Meilę ir pagarbą rodyk valdydamas liežuvį

„Kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą“ (EFEZIEČIAMS 5:33).

1, 2. Apie ką svarbaus turi pamąstyti susituokęs žmogus ir kodėl?

ĮSIVAIZDUOK, gavai dovaną, įpakuotą dėžutėje su užrašu: „Atsargiai! Dūžta!“ Kaip su tokia dovana elgtumeis? Aišku, ją labai saugotum. O ko šis pavyzdys pamoko apie kitą išties didelę dovaną — santuokos ryšį?

² Našlaujanti izraelitė Noomė dviem jaunoms moterims, Orpai ir Rūtai, palinkėjo: „Tegu Jehova jus apdovanoja: kad kiekviena rastumėte atilsio vietą savo vyro namuose“ (Rūtos 1:3-9; NW). Biblijoje apie gerą žmoną sakoma: „Namai ir turtas — iš tėvų gautas paveldas, o sumani žmona ateina iš Viešpaties“ (Patarlių 19:14). Tad jeigu esi susituokęs, į savo antrąją pusę žiūrėk kaip į Dievo dovaną. Kaip parodysi, kad ją brangini?

3. Kokio Pauliaus patarimo vyrams ir žmonoms dera paisyti?

³ Pirmojo amžiaus krikščionims apaštalas Paulius rašė: „Kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą“ (Efeziečiams 5:33). Aptarkime, kaip vyrams ir žmonoms laikytis šio patarimo savo kalboje.

Nepamiršk, kas yra „nerimstanti blogybė“

4. Kokį gerą ir kokį blogą poveikį gali turėti žodžiai?

⁴ Vienas Biblijos rašytojas, Jokūbas, sako, kad liežuvis yra „nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų“ (Jokūbo 3:8). Jis daro svarbią išvadą: šis kūno narys, — jei nevaldomas, — gali pridaryti daug žalos. Rašytojas, be abejo, žinojo Biblijos patarlę, kurioje neapgalvoti žodžiai prilyginami „kalavijo smūgiams“. O „išmintingųjų liežuvis gydo“, — teigia ta pati sentencija (Patarlių 12:18). Žodžiai išties gali stipriai paveikti — vieni sužeisti, kiti išgydyti. Kaip sutuoktinį veikia tavo kalba? Ką išgirstum jo apie tai paklausęs?

5, 6. Dėl kokių priežasčių kai kam sunku valdyti liežuvį?

⁵ Jeigu į jūsų šeimą jau rado kelią įžeidūs  žodžiai, padėtį galima pataisyti. Aišku, tai nelengva. Kodėl? Viena, trukdo mūsų netobulumas. Paveldėtas nuodėmingumas turi neigiamos įtakos mąstysenai, šnekai. „Kas nenusideda kalbėdamas, — rašė Jokūbas, — tas yra tobulas žmogus; jis sugebės pažaboti ir visą kūną“ (Jokūbo 3:2).

⁶ Liežuvio nemokama valdyti dar ir dėl kitos priežasties. Kai kurių tėvai buvo „nesutaikomi, [...] nesusivaldantys, šiurkštūs“ (2 Timotiejui 3:1-3). Žmogus, užaugęs tokioje šeimoje, neretai pats pasižymi panašiais bruožais. Žinia, netobulumas ir blogas auklėjimas — ne pasiteisinimas. Bet atsižvelgdami į šias dvi priežastis suprantame, kodėl kai kam yra itin sunku susilaikyti nuo užgaulios šnekos.

Nekalbėk užgauliai

7. Ką Petras turėjo mintyje patardamas krikščionims ‘atmesti visokias apkalbas’?

⁷ Kad ir kokios būtų priežastys, tas, kuris svaido piktus žodžius sutuoktiniui, verčia jį jaustis nemylimu, negerbiamu. Ne veltui Petras krikščionims patarė ‘atmesti [...] visokias apkalbas’ (1 Petro 2:1). Graikiškas žodis, čia išverstas „apkalbos“, reiškia „užgaulią kalbą“ ir turi net tokią prasmę: ‘šaudymas į žmones žodžiais’. Kaip taikliai pasakyta apie nevaldomą liežuvį!

