Vestuvių dienos džiaugsmas ir kilnumas. Kaip to pasiekti?

„VESTUVIŲ diena man buvo viena iš džiugiausių ir prasmingiausių gyvenime“, — sako Gordonas, susituokęs beveik prieš 60 metų. Kas tikriesiems krikščionims daro vestuvių dieną tokią prasmingą? Tai diena, kai jie šventai prisiekia tiems, kuriuos labai myli: savo sutuoktiniui ir Jehovai Dievui (Mato 22:37; Efeziečiams 5:22-29). Taigi būsimi jaunavedžiai tikisi ne vien džiaugsmo sau, bet ir nori pagerbti santuokos Įkūrėją (Pradžios 2:18-24; Mato 19:5, 6).

Ką gali daryti jaunikis, kad ši diena praeitų tikrai kilniai? Kaip nuotaka galėtų parodyti pagarbą savo vyrui ir Jehovai? Kuo galėtų prisidėti kiti vestuvių dalyviai? Geriau tai suprasime apsvarstę kai kuriuos Biblijos principus. Be to, juos taikant bus daug mažesnė tikimybė kaip nors sugadinti šventinę tos ypatingos dienos nuotaiką.

Kas atsakingas?

Daugelyje šalių teisę oficialiai sutuokti turi Jehovos liudytojų atstovai. O ten, kur tuokia valstybės pareigūnai, vis vien yra galimybė po to išklausyti vestuvių kalbą Karalystės salėje. Toje kalboje jaunikiui primenama, kad pagal Dievo sutvarkymą jis turės būti šeimos galva (1 Korintiečiams 11:3). Todėl ir už visą vestuvių eigą labiausiai atsakingas yra jaunikis. Žinoma, vedybų ceremonijai ir vestuvių pokyliui paprastai ruošiamasi gerokai iš anksto. Kokių čia gali iškilti keblumų?

Kartais pasitaiko, kad į vestuvinius planus labai kišasi vienos ar kitos pusės giminės. Rodolfas, kuris yra sutuokęs daug porų, sako: „Kartais giminaičiai daro jaunikiui didžiulį spaudimą, ypač jei jie padeda finansuoti vestuvių pokylį. Giminaičiai kartais atkakliai perša savo nuomonę, kaip turėtų atrodyti pati ceremonija bei vaišės. Bet šitaip kėsinamasi į atsakomybę, kuri pagal Raštą priklauso jaunikiui.“

Maksas, tuokiantis poras daugiau nei 35 metus, teigia: „Pastebėjau tendenciją, kad nuotakos imasi daugiau iniciatyvos spręsti dėl įvairių vestuvinių dalykų, o jaunikiai lieka šiek tiek nuošaly.“ Deividas, kuris irgi įformino daug santuokų, sako: „Jaunikiai kartais būna nepratę imtis vadovavimo ir todėl į visokius pasiruošimus įsitraukia nepakankamai.“ Kaip galėtų jaunikis gerai atlikti savo pareigą?

Svarbu viską aptarti

Kad jaunikiui pavyktų sėkmingai suorganizuoti būsimas vestuves, jis turi apie tai kalbėtis. Biblija aiškiai sako: „Be pasitarimo niekais nueina užmojai“ (Patarlių 15:22). Bet jeigu jaunikis viską iš anksto aptars su būsima žmona, su namiškiais, pasikalbės su kitais, kurie geba duoti protingą, Raštu pagrįstą patarimą,  tuomet viskas pasiseks daug geriau.

Labai svarbu, kad sužadėtiniai visus planus ir galimybes iš pradžių aptartų tarpusavyje. Kodėl? Pažiūrėkime, ką sako Aivanas ir Delvina, kurie laimingai gyvena drauge jau daug metų, bet yra kilę iš skirtingos aplinkos. Štai kaip jų vestuvinius pasiruošimus prisimena Aivanas: „Aš aiškiai žinojau, ko noriu: kad pokylyje būtų visi mano draugai, kad būtų vestuvinis tortas ir kad mano nuotaka vilkėtų baltą suknelę. O Delvina norėjo, kad vestuvės būtų labai paprastos, be jokio torto. Ji netgi buvo linkusi apsieiti be baltos suknios.“

