Jo nesutaupysi, tad gerai panaudok

„LAIKAS — pinigai“, — teigia sena patarlė. Tačiau iš tikrųjų laikas nuo pinigų ar daiktų gerokai skiriasi. Jo neatsidėsi ateičiai lyg santaupų, maisto, kuro ar kitko. Bet kokios pastangos sutaupyti laiką jo nenaudojant bergždžios. Gal manai, kad tai pavyktų, jei išmiegojęs aštuonias valandas likusias praslampinėtum nieko neveikdamas? Ne, dienai baigiantis tos neišnaudotos valandos bus dingusios amžiams.

Laikas — lyg plati, srauni upė, srūvanti be perstojo. Jos nei sustabdysi, nei panaudosi kiekvieną lašą. Prieš kelis šimtmečius žmonėms pavyko pažaboti upės tėkmę pastačius vandens ratus. Šitaip jie privertė tekančią srovę sukti girnas, pjūklus, teikti energiją siurbliams, mechaniniams kūjams. Panašiai ir tu gali sutramdyti bėgantį laiką — ne sutaupyti, o išnaudoti geriems darbams. Tačiau iš pradžių svarbu susidoroti su dviem didžiausiais laiko vagimis. Ypač daug laiko atima darbų atidėliojimas ir daiktai. Pirma pakalbėkime apie atidėliojimą.

Įprask neatidėlioti

Visiems gerai žinoma patarlė: „Ką gali atlikti tuoj, niekad nesakyk rytoj.“ Tačiau kai kas save ramina: „Darbas ne vilkas, miškan nepabėgs.“ Jei laukia koks didelis darbas, tokiems lengviausia jį atidėti, tai yra stengtis nustumti kuo toliau, vilkinti, delsti. Ilgainiui prie šito netgi įprantama. Atidėjus darbą įtampa lyg ir nuslūgsta, atsiranda daugiau „laisvo laiko“. Vis dėlto šitokia laisvė trunka neilgai ir viduj darosi vėl neramu.

Kartais išties prireikia kai kuriuos darbus nukelti vėlesniam laikui, jei esame nuvargę ar prastai jaučiamės. Be to, retkarčiais tiesiog būtina atitrūkti nuo kasdienybės. Atokvėpio reikėjo netgi Dievo Sūnui. Jėzus turėjo daugybę darbo, bet kartais ištaikydavo valandėlę pailsėti su mokiniais (Morkaus 6:31, 32). Toks poilsis naudingas. Tačiau darbus vilkinti — visai kas kita. Tai nieko gera neduoda. Štai pavyzdys.

 Moksleivei iki matematikos egzamino liko trys savaitės. Reikia peržiūrėti nemažai užrašų, perskaityti knygų. Mergina jaučia nerimą. Kyla pagunda atidėti mokslus į šalį, ir ji pasiduoda. Užuot mokiusis, sėdi prie televizoriaus. Dienos bėga, o jai vis nekyla ranka paimti knygą. Tačiau egzamino išvakarėse susiima, užgula knygas ir užrašus.

Laikas eina. Namiškiai miega, o ji kraunasi į galvą lygtis, kosinusus, kvadratines šaknis. Kitą dieną mokykloje stengiasi įveikti užduotis, nors protas pavargęs ir nieko neišeina. Egzamino rezultatai prasti. Teks perlaikyti arba net kartoti kursą.

Taip, atidėliojimas moksleivei brangiai atsiėjo. Tačiau šitaip neatsitiks, jei vadovausimės vienu Biblijos principu. „Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką“, — skatino apaštalas Paulius (Efeziečiams 5:15, 16). Nors čia jis ragina krikščionis išmintingai naudoti laiką rūpinantis dvasiniais dalykais, tas pat tinka ir kitose gyvenimo srityse. Kadangi paprastai patys sprendžiame ką kada daryti, darbas geriau ir sklandžiau vyks, jei imsimės jo palankiausiu metu. Tai išmintingo žmogaus bruožas, kaip teigia Šventasis Raštas.

