„Toks mokyklos užbaigimas pranoko mano lūkesčius“

VIENAS vidurinės mokyklos pedagogas iš Ispanijos rašė: „Jau daugiau kaip šimtą metų Jehovos liudytojai rodo tikrą vienybę, nepriekaištingą sąžiningumą ir, svarbiausia, nepalaužiamą tikėjimą.“ Kas šį mokytoją, laikantį save ateistu, paskatino tai pareikšti?

Viskas prasidėjo tada, kai moksleivė Noemi, Jehovos liudytoja, rengėsi baigiamiesiems egzaminams. Viena iš užduočių buvo parašyti rašinį. Mergina pasirinko temą „Violetiniai trikampiai nacių valdymo metais“.

Kodėl ji nusprendė rašyti būtent šia tema? Noemi aiškina: „Kadangi darbą turėjo prižiūrėti mokytojas, pamaniau, kad tai bus gera proga jam paliudyti. Pasakojimas, kaip nacistinėje Vokietijoje Jehovos liudytojai liko ištikimi savo principams, sujaudino mano širdį. Tikėjausi, kad tai padarys įspūdį ir kitiems.“

Moksleivės darbas paveikė kur kas daugiau žmonių, nei ji galėjo įsivaizduoti. 2002 metų spalio 5 dieną Noemi už rašinį gavo tiksliųjų ir humanitarinių mokslų nacionalinio konkurso prizą. Šiuos prizus skiria vertinimo komisija iš 20 profesorių, dirbančių garsiuose Ispanijos universitetuose.

Apdovanojimą įteikė Ispanijos švietimo ministrė Pilar del Kastijo. Noemi pasinaudojo proga ir davė jai vaizdajuostę Jehovos liudytojai atlaiko nacių puolimą. Ministrė mielai priėmė dovaną.

Merginos gimtojo miesto Manresos laikraštis išspausdino žinutę apie jos sėkmę ir apžvelgė rašinio turinį. O Noemi mokyklos direktorius paprašė rašinio kopijos, norėdamas jį įtraukti į programą vidurinės mokyklos 75-osioms metinėms paminėti.

„Toks mokyklos užbaigimas pranoko mano lūkesčius, — sako Noemi. — O labiausiai nudžiugau apie savo rašinį perskaičiusi mokytojo, pono Chorchė Tomo Kaloto, žodžius:

‘Esu ateistas, bet norėčiau būti tvirtai įsitikinęs, kad yra Aukščiausioji Esybė, kuri įkvepia savo garbintojus kuo nuoširdžiausiai mylėti artimą.’“