Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Jehova išgelbsti vargšą

Jehova išgelbsti vargšą

Jehova išgelbsti vargšą

„Daugel vargų ištinka teisųjį, bet Viešpats išgelbsti iš jų visų“ (PSALMYNO 34:20 [34:19, Brb]).

1, 2. Kas kamavo vieną ištikimą krikščionę ir dėl ko mus pačius gali varginti nusiminimas?

KEIKO * jau daugiau nei 20 metų yra Jehovos liudytoja. Kurį laiką tarnavo reguliariąja pioniere, arba visalaike Karalystės skelbėja. Sesė labai brangino šį darbą. Tačiau neseniai Keiko prislėgė neviltis, vienišumo jausmas. „Nieko nebepajėgiau, vien verkiau“, — sako ji. Stengdamasi įveikti nusiminimą, Keiko ėmė daugiau studijuoti Bibliją. „Vis tiek negalėjau atsikratyti liūdnų minčių, — prisipažįsta liudytoja, — norėjosi mirti.“

2 Gal ir tave kankina tokia neviltis? Tarnystė Jehovai teikia daug džiaugsmo: juk būdamas atsidavęs Dievui, turi „esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadą“ (1 Timotiejui 4:8; NW). Jau dabar gyveni dvasiniame rojuje! Tačiau ar tai apsaugo nuo bet kokio sielvarto? Ne. Biblijoje rašoma: „Daugel vargų ištinka teisųjį“ (Psalmyno 34:20 [34:19, Brb]). Nenuostabu, nes „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Kiekvienas daugiau ar mažiau tai patyrėme (Efeziečiams 6:12).

Kančia išsekina

3. Pateik pavyzdžių iš Biblijos apie Dievo tarnus, kuriuos kamavo liūdesys.

3 Ilgalaikė kančia visiškai užtemdo džiaugsmą (Patarlių 15:15, Brb). Taip nutiko teisiajam Jobui. Sunkiai mėginamas Jobas kalbėjo: „Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet turi daug vargo“ (Jobo 14:1). Jį apleido džiaugsmas. Vienu metu šis vyras net manė, kad Jehova jį paliko (Jobo 29:1-5). Ir kitiems Dievo tarnams teko daug sielvartauti. Štai Biblijoje rašoma, jog Ona buvo „pilna kartėlio“, nes neturėjo vaikų (1 Samuelio 1:9-11). O Rebeką tiek kamavo šeimoje susiklosčiusios aplinkybės, kad ji sakė: „Kam man begyventi?“ (Pradžios 27:46). Liūdėdamas dėl savo nuodėmių, Dovydas prisipažino: „Slankioju niūrus visą dieną“ (Psalmyno 38:7 [38:6, Brb]). Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kaip kadaise, ikikrikščioniškaisiais laikais, sunkiai kentėdavo dievobaimingi žmonės.

4. Kodėl nereikia stebėtis, kad šiandien kai kurie krikščionys yra prislėgti?

4 O ką galima pasakyti apie krikščionis? Štai apaštalas Paulius prašė tesalonikiečių ‘padrąsinti liūdinčiuosius’ (1 Tesalonikiečiams 5:14, Brb). Iš Pauliaus žodžių aišku, kad kai kurie Tesalonikos bendruomenės dvasia pateptieji buvo nusiminę. Šiandien irgi yra prislėgtų krikščionių. Kodėl jie liūdi? Aptarkime tris pagrindines priežastis.

Galbūt sielvartaujame dėl savo nuodėmingumo

5, 6. Kaip mus gali paguosti žodžiai iš Romiečiams 7:22-25?

5 Skirtingai nei tie, kurie yra „netekę bet kokio doros jausmo“, tikrieji krikščionys sielvartauja dėl savo nuodėmingumo (Efeziečiams 4:19, Jr). Jiems tikriausiai tinka Pauliaus žodžiai: „Kaip vidinis žmogus aš žaviuosi Dievo įstatymu. Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. Jis paverčia mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose.“ Paskui Paulius sušunka: „Vargšas aš žmogus!“ (Romiečiams 7:22-24).

