Ašutinė ir dvasingumas
Ašutinė ir dvasingumas
JĄ NEŠIOJO Prancūzijos karalius Liudvikas IX. Jaunystėje, kai studijavo teisę, ją vilkėjo seras Tomas Moras ir taip kelis mėnesius galėjo ištverti nemiegojęs po 19—20 valandų per dieną. Yra žinoma, kad Moras ją nešiojo didžiąją gyvenimo dalį. Be to, ją netikėtai aptiko ir po Kenterberio katedroje nužudyto Kenterberio arkivyskupo Tomo Beketo drabužiais. Kas gi bendra buvo tarp šių istorinių asmenybių? Tie vyrai „tramdė“ savo kūną vilkėdami ašutines.
Ašutinė — šiurkštūs ožio plaukų apatiniai marškiniai, kuriuos žmogus nešiodavo, kad dirgintų bei braižytų odą ir taip sukeltų labai nemalonius pojūčius. Be to, juose dažnai įsiveisdavo utėlių. Pasakojama, kad Tomas Beketas ašutinius marškinius ir tokias pat apatines kelnes vilkėdavo tol, kol ten imdavo „knibždėte knibždėti parazitų“. Nuo XVII amžiaus ašutines pradėta daryti ne tik iš ožio plaukų, bet ir iš spygliuotos vielos, kurios dygliai būdavo nukreipiami į vidų. Toks drabužis sukeldavo dar didesnes kančias.
Pasak vieno žodyno, ašutinė, kaip ir kitos savitramdos priemonės, yra skirta „nuodėmingiems kūno troškimams slopinti, dvasingumui ugdytis bei išmokti gyventi taip, kaip patinka Dievui“. Ašutinę nešiojo ne tik asketai, bet ir paprasti žmonės, taip pat valdininkai. Netgi šiais laikais kai kuriuose religiniuose ordinuose laikomasi tokio papročio.
Bet ar vilkėdamas ašutinę arba sąmoningai netenkindamas fizinių poreikių asmuo tampa dvasingesnis? Ne, dvasingumas nuo to nepriklauso. Štai apaštalas Paulius pasisakė prieš „kūno varginimą“ (Kolosiečiams 2:23). * Jeigu tikrai norime įtikti Dievui, turime jį pažinti kruopščiai tyrinėdami Bibliją bei taikydami tas žinias savo gyvenime.
[Išnaša]
^ pstr. 5 Daugiau informacijos šia tema rasite rubrikos „Biblijos požiūris“ straipsnyje „Ar asketizmas — kelias į išmintį?“ 1997 m. spalio 8 d. Atsibuskite! Yra anglų, rusų ir kitomis kalbomis.
[Iliustracijų šaltinių nuorodos 32 puslapyje]
Karalius Liudvikas IX (viršuje): From the book Great Men and Famous Women; Tomas Beketas (centre): From the book Ridpath’s History of the World (Vol. IV); Tomas Moras (apačioje): From the book Heroes of the Reformation, 1904