Ar Judo kraštas liko negyvenamas?

BIBLIJOJE yra pranašystė, kad Judo karalystę nuniokos babiloniečiai ir kraštas liks negyvenamas, kol ten sugrįš žydų tremtiniai (Jeremijo 25:8-11). Svariausia priežastis tikėti, jog tai išsipildė, yra Dievo įkvėptas istorinis pasakojimas, užrašytas praėjus maždaug 75 metams po to, kai į tėvynę grįžo pirmoji tremtinių grupė. Jame sakoma: „Išlikusius nuo kalavijo jis [Babilono karalius] išvarė į tremtį Babilone. Ten jie tapo jo ir jo sūnų vergais, kol neįsigalėjo persų karalystė.“ O toliau apie Judo kraštą skaitome: „Visą tą laiką žemė buvo negyvenama ir ilsėjosi“ (2 Metraščių 36:20, 21; Brb). Ar yra tai patvirtinančių archeologinių įrodymų?

Žurnale Biblical Archaeology Review Žydų universiteto Palestinos archeologijos profesorius Efraimas Sternas rašo: „Tiek asirai, tiek babiloniečiai nuniokojo didelę senovės Izraelio žemių dalį, tačiau archeologija apie tų užkariavimų padarinius pasakoja dvi visiškai skirtingas istorijas.“ Jis tęsia: „Yra aiškių archeologinių įrodymų, kad asirai gyveno Palestinoje, o apie laikmetį nuo tada, kai ją užkariavo babiloniečiai, nėra jokių duomenų. [...] Nerandame įrodymų, kad ten kas nors gyveno iki persų laikų. [...] Visiškai nėra požymių, rodančių, kad krašte buvo gyvenama. Per visą tą laiką nė vienas iš babiloniečių sugriautų miestų nebuvo iš naujo apgyventas.“

Harvardo universiteto profesorius Lorensas Steidžeris laikosi tokios pat nuomonės. Jis sako, kad Babilono karalius, „vykdydamas išdegintos žemės politiką visoje Filistijoje, o vėliau Jude, teritoriją į vakarus nuo Jordano pavertė tikra dykyne“. Toliau Steidžeris teigia: „Kitas periodas, iš kurio Jeruzalėje ir Jude vėl rasta archeologinių duomenų, prasidėjo tada, kai ėmė valdyti Babilono užkariautojas persas Kyras Didysis ir daugelis žydų tremtinių grįžo į tėvynę.“

Tikrai, Jehovos žodis, kad Judas bus negyvenamas, išsipildė. Ir taip yra su visomis Dievo Jehovos pranašystėmis (Izaijo 55:10, 11). Galime visiškai pasitikėti Jehova ir pažadais, užrašytais jo Žodyje, Biblijoje (2 Timotiejui 3:16).