Knyga, geriausiai patarianti, kaip auklėti vaikus

„BUVAU devyniolikos, toli nuo namų ir visiškai nieko apie tai nenutuokiau“, — prisimena Rūta pirmąjį nėštumą. Pati vienturtė mažai tesusimąstė, ką reiškia būti mama. Kur jauna moteris galėjo ieškoti patarimo?

Janas, užauginęs tris vaikus, pasakoja: „Iš pradžių labai pasitikėjau savimi. Tačiau netrukau suprasti, jog mažai ką teišmanau.“ Matome, kai kurie iškart pajunta, kad nėra pasirengę tėvystei, kiti susivokia vėliau, tačiau tiek vieniems, tiek kitiems reikia pagalbos. Kur ją rasti?

Dabar daug kas akis nukreipia į internetą. Bet pagalvokite, ar ten teikiama informacija galima pasikliauti? Reikia būti labai atsargiam. Ar tikrai žinote, kas duoda patarimą? Ar tas žmogus pats sėkmingai auklėja savo atžalas? Be abejonės, jūs rūpestingai į viską atsižvelgsite, — juk rizikuojate šeimos gerove. Kartais, kaip rašėme ankstesniame straipsnyje, nuvilia net specialistų pasiūlymai. Tad į ką kreiptis?

Kaip auklėti vaikus, geriausiai pataria Jehova Dievas — šeimos Įkūrėjas (Efeziečiams 3:15, Jr). Būtent jį galima pavadinti tikru šios srities žinovu. Savo Žodyje, Biblijoje, Dievas duoda praktiškų, veiksmingų nurodymų ir jais verta vadovautis (Psalmyno 32:8; Izaijo 48:17, 18). Tačiau mums patiems spręsti: taikysime visa tai ar ne.

Kelios šeimos dalijosi patirtimi, kaip pavyko išauklėti savo vaikus nuosaikiais, Dievo bijančiais žmonėmis. Visų nuomone, pasisekė pirmiausia dėl to, kad vadovavosi Biblijos principais. Tėvai pamatė, jog šiandien Biblijos patarimai yra tokie pat vertingi, kaip ir kadaise, kai Biblija buvo tik parašyta.

Leiskite laiką drauge

Kada Katrinos, dviejų vaikų motinos, paklausė, koks patarimas labiausiai pravertė, ji iškart pacitavo Pakartoto Įstatymo 6:7. Ten rašoma: „Įdiek [Biblijos principus] savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi.“ Katrina suprato, kad jei nori laikytis to nurodymo, turi praleisti su vaikais kuo daugiau laiko.

„Lengviau pasakyti, nei padaryti“, — galbūt pasiginčytumėte. Kad sudurtų galą su galu, dažniausiai tenka dirbti abiem tėvams. Tad kur rasti laiko? Torlifas, kurio sūnus jau pats yra tėvas, sako, jog laikytis patarimo iš Pakartoto Įstatymo knygos labai svarbu. Veskitės vaikus, kur tik einate, ir progų šnekėtis tikrai atsiras. „Mudu su sūnum dirbdavome įvairius namų ūkio darbus, — pasakoja Torlifas. — Visa šeima keliaudavome, kartu valgydavome. Todėl sūnus visuomet galėdavo išsikalbėti.“

O ką daryti, jeigu trūksta tarpusavio nuoširdumo ir kalba nesiriša? Taip kartais nutinka vaikams paaugus. Vėlgi svarbu daugiau būti drauge. Katrinos vyras Kenas prisimena, kad dukra nuolat skųsdavosi, neva jis nesiklauso jos. Tokie žodžiai dažnai išsprūsta iš paauglių lūpų. Kaip elgtis? Štai ką darė Kenas: „Nusprendžiau, jog mums reikia dažniau pabūti dviese, kad ji daugiau atsivertų, pasipasakotų, ką galvoja,  jaučia, dėl ko nerimauja. Tai tikrai padėjo“ (Patarlių 20:5). Keno nuomone, dukrai atsiverti nebuvo sunku, nes bendrauti jų namuose įprasta. „Su dukra visuomet buvome artimi, — sako jis, — ji žinojo, kad gali pasikalbėti, kai tik nori.“

Vienas neseniai atliktas tyrimas atskleidė įdomų dalyką: paaugliai triskart dažniau nei tėvai linkę pripažinti, jog šeima per mažai būna drauge. Tai kodėl gi nepaklausius minėto Biblijos patarimo? Kuo dažniau būkite su vaikais: ilsėdamiesi ar dirbdami, namie ar keliaudami, kai jie atsikelia ir gulasi. Jeigu įmanoma, imkitės juos visur, kur einate. Kaip norėta pasakyti Pakartoto Įstatymo 6:7, su vaikais praleisto laiko neatstos niekas.