Kaip jiedu suderino tokius skirtumus? Gražiai, atvirai kalbėdamiesi (Patarlių 12:18). Aivanas tęsia: „Mes išstudijavome biblinius straipsnius apie vestuves, pavyzdžiui, iš 1984 metų balandžio 15 dienos Sargybos bokšto. * Tai padėjo mums susidaryti dvasinį požiūrį. Kadangi esam kilę iš skirtingų kultūrų, dėl kelių skonio dalykų priėjome kompromisą. Abu šiek tiek nusileidome.“

Panašiai darė ir Aretas bei Peni. Aretas apie savo vestuves pasakojo: „Mudu su Peni aptarėme nuomonių skirtumus ir sugebėjome prieiti bendrą sutarimą. Meldėme, kad Jehova palaimintų vestuves. Taip pat prašiau, kad patartų mūsų tėvai bei kitos brandžios sutuoktinių poros iš bendruomenės. Jų pasiūlymai labai pravertė. O vestuvės praėjo puikiai.“

Kilni apranga bei išvaizda

Visai suprantama, kad nuotaka ir jaunikis per vestuves nori atrodyti gražiai (Psalmyno 45:9-16). Tinkamai aprangai surasti gali reikėti laiko, pastangų ir pinigų. Kokie Biblijos principai padės išsirinkti tai, kas ir gražu, ir padoru?

Nuotakai, aišku, rūpi jos suknelė. Žmonių skoniai skiriasi, taip pat ir šalių papročiai, bet Biblijos patarimas universalus. Joje raginama, kad „moterys vilkėtų padoriai, puoštųsi droviai ir santūriai“. Tai taikytina krikščionėms bet kokiomis aplinkybėmis, taigi ir per vestuves. O kad ta diena praeitų džiaugsmingai, „labai brangus apdaras“ tikrai nebūtina sąlyga (1 Timotiejui 2:9,  NW; 1 Petro 3:3, 4). Tai patarimas, kurio laikytis išties verta!

Jau minėtasis Deividas sako: „Dauguma porų Biblijos principų laikosi ir už tai norisi juos pagirti. Tačiau yra pasitaikę, kai nuotakų ir pamergių suknelės būdavo iššaukiančios — su labai giliomis iškirptėmis arba permatomos.“ Vienas krikščionių vyresnysis su būsimais jaunavedžiais pasikalba iš anksto, kad padėtų jiems į šį klausimą žvelgti dvasingai. Jis pasiteirauja, ar drabužiai, kuriais jie ketina puoštis, būtų pakankamai padorūs eiti į krikščionių sueigą. Aišku, vestuviniai apdarai gal kiek kitokio stiliaus nei įprastiniai sueigų drabužiai, bet padorumo atžvilgiu jie turi atitikti kilnias krikščioniškas normas. Nors kai kam pasaulyje biblinės moralės normos pernelyg griežtos, krikščionys neturi leistis, kad pasaulis įspraustų juos į savo šabloną (Romiečiams 12:2; 1 Petro 4:4).

„Mudu su Aretu pernelyg nesureikšminome drabužių ar pokylio, — sako Peni. — Pagrindinį dėmesį sutelkėme į pačias sutuoktuves, į dvasinę vedybų pusę. Tai buvo svarbiausia dienos dalis. Dabar mano prisiminimai yra ne apie tai, ką vilkėjau ar ką valgiau, bet su kokiais žmonėmis buvau ir kokia laiminga jaučiausi ištekėjusi už vyro, kurį myliu.“ Krikščionims, kurie ruošiasi kelti vestuves, tokias mintis tikrai verta turėti omeny.

Karalystės salė — vieta, verta pagarbos

Daug krikščionių pageidauja, jei įmanoma, susituokti Karalystės salėje. Kodėl? Štai ką pasakė viena pora: „Mes žinojome, kad santuoka — tai šventa, Jehovos įsteigta institucija. Vedybos garbinimo vietoje, Karalystės salėje, padėjo mums nuo pat pradžių pajusti, kad mūsų sąjungoje turi dalyvauti ir Jehova. Dar gerai buvo dėl to, kad Karalystės salėje apsilankę netikintys giminaičiai pamatė, kad Jehovos garbinimas mums labai svarbus.“

Jei už Karalystės salę atsakingi vyresnieji leido pasinaudoti ja vestuvėms, pora turėtų iš anksto supažindinti juos su planuojamais paruošimais. Viena, kaip jaunavedžiai gali parodyti pagarbą visiems susirinkusiems, tai labai pasistengti atvykti nurodytu laiku — nevėluoti. Ir, aišku, jie stengsis užtikrinti, kad viskas būtų daroma kilniai (1 Korintiečiams 14:40). * Vengs bet kokių išsišokimų, dabar taip būdingų pasaulietiškoms vestuvėms (1 Jono 2:15, 16).