6 Gal ir pats kada nors taip jauteisi? Vadinasi, gerai suvoki, kokia baisi yra nuodėmė, ir stiprėja tavo ryžtas vengti blogų darbų. Vis dėlto neturėtum nuolat krimstis dėl savo klaidų. Paulius pasakęs pirma minėtus žodžius pridūrė: „Bet dėkui Dievui — per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!“ (Romiečiams 7:25). Apaštalas tvirtai tikėjo, kad gali būti išpirktas iš nuodėmės per Jėzaus pralietą kraują (Romiečiams 5:18).

7. Kas padės nepulti į nusiminimą, kad turime nuodėmingų polinkių?

7 Jeigu liūdina, kad esi gimęs nuodėmingas, tepaguodžia tave apaštalo Jono žodžiai: „Jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio“ (1 Jono 2:1, 2). Tad nesielvartauk ir visada prisimink, kad Jėzus mirė už nusidėjėlius, o ne už tobulus žmones. Juk „visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23, kursyvas mūsų).

8, 9. Kodėl reikia vyti šalin save smerkiančias mintis?

8 Tarkim, praeityje sunkiai nusidėjai. Apie tai galbūt dažnai kalbėjai maldoje Jehovai. Krikščionių vyresnieji tave dvasiškai parėmė (Jokūbo 5:14, 15). Nuoširdžiai atgailavai, todėl nesi atskirtas nuo bendruomenės. O gal buvai trumpai palikęs Dievo organizaciją, bet vėliau atgailavai ir dabar tavo sąžinė švari. Vis dėlto tavęs neapleidžia ir kamuoja mintys apie padarytą nusižengimą. Jeigu taip yra, nepamiršk, kad Jehova „labai atlaidus“ atgailaujantiems iš visos širdies (Izaijo 55:7). Jis nenori, kad jaustumeis esąs visiškai pasmerktas nusidėjėlis. Juk tai būtų paranku Šėtonui (2 Korintiečiams 2:7, 10, 11). Jis susilauks pelnyto galo, tad nori, kad manytum, jog ir tu vertas to paties nuosprendžio (Apreiškimo 20:10). Neleisk šitaip Šėtonui sugriauti tavo tikėjimo (Efeziečiams 6:11). Verčiau ‘pasipriešink jam’ ir čia, kaip darai visur kitur (1 Petro 5:9).

9 Apreiškimo 12:10 rašoma, kad Šėtonas yra pateptųjų krikščionių — „mūsų brolių kaltintojas“. Juos ‘skundžia dieną naktį’ Dievui. Iš šios eilutės galime suprasti, kad Velnias, melagingas kaltintojas, būtų labai patenkintas, jeigu kaltintum ir smerktum save, nors Jehova to nedaro (1 Jono 3:19-22). Ar reikia graužtis dėl padarytų klaidų tiek, kad visai nuleistum rankas? Pasipriešink Šėtonui, norinčiam suardyti tavo santykius su Dievu. Neleisk Velniui priversti tave užmiršti, kad Jehova „gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, gausus gerumo“ (Išėjimo 34:6).

Galbūt graužiamės dėl savo ribotumų

10. Dėl kokių ribotumų nusimename?

10 Kai kurie krikščionys nusimena todėl, kad yra suvaržyti savo ribotumų. Gal ir tavo padėtis tokia: dėl sunkios ligos, amžiaus arba kitų aplinkybių mažiau bepajėgi tarnauti Jehovai. Krikščionys skatinami gerai naudoti laiką, kad jo nepritrūktų teokratinei veiklai (Efeziečiams 5:15, 16). Tačiau ką daryti, kai įvairūs sunkumai trukdo kuo daugiau plušėti Dievo darbe ir tai labai slegia?

11. Kuo naudingas Galatams 6:4 užrašytas Pauliaus patarimas?

11 Biblija skatina neaptingti, bet būti „sekėjais tų, kurie tikėjimu ir ištverme paveldi pažadus“ (Hebrajams 6:12). Tai pavyks, jeigu apmąstysime jų puikų pavyzdį ir ugdysimės tokį pat tikėjimą. Tačiau nedera lygintis su kitais ir paskui daryti išvadą, kad patys esame nieko verti. Geriau klausykime Pauliaus patarimo: „Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tuomet galės didžiuotis pats sau, nesilygindamas su kitu“ (Galatams 6:4).