8, 9. Ką pridaro aštrūs žodžiai ir kodėl sutuoktiniai turi jų vengti?

⁸ Galbūt nemalonūs žodžiai nieko rimta nereiškia, bet pagalvok, kas būna, kai jais švaistosi vyras ar žmona. Pavyzdžiui, gal išvadina sutuoktinį kvailiu, tinginiu arba egoistu. Taip prikabinama žeminanti etiketė — tartum jis tik toks ir yra, — o tai negailestinga. Arba gal beriami perdėti priekaištai, pabrėžiantys žmogaus trūkumus? Štai ar tvirtinimai „tu amžinai vėluoji“, „tu niekad manęs nesiklausai“ nėra išpūsti? Tokios pastabos verčia antrąją pusę teisintis ir taip gali įsiliepsnoti ginčas (Jokūbo 3:5).

⁹ Aštrūs žodžiai sukelia šeimoje įtampą ir tai gali baigtis blogai. Patarlių 25:24 rašoma: „Geriau gyventi kampe ant stogo, negu erdviuose namuose su priekabia žmona.“ Tą patį galima pasakyti ir apie vaidingą vyrą. Sutuoktinio graužiamas, žmogus gali manyti esąs nemylimas, netgi nevertas meilės, ir poros santykiai pašlyja. Taigi liežuvį pažaboti tikrai būtina. O kaip?

‘Pažabok liežuvį’

10. Kodėl taip svarbu valdyti liežuvį?

¹⁰ Jokūbo 3:8 sakoma: „Liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti.“ Tačiau turime stengtis jį valdyti kiek galėdami — panašiai kaip raitelis valdo žirgą kamanomis. „Jei kuris tariasi tarnaująs Dievui ir savo liežuvio nesulaiko ir apgauna savo paties širdį, tokio žmogaus pamaldumas neturi jokios prasmės“ (Jokūbo 1:26, Vl; 3:2, 3). Štai kaip svarbu valdyti liežuvį: tai turi įtakos ne tik tavo santykiams su sutuoktiniu, bet ir su Jehova Dievu (1 Petro 3:7).

11. Kaip išvengti ginčo, kai nuomonės nesutampa?

¹¹ Būk supratingas ir įsiklausyk, ką kalbi sutuoktiniui. Jeigu susiklostė įtempta padėtis, stenkis ją sušvelninti. Štai pažiūrėkime, ko galime pasimokyti iš Izaoko ir Rebekos. Kaip pasakojama Pradžios 27:46—28:4, Rebeka vyrui guodėsi: „Apkarto man gyvenimas dėl tų hetičių  moterų. Jei ir Jokūbas vestų hetitę, tokią kaip jos, čiabuvę, kas gero man gyvenime beliktų?“ Nėra užuominos, kad Izaokas būtų šiurkščiai atsakęs. Jis kaip tik išsiuntė kitur savo sūnų Jokūbą susiieškoti dievobaimingos žmonos — tokia tikriausiai negalėjo skaudinti Rebekos. O jei vyro ir žmonos nuomonės nesutampa? Ginčo pavyks išvengti, jeigu, užuot priekaištavęs, tiesiog kalbėsi apie savo poreikius. Pavyzdžiui, kodėl vietoj „tau niekad nelieka laiko pabūt su manimi“ nepasakius „kaip norėčiau, kad daugiau laiko praleistume kartu“? Taigi nepulk sutuoktinio — verčiau šnekėk apie patį reikalą. Nesileisk į svarstymus, kas kaltas, o kas ne. „Laikykimės to, kas pasitarnauja santaikai ir tarpusavio ugdymui“, — rašoma Romiečiams 14:19.