Skiepykite dorovę

Marijus, dviejų vaikų tėvas, pataria: „Apgaubkite savo mažuosius meile, skaitykite jiems.“ Tačiau svarbu lavinti vaikus ne tik protiškai. Turite išmokyti juos skirti gera nuo bloga. Marijus priduria: „Studijuokite visi kartu Šventąjį Raštą.“

Biblija ragina tėvus: „Neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“ (Efeziečiams 6:4). Dabar išties per mažai mokoma dorovės. Dažnas mano, kad paaugęs vaikas pats atsirinks, kokių normų laikytis. Ar jums tai atrodo išmintinga? Kaip augančiam svarbus maistingas valgis, kad stiprėtų ir nesirgtų, taip reikia tinkamai kreipti jauną protą ir širdį. Jeigu neįdiegsite vaikui moralinių vertybių namuose, jis greičiausiai perims bendraklasių, mokytojų ar žiniasklaidos skleidžiamas pažiūras.

Kaip skiepyti vaikams supratimą, kas yra gėris ir blogis, tėvai patarimų ras Biblijoje (2 Timotiejui 3:16, 17). Džefas, prityręs krikščionių vyresnysis, turintis du suaugusius vaikus, irgi siūlo pasitelkti Bibliją: „Jeigu mokydami mažuosius naudositės ta knyga, jie suvoks, kaip į viską žiūri Kūrėjas, — ne tik mama ar tėtis. Mudu su žmona pastebėjome, kaip Biblija veikia protą ir širdį. Kad pataisytume savo vaiko elgesį ir mąstymą, stengėmės rasti tinkamą Šventojo Rašto eilutę. Tada prisėdę kur nuošaliau duodavome ją perskaityti. Dažniausiai vaiko akyse pasirodydavo ašaros. Stebėjomės. Biblija jį paveikdavo labiau nei mūsų žodžiai ar veiksmai.“

Hebrajams 4:12 rašoma: „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, [...] teisia širdies sumanymus bei mintis.“ Nors Dievas savo mintis perteikė per žmones, Biblija nėra jų asmeninių išgyvenimų ar nuomonių rinkinys. Joje užrašytas Dievo požiūris į moralę. Todėl Biblijos patarimai ypatingi. Auklėdami vaikus pagal ją, mokote viską vertinti Dievo požiūriu. Tada jūsų žodžiai svaresni ir didesnė tikimybė, kad pasieks širdį.

Su tuo sutinka ir Katrina: „Kuo didesnė buvo problema, tuo atkakliau ieškojome vadovavimo Dievo Žodyje, — ir teisingai darėme!“ Ar mokydami vaikus tikrųjų vertybių jūs irgi galėtumėte dažniau pasinaudoti Biblija?

Reikia supratingumo

Apaštalas Paulius mini kitą svarbų principą, kurio pravartu laikytis auklėjant vaikus. Jis ragina bendratikius: „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems“ (Filipiečiams 4:5, NW). Be abejo, tai turėtų matyti ir mūsų vaikai. Atminkite, šis bruožas atspindi „iš aukštybių kilusią išmintį“ (Jokūbo 3:17; NW).

Tačiau kokius tėvus galėtume pavadinti supratingais? Nors jie kaip įmanydami padeda  savo vaikams, nesistengia kontroliuoti kiekvieno žingsnio. Štai mūsų minėtas Marijus, Jehovos liudytojas, pasakoja: „Vaikams dažnai kalbėdavome apie krikštą, visalaikę tarnybą ir kitus dvasinius tikslus. Tačiau pabrėždavome, jog apsispręsti teks jiems patiems.“ Kas iš to išėjo? Abu vaikai pasirinko visalaikę tarnybą.

Biblija tėvus įspėja: „Neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs“ (Kolosiečiams 3:21). Šis patarimas labai praverčia Katrinai. Kada išsenka kantrybė, lengva supykti ar pasidaryti pernelyg reikliam. Turėdama tai omenyje, ji pabrėžia: „Nesitikėkite iš vaiko tiek, kiek iš savęs.“ Katrina irgi yra Jehovos liudytoja, todėl priduria: „Stenkitės, kad vaikams tarnyba Jehovai teiktų džiaugsmą.“

O minėtas Džefas pataria: „Kai mano vaikai jau buvo paaugę, kartą vienas geras šeimos draugas prakalbo apie savo padarytas auklėjimo klaidas. Jis gailėjosi, kad per dažnai saviesiems sakydavo „ne“. Tai juos nuliūdindavo, prislėgdavo. Todėl patarė mums ieškoti būdų, kaip atsiliepti į vaikų prašymus.“

„Supratome, kad verta į tai įsiklausyti, — sako Džefas. — Pradėjome patys vaikams duoti pasiūlymų ką nors naudinga veikti su kitais. Pavyzdžiui, sakydavome: „Ar girdėjote, kad štai tas ir tas veikia tą ar aną? Kodėl jums neprisijungus?“ Arba jeigu vaikai prašydavo mūsų kur nors nusivesti, prisiversdavome, kad ir kaip pavargę buvome. Kiek įmanoma, stengėmės jiems neatsakyti.“ Taigi supratingumas yra gebėjimas būti sąžiningam, dėmesingam, nuolaidžiam nelaužant Biblijos principų.

