PAČIOJE žmonijos istorijos pradžioje atsitiko baisi nelaimė: vienas angelas sukilo prieš savo Kūrėją — atmetė jo valdžią. Šis maištininkas sugundė pirmąją moterį Ievą valgyti uždraustą vaisių. Jai su vyru Adomu jis tada pasakė: „Jūs tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta“ (Pradžios 2:16, 17; 3:1-5). Tas neklusnus angelas imtas vadinti Velniu ir Šėtonu (Apreiškimo 12:9).

Ar Ievą suviliojo Šėtono žodžiai? Biblijoje sakoma: „Kai moteris pamatė, kad tas medis geras maistui, kad jis žavus akims ir kad tas medis žada duoti išminties, ji skynėsi jo vaisių ir valgė, davė ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir šis valgė“ (Pradžios 3:6). Taip pirmieji žmonės, Adomas ir Ieva, tapo Šėtono maišto bendrininkais. Dėl to buvo išvaryti iš rojaus. Teisę gyventi šiame puikiame sode prarado ir jų palikuonys. Vaikai, kurie galėjo gimti tobuli ir džiaugtis amžina laime, dabar paveldėjo nuodėmę ir mirtį (Romiečiams 5:12).

Ko ėmėsi Jehova Dievas, visatos Aukščiausiasis Valdovas? Jis pasirūpino, kad galiausiai žmonėms būtų atleistos nuodėmės (Romiečiams 5:8). Padėčiai atitaisyti jis taip pat įsteigė valdžią, kuri vadinama „Dievo karalyste“ (Luko 21:31). Kadangi Dievas valdo visa, ši Karalystė tėra pagalbinė valdžia, bet numatyta ypatingam tikslui.

Ką Dievo Karalystė padarys? Kuo ji ypatinga ir kuo skiriasi nuo žmonių valdžių? Kada turėjo pradėti valdyti? Apie tai kitame straipsnyje.