Atsikratyk „kartėlio, piktumų, rūstybių“

12. Norėdami valdyti liežuvį, ko turime melsti ir kodėl?

¹² Valdyti liežuvį — tai ne vien žiūrėti, kaip kalbame. Juk žodžiai byloja, kokios mūsų mintys ir jausmai. Jėzus pasakė: „Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis“ (Luko 6:45). Todėl norėdami valdyti liežuvį turime melsti kaip Dovydas: „Sukurk man tyrą širdį, Dieve, ir atnaujink manyje ištikimą dvasią“ (Psalmyno 51:12 [51:10, Brb]).

13. Kaip visoks kartėlis, piktumai, rūstybės veda prie piktų žodžių?

¹³ Paulius skatino Efezo krikščionis atsikratyti ne tik užgaulių žodžių, bet ir to, dėl ko jie liejasi, — pagiežos. Jis rašė: „Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai [„visoks kartėlis“, Brb], piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis“ (Efeziečiams 4:31). Įsidėmėk, kad apaštalas pirmiausia pamini ne „riksmus ir piktžodžiavimus“, o „visokį kartėlį, piktumus, rūstybes“. Užgaulia kalba prasiveržia vidinis pyktis. Todėl susimąstyk: ar mano širdyje nesusisuko lizdo kartėlis ir rūstybė? Ar nesu ūmus? (Patarlių 29:22, Brb) Jeigu taip, prašyk Dievą padėti suimti save į rankas ir rodyti savitvardą, ne piktumą. Psalmyno 4:4 (Brb) rašoma: „Rūstaudami nenusidėkite; svarstykite savo širdyje gulėdami lovose ir nusiraminkite.“ Jausdamas, kad netenki kantrybės ir gali nebesusivaldyti, elkis, kaip liepiama Patarlių 17:14: „Ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus.“ Kai tik pakvimpa kivirču, tuojau švelnink situaciją.

14. Kaip vieno iš sutuoktinių apmaudi dvasia veikia jų santykius?

¹⁴ Nelengva nepasiduoti pykčiui ir rūstybei, ypač jeigu tokie jausmai užplūsta, pasak Pauliaus, dėl „visokio kartėlio“. Graikiško žodžio, kurį čia pavartojo Paulius, reikšmė apibūdinama taip: „apmaudi dvasia, nenoras susitaikyti“ ir ‘pagieža, verčianti skaičiuoti klaidas’. Kartais tarp sutuoktinių lyg tirštas rūkas tvyro įtampa ir ji gali neatlėgti ilgokai. Santykiai negerėja galbūt todėl, kad dar ne viskas, kas sukėlė kartėlį, išspręsta. Tačiau apmaudauti dėl praeities klaidų beprasmiška. Kas padaryta — padaryta. Jeigu jau atleidai žmogui, išmesk nuoskaudą iš galvos. Meilė „pamiršta, kas buvo bloga“ (1 Korintiečiams 13:4, 5).

15. Kas padės atsikratyti įpročio šiurkščiai kalbėti?

¹⁵ O jeigu tėvų namuose girdėdavai  šiurkščius žodžius ir pats esi įpratęs taip kalbėti? Šio įpročio galima atsikratyti. Juk tau jau pavyko atsisakyti daug ko netinkamo, ir nusistatei ribas, kurių neleidi sau peržengti. O kur užsibrėši ribą, kaip šnekėti nevalia? Ar prikąsi liežuvį pirmiau, negu išsprūs užgaulus žodis? Laikykis taisyklės iš Laiško efeziečiams 4:29: „Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų.“ Kad tai pavyktų, ‘nusivilk senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilk naują, kuris atnaujinamas tobulam pažinimui pagal savo Kūrėjo paveikslą’ (Kolosiečiams 3:9, 10).