12. Kodėl galime džiaugtis tarnaudami Jehovai, kiek pajėgiame?

12 Net jeigu rimti sveikatos sutrikimai kliudo krikščioniui būti veiklesniam, nereikia prarasti džiaugsmo. Biblija patikina: „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui“ (Hebrajams 6:10). Aplinkybių, dėl kurių nebegali darbuotis kaip pirma, tikriausiai nepakeisi. Tačiau Jehovos padedamas gali kaip nors kitaip plėsti savo krikščionišką tarnybą, pavyzdžiui, liudyti tiesą telefonu arba laiškais. Neabejok, Dievas palaimins tave už nuoširdų triūsą ir meilę jam bei artimui (Mato 22:36-40).

Liūdina „sunkūs laikai“

13, 14. a) Kodėl šie „sunkūs laikai“ gali liūdinti? b) Iš ko matyti, kad žmonės šiandien nemeilūs?

13 Nors ir laukiame gyvenimo Dievo teisiame naujajame pasaulyje, dabar yra „sunkūs laikai“ (2 Timotiejui 3:1). Paguoda žinoti, kad neramūs įvykiai rodo, jog išvadavimas arti. Tačiau kol kas tenka taikytis su nelengvomis aplinkybėmis. Galbūt jau ne vienas mėnuo tu bedarbis ir vis pagalvoji, ar Jehova mato tavo padėtį, ar girdi tavo maldas. O gal esi diskriminuojamas arba patiri kitokią neteisybę. Netgi peržvelgdamas laikraščių antraštes, gali pasijusti kaip teisusis Lotas, kurį ‘didžiai vargino’ palaidas aplinkinių elgesys (2 Petro 2:7, Jr).

14 Matome dar vieną paskutinių dienų požymį. Biblijoje išpranašauta, kad žmonės pasidarys nebemeilūs (2 Timotiejui 3:3). Kiek daug tokių šeimų, kuriose trūksta meilės. Pasak tyrinėtojų, „akivaizdu, kad didesnė tikimybė yra ne nuo ko nors kito, o nuo šeimyniškio nukentėti — patirti fizinę, emocinę ar seksualinę prievartą, netgi netekti gyvybės. [...] Ta vieta, kur turėtum būti mylimas ir saugus, daugeliui suaugusių ir vaikų tapo pati pavojingiausia“ (Family Violence). Kas gyveno tokioje nesveikoje aplinkoje, ir vėliau jaučia nerimą, širdgėlą. Gal pats tai patyrei?

15. Kiek Jehovos meilė pranašesnė už žmogaus?

15 Psalmininkas Dovydas giedojo: „Nors tėvas ir motina mane paliktų, Viešpats mane priims“ (Psalmyno 27:10). Gera žinoti, kad Jehova myli labiau nei gimdytojai savo vaikus! Kad ir kaip būtų skaudu, jeigu tėvai skriaudė ar paliko, nepamiršk, koks rūpestingas tau Jehova (Romiečiams 8:38, 39). Jis patraukia tuos, kuriuos myli (Jono 3:16; 6:44). Tad jei žmogus ir įskaudino, dangiškasis Tėvas tave brangina!

Kaip atsikratyti nusiminimo

16, 17. Kaip neprarasti dvasinės stiprybės, kai slegia nusiminimas?

16 Tu gali įveikti nusiminimą. Atsidėk krikščioniškai veiklai. Apmąstyk Dievo Žodį, ypač kai jautiesi prislėgtas. Psalmininkas giedojo: „Kai manau: ‘Mano koja slysta’, — tavo gerumas, Viešpatie, mane stiprina. Kai būnu neramus ir susirūpinęs, tu paguodi mane ir pralinksmini“ (Psalmyno 94:18, 19). Nuolat skaitydamas Bibliją, semiesi paguodos ir ugdančių minčių.

