Jobas — ištvermingas ir Dievui ištikimas žmogus

„Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Kito tokio kaip jis nėra žemėje! Tai žmogus be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir besišalinantis pikta“ (JOBO 1:8).

1, 2. a) Kokios nelaimės užgriuvo Jobą? b) Koks buvo Jobo, dar nepatyrusio negandų, gyvenimas?

ATRODO, jam nieko nestigo: nei turto, nei aplinkinių pagarbos, nei stiprios sveikatos, nei šeimos džiaugsmo. Bet atsėlino nelaimės — trys pagrečiui. Žmogus bemat neteko nuosavybės, paskui neregėta audra pražudė aliai vieno jo vaikus, netrukus patį surėmė sekinanti liga ir visą kūną išbėrė skauduliai. Jau turbūt supratote, kad kalbame apie Jobą. Jo vardu pavadinta Biblijos knyga, kurioje ir surašyta šio vyro istorija (Jobo 1 ir 2 skyriai).

² „O, kad būčiau kaip kadaise, praėjusiais mėnesiais“, — dejavo Jobas (Jobo 3:3; 29:2). Užklupus negandai, kas nesiilgi ankstesnių dienų? Teisųjį Jobą bėdos, regis, aplenkdavo. Iškilūs žmonės jį gerbė, kreipdavosi patarimo (Jobo 29:5-11). Nors ir turtingas, nedėjo vilčių į pinigus ir jais nesididžiavo (Jobo 31:24, 25, 28). Nepraeidavo pro našlę ar našlaičius nesušelpęs (Jobo 29:12-16). Savo sutuoktinei buvo ištikimas (Jobo 31:1, 9, 11).

3. Ką Jehova manė apie Jobą?

³ Jobas buvo Dievo garbintojas, todėl gyveno dorai. „Kito tokio kaip jis nėra žemėje! — pasakė Jehova. — Tai žmogus be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir besišalinantis pikta“ (Jobo 1:1, 8). Nors niekas nepalaužė šio žmogaus ištikimybės, nelaimės suardė jo gražų gyvenimą. Dingo viskas, ką užsidirbo, kankino skausmas ir neviltis.

4. Kodėl mums vertingas pasakojimas apie Jobo išmėginimus?

⁴ Jobas, aišku, ne vienintelis iš Dievo tarnų patyrė negandų. Ir šiandien nemažai krikščionių vargina didelės bėdos. Todėl verta aptarti porą klausimų. Kaip mėginimus ištvėrusio Jobo pavyzdys padeda mums nesugniužti, kai ištinka nelaimė? Kaip iš jo istorijos galime pasimokyti rodyti dar didesnę atjautą tiems, kas kenčia?

 Iškeliamas klausimas dėl ištikimybės ir ji išmėginama

5. Kodėl, anot Šėtono, Jobas tarnauja Dievui?

⁵ Atsitikimas su Jobu buvo ypatingas. Šis vyras nežinojo, kad Velnias iškėlė abejones, ar tikrai Jobas tarnauja Dievui iš širdies. Per vieną dangiškųjų esybių sueigą Jehovai išvardijus puikias patriarcho savybes Šėtonas tarė: „Argi neapjuosei iš visų pusių tvora jo paties, jo namų ir visko, ką tik jis turi?“ Velnias leido suprasti, neva Jobo, taigi ir visų kitų Dievo tarnų, motyvai savanaudiški. „Ištiesk ranką, paliesk visa, ką jis turi, ir, esu tikras, jis iškeiks tave į akis“, — kalbėjo Šėtonas Jehovai (Jobo 1:8-11).

6. Kokį rimtą klausimą iškėlė Šėtonas?

⁶ Tai buvo rimtas klausimas. Šėtonas metė priekaištą, esą Jehova valdo neteisingai. Ar tikrai įmanoma, kad Dievo ir jo pavaldinių santykiai būtų grįsti meile? Gal, kaip rodo Šėtono užuomina, galiausiai visa nusveria egoizmas? Neabejodamas Jobo ištikimybe, Jehova leido Velniui šį savo tarną išmėginti. Todėl pats Šėtonas Jobui ir sukėlė nelaimes vieną po kitos. Kadangi nieko nepešė, užtraukė šiam vyrui skausmingą ligą. „Oda už odą. [...] Visa, ką žmogus turi, jis atiduos už savo gyvybę“, — neatlyžo Velnias (Jobo 2:4).