Pasitarimas — būtinybė

16. Kodėl žalinga atsitverti nuo sutuoktinio tylos siena?

¹⁶ Maža naudos — gal tik žala, — jeigu vyras arba žmona atsitveria tylos siena. Kuris tai daro, nebūtinai nori nubausti savo sutuoktinį; galbūt nesišneka iš nusiminimo, nevilties. Vis dėlto tylėjimas tik didina trintį ir konflikto priežastys lieka nepašalintos. Štai viena moteris sako: „Net ir vėl pradėję kalbėtis, niekad savo problemos nesprendžiame.“

17. Ko imtis, kai krikščionių šeimoje tvyro įtampa?

¹⁷ Jeigu įtampa tarp sutuoktinių vis neatslūgsta, išeitį rasti nelengva. Patarlių 15:22 tvirtinama: „Be pasitarimo niekais nueina užmojai, o pasitarus su daugeliu, jie būna sėkmingi.“ Reikia abiem susėsti ir pasikalbėti apie susidariusią padėtį. Išklausyk savo antrąją pusę bešališkai. Jei tai per sunku, kodėl nepasikvietus krikščionių bendruomenės vyresniųjų?  Jiems nestinga Biblijos žinių ir patirties, kaip taikyti jos principus. Juk tie broliai yra tarsi „pastogė nuo vėjo, prieglobstis nuo audros“ (Izaijo 32:2).

Valdyti liežuvį gali išmokti

18. Apie kokias grumtynes kalbama Romiečiams 7:18-23?

¹⁸ Pažaboti liežuvį, kaip ir apskritai rodyti susivaldymą, nelengva. Apie savo paties vidinę kovą apaštalas Paulius rašė: „Žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat gero trokšti sugebu, o padaryti — ne. Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. O jeigu darau, ko nenoriu, tai nebe aš tai įvykdau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.“ Veikiami „nuodėmės įstatymo, glūdinčio [mūsų] nariuose“, esame linkę netinkamai naudoti liežuvį bei kitus savo kūno narius (Romiečiams 7:18-23). Tačiau turime grumtis su tokiu potraukiu ir Dievo padedami galime jį įveikti.

19, 20. Kaip Jėzaus pavyzdys padeda vyrams ir žmonoms pažaboti savo liežuvį?

¹⁹ Ten, kur santykiai grįsti meile ir pagarba, neapgalvotų, šiurkščių žodžių negirdėti. Pamąstyk, kokį bendravimo pavyzdį paliko Jėzus Kristus. Jis niekada su savo mokiniais nekalbėjo užgauliai. Net paskutinį savo gyvenimo žemėje vakarą, kai apaštalai ginčijosi, kuris iš jų didžiausias, Dievo Sūnus jų nesubarė (Luko 22:24-27). Biblijoje yra toks priesakas: „Vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bendruomenę ir atidavė save už ją“ (Efeziečiams 5:25, Jr).

²⁰ O kaip turi elgtis žmona? Ji „tegerbia vyrą“ (Efeziečiams 5:33). Ar pagarbi žmona aprėktų sutuoktinį? Paulius rašė: „Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva — vyras, o Kristaus galva — Dievas“ (1 Korintiečiams 11:3). Kaip Kristus paklūsta savo Galvai, taip žmona — vyrui (Kolosiečiams 3:18). Netobulam žmogui, aišku, neįmanoma idealiai sekti Jėzaus pavyzdžiu. Bet jeigu vyrai ir žmonos stengsis, kiek įmanydami, ‘eiti jo pėdomis’, įveiks polinkį duoti liežuviui valią (1 Petro 2:21).

Ką sužinojai?

• Kaip sutuoktiniams gali pridaryti bėdos nevaldomas liežuvis?

• Kodėl liežuvį pažaboti sunku?

• Kas mums padeda kontroliuoti savo kalbą?

• Ką turi daryti, jeigu šeimoje tvyro įtampa?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 24 puslapyje]

Vyresnieji padeda remdamiesi Biblija