O kada buvo palankiausias metas moksleivei ruoštis matematikos egzaminui? Jeigu kas vakarą prie knygų būtų praleidusi po penkiolika minučių ar kiek ilgiau, po truputį peržvelgtų visą medžiagą. Tuomet netektų kalti pernakt, kai reikia miegoti. Į egzaminą ateitų pailsėjusi, gerai pasiruošusi ir greičiausiai išlaikytų.

Todėl gavęs kokią užduotį nuspręsk, kada geriausia pradėti, ir jos imkis. Tuomet nekils pagunda atidėlioti ir viską padarysi laiku. Be to, ir pats būsi patenkintas. Planuoti ypač svarbu, kai darbas turi įtakos kitiems, pavyzdžiui, atliekant užduotis krikščionių bendruomenėje.

Apsikrauti daiktais neverta

Antras brangaus laiko vagis — daiktai. Visi žinome, kiek trunka juos sutvarkyti, išdėlioti, naudoti, valyti, laikyti, susiieškoti. Daugiau daiktų — mažiau laisvalaikio. Darbuotis kambary ar name, kur visko pilna, trunka ilgiau ir labiau erzina nei ten, kur neužgriozdinta. Maža to, kuo labiau apsikrauname, tuo kebliau rasti reikalingą daiktą.

Pasak specialistų, tvarkydamiesi žmonės kone pusę laiko išeikvoja „daiktus kilnodami, apie juos vaikščiodami, rankiodami“. Greičiausiai kitose jų gyvenimo  srityse irgi tokia pat netvarka. Tad jei nori geriau išnaudoti laiką, apsižvalgyk. Ar namai nėra pernelyg užgriozdinti, ar daiktai netrukdo laisvai judėti ir ar nevagia tavo laiko? Jeigu taip, dalies jų atsisakyk.

Žinoma, tai nėra lengva. Išmesti širdžiai mielus, bet nereikalingus daiktus sunku — lyg prarasti gerą draugą. Tad kaip atrinkti, kas keliaus į šiukšlių dėžę, o ką paliksi? Kai kas vadovaujasi tokia taisykle: jeigu per metus kokiu daiktu nepasinaudojo, tai jis ir nebūtinas. O jeigu vis tiek delsi atsisakyti? Padėk į sandėliuką dar šešiems mėnesiams. Kai vėl jį pamatysi ir suprasi, kad net per tuos pusantrų metų nepasigedai, išmesi lengviau. Šiaip ar taip, tavo tikslas — atsikratyti to, kas nereikalinga, kad turėtum daugiau laiko.

Tiesa, laiką vagia ne tik daiktai namie ar darbe. Jėzus kalbėjo apie „šio pasaulio rūpesčius ir turto apgaulę“, kuri „nustelbia [Dievo] žodį“ ir žmogus lieka „nevaisingas“, tai yra abejingas gerajai naujienai (Mato 13:22). Kartais galima taip pasinerti į visokius užsiėmimus bei pramogas, jog vargu ar beliks laiko svarbiausiam — dvasiniams dalykams. Tuomet nukentės žmogaus dvasingumas ir galiausiai jis praras galimybę įeiti į Dievo pažadėtą naująjį pasaulį, kur kiekvienas darbas teiks tikrą džiaugsmą ir pasitenkinimą visą amžinybę (Izaijo 65:17-24; 2 Petro 3:13).

Gal pastebėjai, jog kartais blaškaisi stengdamasis per daug plačiai aprėpti: darbas, namai, mašina, hobis, kelionės, sportas, vakarėliai ir begalė kitų reikalų? Jeigu taip, verčiau kai ko atsisakyti, kad liktų laiko dvasinėms reikmėms.

Kita patarlė sako: „Laikas nelaukia.“ Iš tikrųjų laikas bėga nenumaldomai ir jo nesustabdysi, nesutaupysi — praėjo ir nebesugrąžinsi. Tačiau laikydamiesi kelių paprastų Biblijos patarimų ir ryžtingai veikdami, rasime laiko tam, „kas vertingiau“, kas teikia amžiną naudą, taip pat šlovę bei garbę Dievui (Filipiečiams 1:10, 11).

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Laiką lyg sraunią upę galima gerai panaudoti

[Iliustracija 9 puslapyje]

Kada geriausia ruoštis egzaminui?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Ką nors dirbti apverstame kambaryje trunka ilgiau ir labiau erzina