17 Itin svarbu melstis. Jeigu nebegali žodžiais aiškiai išreikšti savo giliausių jausmų, Jehova žino, ką nori pasakyti (Romiečiams 8:26, 27). Psalmininkas patikina: „Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir jis tave palaikys; teisiajam palūžti jis niekada neleidžia“ (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]).

18. Kas patartina tam, kurį kamuoja depresija?

18 Dar kitų nusiminimo priežastis — depresija. * Jei ir tave kamuoja ši negalia, mintimis vis persikelk į Dievo naująjį pasaulį, į tą laiką, kai „nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘Aš sergu’“ (Izaijo 33:24, Brb). Jeigu vis negali atsikratyti nusiminimo ir tai išduoda kai ką daugiau negu tik retkarčiais subjūrančią nuotaiką, vertėtų kreiptis pagalbos į medikus (Mato 9:12). Būtina rūpintis sveikata: savijauta gali pagerėti tinkamai maitinantis, vis pasportuojant. Žiūrėk, ar pakankamai ilsiesi. Nesėdėk iki vėlumos prie televizoriaus, venk pramogų, kurios sekina fiziškai arba emociškai. Svarbiausia, toliau tarnauk Dievui. Nors dar ne metas, kai Jehova „nušluostys kiekvieną ašarą“, ištverti jis padės (Apreiškimo 21:4; 1 Korintiečiams 10:13).

Gyvenkime „galingos Dievo rankos“ saugomi

19. Ką Jehova žada tiems, kurie yra varginami?

19 Biblija tvirtina, kad nors daugel vargų spaudžia teisųjį, „Viešpats išgelbsti iš jų visų“ (Psalmyno 34:20 [34:19, Brb]). Kaip? Kai apaštalas Paulius ne kartą prašė išvaduoti iš „dyglio kūne“, Jehova pasakė: „Mano galybė tampa tobula silpnume“ (2 Korintiečiams 12:7-9). Ką Dievas pažadėjo Pauliui ir ką žada tau? Ne tuoj pat išgydyti, o suteikti stiprybės viską iškęsti.

20. Kad ir kokie būtų išmėginimai, kas mums garantuojama 1 Petro 5:6, 7?

20 Apaštalas Petras rašė: „Nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus. Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi“ (1 Petro 5:6, 7). Jehova yra rūpestingas, todėl tavęs neapleis. Jis palaikys per visus išmėginimus. Nepamiršk, kad atsidavę krikščionys saugomi „galingos Dievo rankos“. Kol tarnaujame Aukščiausiajam, jis suteiks jėgų ištverti mėginimus. Niekas nepadarys ilgalaikės dvasinės žalos, jeigu esame ištikimi Jehovai. Tokie ir likime, kad galėtume džiaugtis amžinuoju gyvenimu Dievo pažadėtame naujajame pasaulyje, kada jis tikrai išgelbės vargšą.

[Išnašos]

^ pstr. 1 Vardas pakeistas.

^ pstr. 18 Depresija nėra paprastas nusiminimas, o tokia būsena, kai žmogus nuolat jaučiasi labai prislėgtas. Daugiau apie tai rašoma Sargybos bokšto 1988 m. spalio 15 d. numeryje anglų k., p. 25—29 arba 1989 m. liepos 15 d. numeryje rusų k., p. 18—22; 1988 m. lapkričio 15 d. numeryje anglų k. p. 21—24 arba 1989 m. rugpjūčio 15 d. numeryje rusų k., p. 20—23; 1996 m. rugsėjo 1 d. numeryje, p. 30—31.

Ar atsimeni?

• Kodėl net Jehovos tarnus spaudžia vargai?

• Dėl kokių priežasčių kai kurie Dievo tarnai yra nusiminę?

• Kaip Jehova padeda įveikti nerimą?

• Kokia prasme esame saugojami „galingos Dievo rankos“?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 25 puslapyje]

Jehovos tarnams net mėginamiems yra dėl ko džiūgauti

[Iliustracija 28 puslapyje]

Viena, kaip galime tarnauti Jehovai kuo geriau, — liudyti telefonu