Sutuoktuvių stebėtojai irgi turėtų vertinti tą įvykį Jehovos požiūriu. Pavyzdžiui, būtų netinkama svarstyti, ar štai šitos vestuvės pranoks kitas, tarsi vyktų koks nors vestuvių rengimo konkursas. Brandūs krikščionys taip pat suvokia, kad klausytis Karalystės salėje sakomos kalbos svarbiau ir naudingiau negu dalyvauti po to vyksiančiame pokylyje. Jei dėl kokių nors aplinkybių neįmanoma sudalyvauti abiejose dalyse, pirmenybę derėtų teikti Karalystės salei. Vyresnysis, vardu Viljamas, sako: „Jei svečiai be svarbios priežasties praleidžia kalbą salėje, bet paskui atvyksta į vaišes, vadinasi, jie nelabai suvokia  įvykio šventumą. Net jei nesame pakviesti į pokylį, tikrai galime atvykti į Karalystės salę ir taip palaikyti jaunuosius bei savo buvimu puikiai paliudyti netikintiems giminaičiams.“

Džiaugsmas ne vien vestuvių dieną

Komercijos pasaulis vedybas pavertė didžiuliu verslu. Pasak vieno neseno pranešimo, vidutinės vestuvės JAV „kainuoja 22000 dolerių, tai yra pusę vidutinių metinių amerikiečio šeimos pajamų“. Pasidavę reklamai, daug jaunavedžių ar jų šeimos dėl vienos dienos įbrenda į tokią skolą, kurią paskui tenka atidavinėti metų metais. Ar tai išmintinga santuokos pradžia? Tie, kas Biblijos principų nežino ar nepaiso, gal ir leidžia sau šitaip išlaidauti, bet tikri krikščionys taip nesielgia.

Dauguma krikščionių porų vestuves planuoja su sveika nuovoka ir pagal savo kišenę, tad gali ramiai sutelkti dėmesį į dvasinę šventės reikšmę, o jai pasibaigus yra laisvi nuo skolų ir gali netrukdomai tarnauti Dievui (Mato 6:33). Štai Loidas ir Aleksandra po vedybų septyniolika metų išbuvo visalaikėje tarnyboje. Loidas sako: „Kai kuriems mudviejų vestuvės gal atrodė labai paprastos, bet man ir Aleksandrai jos labai patiko. Vestuves laikėme ne kokiu finansiniu iššūkiu, bet švente, kurioje du laimingi žmonės Jehovos sujungiami į viena.“

Aleksandra priduria: „Prieš ištekėdama tarnavau pioniere ir nenorėjau vien dėl prašmatnių vestuvių šios privilegijos atsisakyti. Aišku, vestuvių diena — ypatinga. Tačiau tai tik pirma iš daugybės bendro gyvenimo dienų. Pritaikėme patarimą ir sutelkėme dėmesį ne į tai, kaip susituokti, bet į tai, kaip siekti Jehovos vadovavimo ir gyventi santuokoje. Todėl Jehova ir padarė mus laimingus.“ *

Taip, jūsų vestuvių diena išties ypatinga. Tai, kaip joje bus elgiamasi, gali duoti toną tolesniam šeimyniniam gyvenimui. Todėl pasitikėkite Jehovos vadovavimu (Patarlių 3:5, 6). Mąstykite labiausiai apie dvasinę tos dienos svarbą. Padėkite vienas kitam vykdyti Dievo skirtas pareigas. Šitaip paklosite tvirtą santuokos pamatą ir, Jehovos padedami, mėgausitės džiaugsmu dar ilgai ilgai po vestuvių (Patarlių 18:22).

[Išnašos]

[Iliustracija 29 puslapyje]

Planuodami vestuves kalbėkitės atvirai, bet pagarbiai

[Iliustracija 31 puslapyje]

Sutelkite dėmesį į dvasinę vestuvių dienos reikšmę