Semkitės patarimų iš Biblijos

Straipsnyje cituoti sutuoktiniai jau turi anūkų. Jie džiaugiasi matydami, kaip tie patys Biblijos principai padeda jų vaikams sėkmingai auklėti savuosius. Biblijos patarimai gali praversti ir jums!

Kada įžangoje minėta Rūta susilaukė kūdikio, jiedu su vyru kartais jausdavosi vieniši. Vis dėlto vieni nebuvo. Dievo Žodis, Biblija, visada galėjo jiems patarti. Jehovos liudytojai išleido daug puikių Biblija paremtų knygų, kurios skirtos tėvams: Sek Didžiuoju Mokytoju, Mano biblinių pasakojimų knyga, Jaunimas klausia. Naudingi atsakymai bei Pats didžiausias visų laikų žmogus. Rūtos vyras Torlifas sako: „Dabar tėvams tiesiog po ranka begalė biblinių patarimų. Jeigu vadovausis jais, vaikus auklėti bus daug lengviau.“

 [Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

Ką sako SPECIALISTAI... Ką sako BIBLIJA...

Apie švelnumą

Knygoje The Psychological Care of Infant and Child (1928) dr. Džonas Brodas Votsonas įspėjo tėvus: „Niekada [vaikų] nemyluokite ir nebučiuokite, nesisodinkite ant kelių.“ Tačiau žurnalo Our Children 1999 m. kovo numeryje daktarės Vera Lein ir Doroti Molineks paaiškino: „Tyrimų duomenimis, maži vaikai, kurių niekas neglamonėja ir nebučiuoja, prasčiau vystosi.“

Jehova Izaijo 66:12 vaizduojamas Tėvu, rodančiu meilę savo tautai. Panašiai elgėsi ir Jėzus. Kada mokiniai ėmė drausti žmonėms nešti pas jį vaikus, jis subarė: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite.“ Tada „laimino juos, apkabindamas“ (Morkaus 10:14, 16).

Apie moralę

1969 metais viename žurnalo New York Times Magazine straipsnyje dr. Brunas Betelhaimas pareiškė, jog vaikas turi turėti „teisę pats susidaryti nuomonę, per savo patirtį, o ne veikiamas [tėvų] autoritetingų pamokslavimų“. Tačiau po bemaž trisdešimties metų dr. Robertas Koulsas, knygos The Moral Intelligence of Children (1997) autorius, pripažino: „Vaikams labai svarbu nustatyti tikslus ir gaires, nurodyti moralės normas“, kurios priimtinos tėvams bei kitiems suaugusiems.

Patarlių 22:6 (Jr) tėvai raginami: „Pamokyk berniuką kelio, kuriuo jis turi eiti. Jis ir pasenęs nesitrauks nuo jo.“ Hebrajiškas žodis, šioje eilutėje išverstas „pamokyk“, dar reiškia „pradėti“ ir čia turima omenyje kūdikio mokymo pradžia. Taigi tėvai skatinami vaikams skiepyti dorovę nuo pat kūdikystės (2 Timotiejui 3:14, 15, NW). Ką šie išmoks per keletą pirmųjų gyvenimo metų, išliks visam laikui.

Apie bausmes

Dr. Džeimsas Dobsonas knygoje The Strong-Willed Child (1978) rašė: „Fizinė bausmė yra auklėjimo būdas, kurio mylintys tėvai griebiasi, norėdami pamokyti vaiką elgtis deramai.“ O daktaras Bendžaminas Spokas straipsnyje, parašytame remiantis septintuoju populiarios knygos Baby and Child Care (1998) leidimu, teigia: „Mušimas vaikui perša mintį, jog vyresnis, stipresnis gali daryti, ką nori, nesvarbu, ar toks jo elgesys teisingas, ar ne.“

Biblijoje rašoma: „Rykštė ir pabarimas duoda išminties“ (Patarlių 29:15). Tačiau rykštės reikia ne visiems vaikams. Patarlių 17:10 sakoma: „Protingą žmogų papeikimo žodis paveikia labiau, negu kvailį — šimtas smūgių.“

[Iliustracija]

Su Biblija pasieksite širdį

[Iliustracija 7 puslapyje]

Išmintingi tėvai rūpinasi ir pramogomis