7. Kodėl Dievo tarnai patiria panašius išmėginimus kaip Jobas?

⁷ Nors daugumai krikščionių dabar netenka iškentėti tiek, kiek kadaise Jobui, jų irgi neaplenkia įvairūs išmėginimai. Vieni patiria persekiojimus, neišvengia šeimos problemų. Kitus vargina pragyvenimo sunkumai, silpna sveikata. Kai kurie net mirė už tikėjimą. Tik nemanykime, jog visas negandas užtraukia Šėtonas. Juk bėdų nutinka ir dėl mūsų pačių klaidų arba dėl paveldėtų negalių (Galatams 6:7). Negana to, aimanuoti verčia senatvė, stichinės nelaimės. Biblija moko, jog šiuo laiku Jehova stebuklingai neapsaugoja savo tarnų nuo tokių vargų (Mokytojo 9:11).

8. Kaip Šėtonas gali pasinaudoti aplinkybėmis siekdamas mus palaužti?

⁸ Vis dėlto matydamas, kaip kenčiame, Šėtonas trina rankas — juk tai jam palanki proga bandyti pakirsti mūsų tikėjimą. Apaštalas Paulius sakė esąs varginamas „dyglio kūne, Šėtono pasiuntinio“, kuris jį ‘smūgiuoja’ (2 Korintiečiams 12:7). Paulius suprato, kad ta aplinkybe (gal tai buvo silpnas regėjimas ar kas nors kita) gali pasinaudoti Velnias norėdamas įstumti jį į neviltį — atimti džiaugsmą, palaužti ištikimybę (Patarlių 24:10, Skv). Šiandien Šėtonas per namiškius, bendramokslius arba diktatoriškus režimus gali vienaip ar kitaip persekioti Dievo tarnus.

9. Kodėl neturime pernelyg stebėtis, kad mus ištinka nelaimės arba esame persekiojami?

⁹ Kaip atsilaikyti tokiomis aplinkybėmis? Tegu tai mums būna proga parodyti, kad ištikimai mylime Jehovą ir visada jo klausome (Jokūbo 1:2-4). Suprasdami, kaip svarbu būti ištikimiems Dievui, nesusvyruosime dvasia, kad ir kokia nelaimė ištiktų. Apaštalas Petras krikščionims rašė: „Mylimieji, nesistebėkite, kad degina jus ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas nepaprasta“ (1 Petro 4:12). O Paulius perspėjo: „Visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami“ (2 Timotiejui 3:12). Kaip Jobo dienomis, taip ir dabar Šėtonas neigia Jehovos garbintojų ištikimybę. Biblijoje rašoma, kad šiomis paskutinėmis dienomis jis dar įnirtingiau  puola Dievo tarnus (Apreiškimo 12:9, 17).

Kai mūsų nesupranta arba duoda klaidingų patarimų

10. Ko nežinodamas kentėjo Jobas?

¹⁰ Tokia sunki padėtis, kokioje atsidūrė Jobas, mums negresia. Juk jis nežinojo, kodėl užgriuvo nelaimės. Patriarchas klaidingai manė, kad „Viešpats davė, Viešpats ir atėmė“ (Jobo 1:21). Galbūt Šėtonas mėgino sudaryti įspūdį, kad Jobui visas bėdas užtraukė Dievas.

11. Ką manė Jobas apie savo nelaimes?

¹¹ Jobas atmetė žmonos siūlymą prakeikti Dievą (Jobo 2:9, 10). Vis dėlto didžiulė neviltis jį slėgė. Jobas kalbėjo, jog nedorėliams sekasi daug geriau negu jam (Jobo 21:7-9). Ir tikriausiai stebėjosi, kodėl jį Aukščiausiasis baudžia. Kartais šiam vyrui tiesiog norėjosi mirti. „O, kad paslėptum mane Šeole, apsaugotum, kol praeis tavo įniršis“, — prasitarė Jobas (Jobo 14:13).

12, 13. Kaip Jobą paveikė trijų draugų žodžiai?

¹² Jobą aplankė trys draugai, ketinantys jį „atjausti ir paguosti“ (Jobo 2:11). Deja, jie buvo „apgailėtini guodėjai“ (Jobo 16:2). Jobui būtų palengvėję išsipasakojus bičiuliams apie savo vargus, bet šita trijulė patriarchą dar labiau sutrikdė, sukėlė dar daugiau liūdesio (Jobo 19:2; 26:2).

