rojumi paverstoje žemėje. Jie galės džiaugtis tokiu gyvenimu, kokį iš pat pradžių Dievas buvo numatęs.

Rūpestingai kasdien tyrinėkite Bibliją

Ar įžvelgiate, kuo naudinga suprasti esmines Šventojo Rašto tiesas? Šiais sunkiais permainingais laikais tokios žinios padės neapsigauti „tariamuoju pažinimu“, kurį skleidžia Šėtonas Velnias. Jis apsimeta „šviesos angelu“, o jo talkininkai — „teisumo tarnais“ (1 Timotiejui 6:20; 2 Korintiečiams 11:13-15). Tiksliai pažindami Bibliją nesusidomėsime pasaulio „išmintingųjų ir gudriųjų“ — „atmetusių Viešpaties žodį“ — filosofijomis (Mato 11:25; Jeremijo 8:9).

Apaštalo Jono dienomis paplito visokiausių klaidingų mokymų, todėl pirmojo amžiaus krikščionis jis įspėjo: „Ne kiekviena dvasia tikėkite“ (kursyvas mūsų). Jonas ragino: „Ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo“ (1 Jono 4:1). Pagalvokite. Jeigu gavote žinią, kuri gali gerokai pakeisti jūsų gyvenimą, ar priimsite ją už gryną pinigą vien dėl to, kad atėjo, rodos, iš patikimo šaltinio? Žinoma, ne. Jūs, be abejo, pasitikslinsite, kas tą žinią siunčia, pasigilinsite, ko iš jūsų norima, ir tik tada spręsite, kaip pasielgti.

Todėl Dievas mums ir paliko įkvėptus Raštus, kad galėtume patys įsitikinti, jog šis kelią mums rodantis šviesos šaltinis yra patikimas (1 Tesalonikiečiams 5:21). Pagyrimo sulaukė pirmojo amžiaus žmonės ‘kasdien tyrinėję Raštus’, kad išsiaiškintų, ar įgytos žinios teisingos (Apaštalų darbų 17:11). Ir jūs galite taip daryti. Tegul Biblija tarsi „žiburys, šviečiantis tamsioje vietoje“, veda jus ten, kur saugu (2 Petro 1:19-21). Jeigu leisitės jos vadovaujami, ‘sužinosite, ką reiškia pažinti Dievą’, ir toks pažinimas nušvies jūsų gyvenimą (Patarlių 2:5).

[Išnaša]

[Iliustracija 4 puslapyje]

Dievo Žodis lyg žiburys

[Iliustracija 5 puslapyje]

Koks Dievo vardas?

[Iliustracija 5 puslapyje]

Kas laukia žmonijos?

[Iliustracija 6 puslapyje]

Ar Jėzus — Visagalis Dievas?

[Iliustracija 6 puslapyje]

Kur yra mirusieji?

[Iliustracija 7 puslapyje]

Mirusiųjų prikėlimas — viena pagrindinių Biblijos tiesų