Skaitytojų klausimai

Kas rodo, kad Patarlių 8:22-31 aprašyta išmintis vaizduoja Jėzų Kristų ikižmogiškojo gyvenimo tarpsniu?

Patarlių knygoje randame tokį išminties aprašymą: „Viešpats sukūrė mane savo kelių pradžioje, kaip pirmą savo ankstesnių darbų. [...] Prieš padedant kalnų pamatus, prieš kalvas aš gimiau. [...] Aš ten buvau, kai jis dėjo dangaus skliautą į vietą [...]. Tuomet aš buvau jo talkininkė, kasdienis jo džiaugsmas, visada džiūgaudama jo akivaizdoje, [...] rasdama džiaugsmo žmonijoje.“

Šiose Šventojo Rašto eilutėse kalbama ne apie Dievo išmintį ir ne apie išmintį apskritai. Kodėl galima daryti tokią išvadą? Todėl, kad čia aprašoma išmintis buvo paties Dievo sukurta jo kelių pradžioje. O Jehova Dievas — amžinas, vadinasi, visada buvo ir yra išmintingas (Psalmyno 90:1, 2). Jo išmintis neturėjo pradžios, nebuvo nei sukurta, nei ‘pagimdyta’. Be to, kitoje eilutėje ji kalba ir veikia lyg koks asmuo (Patarlių 8:1).

Patarlių knygoje rašoma, kad išmintis ilgą laiką buvo Kūrėjo, Jehovos, „talkininkė“. Tai, be abejonės, taikytina Jėzui. Prieš gimdamas žemėje jis labai glaudžiai ir ilgus amžius darbavosi su Jehova, todėl Šventajame Rašte teigiama: „Jis yra pirma visų daiktų“, „ir visa kita per jį sukurta“ (Kolosiečiams 1:17; NW; Apreiškimo 3:14).

Išmintis — visai tinkamas Dievo Sūnaus įvaizdis, nes būtent Jėzus atskleidė išmintingus Jehovos sprendimus ir įstatymus. Prieš ateidamas į žemę Jėzus buvo Žodis, arba Dievo Kalbėtojas (Jono 1:1). Be to, jis vadinamas „Dievo galybe ir Dievo išmintimi“ (1 Korintiečiams 1:24, 30). Tad kaip gražiai pavaizduotas Dievo Sūnus, kuris taip mylėjo žmones, jog sutiko paaukoti savo gyvybę ir juos išpirkti! (Jono 3:16)

[Iliustracija 31 puslapyje]

„Prieš padedant kalnų pamatus, [...] aš gimiau“