¹³ Nėra ko stebėtis, jeigu Jobui vis sukosi mintys, kodėl būtent jam taip nutiko ir ką jis padarė, kad susilaukė tokių negandų. Anie draugai šiuos dalykus aiškino visiškai neteisingai. Jie tikino, kad Jobas kenčia dėl savo sunkių nuodėmių. „Prisimink, ar kas kada, būdamas nekaltas, pražuvo? — klausė Elifazas. — Kalbu iš patirties: kas pikta aria ir bėdą sėja, tas tai ir pjauna“ (Jobo 4:7, 8).

14. Kodėl nedera manyti, jog žmogus kenčia tik dėl savo negero elgesio?

¹⁴ Žinia, bėdų galime prisidaryti, jeigu sėjame kūnui, o ne dvasiai (Galatams 6:7, 8). Vis dėlto dabartinėje sistemoje nuo vargų nesame apsaugoti, net jeigu gerai elgiamės. Vadinasi, ir nekaltasis nebūna apsaugotas nuo visų nelaimių. Štai Jėzus Kristus, „tyras, atskirtas nuo nusidėjėlių“, mirė skausminga mirtimi ant kančių stulpo, apaštalas Jokūbas — kankinio mirtimi (Hebrajams 7:26; Apaštalų darbų 12:1, 2). Klausydamasis Elifazo ir dviejų jo draugų klaidingų samprotavimų, Jobas jautėsi priverstas ginti savo gerą vardą ir įrodinėti savo nekaltumą. Tačiau atkaklus jų tvirtinimas, esą Jobas kenčia pelnytai, galėjo paveikti šio vyro mintis apie Dievo teisingumą (Jobo 34:5; 35:2).

Kas padeda per išmėginimus

15. Koks įsitikinimas padės mums ištverti kentėjimus?

¹⁵ Ko galime iš to pasimokyti? Negandos, liga, persekiojimas — visa atrodo tokia neteisybė. Juk kiti daugelio šių vargų nė nepatiria (Psalmyno 73:3-12). Kartais verta pamąstyti: ar iš tiesų taip myliu Dievą, kad tarnauju jam visokiausiomis aplinkybėmis, ar trokštu suteikti Jehovai galimybę ‘atsakyti tam, kuris iš jo šaiposi’? (Patarlių 27:11; Mato 22:37) Dėl neapgalvotų kieno nors žodžių niekada nesuabejokime savo dangiškuoju Tėvu. Viena ištikima krikščionė, daugelį metų sirgusi lėtine liga, sykį pasakė: „Kad ir kas Jehovai leidus nutiktų, ištversiu. Žinau, jog jis suteiks stiprybės. Visada suteikdavo.“

16. Kaip Dievo Žodis stiprina varguose?

¹⁶ Skirtingai nei Jobas, mes apie Šėtono užmačias gerai numanome. „Žinome jo kėslus“, arba piktus ketinimus (2 Korintiečiams  2:11). Be to, netrūksta pavyzdžių, iš kurių galime semtis praktinės išminties. Biblijoje gausu pasakojimų apie Dievui atsidavusius žmones, iškentusius visokiausius sunkumus. Apaštalas Paulius, patyręs tiek kančių, kiek retas kuris krikščionis, rašė: „Visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties“ (Romiečiams 15:4). Štai vienas Europoje gyvenantis liudytojas, Antrojo pasaulinio karo metu uždarytas kalėjime, kartą trijų dienų maisto davinį iškeitė į Bibliją. Jis pasakoja: „Kokie geri tai buvo mainai! Nors likau alkanas, įgijau dvasinio peno, tais neramiais laikais stiprinusio ne tik mane, bet ir kitus. Aną Bibliją saugau iki šiol.“

17. Per ką Dievas gali padėti ištverti?

¹⁷ Drauge su paguoda, kurios semiamės iš Rašto, patarimų, kaip įveikti sunkumus, randame daugybėje Bibliją aiškinančių leidinių. Pasinaudodamas „Sargybos bokšto leidinių indeksu“ (anglų, rusų kalbomis) gali rasti pasakojimų, kaip tą patį ką ir tu išgyveno kuris nors bendratikis (1 Petro 5:9). Be to, apie savo aplinkybes verta pasikalbėti su atjaučiais vyresniaisiais arba kitais brandžiais krikščionimis. Svarbiausia, maldoje galime kreiptis į Jehovą ir neabejoti jo, taip pat šventosios dvasios parama. Kaip Paulius gelbėdavosi nuo  Šėtono smūgių? Pasikliaudamas Dievo galia (2 Korintiečiams 12:9, 10). „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“, — rašė apaštalas (Filipiečiams 4:13).

18. Kokią neįkainojamą paramą gali suteikti bendratikiai?

¹⁸ Taigi visada gali sulaukti pagalbos, todėl nedvejodamas jos ieškok. Patarlėje sakoma: „Jei, nustojęs drąsos, nusimeni suspaudimo dieną, tai tavo stiprumas sumažėja“ (Patarlių 24:10, Skv). Kaip kirmgraužos suardo medinį namą, taip neviltis gali pakirsti krikščionies ištikimybę. Kad to nenutiktų, Jehova palaiko mus per savo tarnus. Tą vakarą, kai Jėzų ruošėsi suimti, jam pasirodė angelas ir sustiprino (Luko 22:43). Į Romą siunčiamas suimtas Paulius „dėkojo Dievui ir įgavo drąsos“ po susitikimo su tikėjimo broliais Apijaus ir Trijų Tavernų aikštėje (Apaštalų darbų 28:15). Viena Vokietijos liudytoja niekad nepamirš, kas jai, į Ravensbriuko koncentracijos stovyklą atvežtai persigandusiai paauglei, suteikė pagalbą. Ji pasakoja: „Viena bendratikė tuoj pat susirado mane ir šiltai apkabino. Kita atsidavusi sesė ėmė globoti ir buvo man dvasinė mama.“

„Būk ištikimas“

19. Kas padėjo Jobui pasipriešinti Šėtono kėslams?

¹⁹ Jehova pavadino Jobą vyru, kuris „laikosi savo dorumo“ (Jobo 2:3). Nors buvo prislėgtas ir nežinojo, kodėl tenka kentėti, patriarchas dėl svarbiausio — ištikimybės Dievui — nė trupučio nesusvyravo. Šis žmogus neišsižadėjo to, kas jam gyvenime buvo svarbiausia. Jobas tvirtai pareiškė: „Kol mirsiu, neatsisakysiu savo nekaltumo“ (Jobo 27:5).

20. Kodėl verta ištverti?

²⁰ Tokia nuostata ir mums padeda išsaugoti ištikimybę Dievui visomis aplinkybėmis, — kai esame gundomi, patiriame priešiškumą, užklumpa nelaimės. „Nebijok būsimųjų kentėjimų! — drąsino Jėzus Smirnos bendruomenę. — Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda [neganda, sielvartas ar persekiojimas]. Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką!“ (Apreiškimo 2:10).

21, 22. Kokios mintys paguodžia per išmėginimus?

²¹ Šioje Šėtono valdomoje sistemoje mūsų ištvermė ir ištikimybė bus mėginama. Bet Jėzus patikina, jog žvelgdami į ateitį neturime ko bijoti. Svarbiausia — likti ištikimiems. Pasak Pauliaus, mūsų sielvartas yra trumpalaikis, o Jehovos žadamas atlygis, arba šlovė, — visa pranokstanti, amžina (2 Korintiečiams 4:17, 18, Brb). Juk ir Jobo išbandymas tęsėsi neilgai, palyginus su daugybe laimingų metų, nugyventų iki nelaimių ir vėliau (Jobo 42:16).

²² Vis dėlto būna tarpsnių, kai atrodo, jog išbandymai nesibaigia ir kančios beveik nepakeliamos. Kitame straipsnyje aptarsime, ko dar galime pasimokyti iš Jobo ištvermės pavyzdžio. Pakalbėsime, kaip sustiprinti tuos, kuriuos ištinka nelaimė.

Kaip atsakytum?

• Kokį rimtą klausimą dėl Jobo ištikimybės iškėlė Šėtonas?

• Kodėl neturime pernelyg stebėtis, kad mus ištinka negandos?

• Kaip Jehova padeda ištverti?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Gilindamiesi į mūsų leidinių straipsnius, išsikalbėdami su brandžiais krikščionimis ir išliedami savo širdį maldoje, galėsime ištverti