Giesmių giesmės apžvalga
Jehovos Žodis gyvas
Giesmių giesmės apžvalga
„Kaip lelija tarp erškėčių, mano mylimoji tarp merginų!“ „Kaip obelis tarp miško medžių, mano mylimasis tarp vaikinų!“ „Kas yra ta, kuri sušvinta tarsi aušra, graži kaip mėnulis, šviesi tartum saulė?“ (Giesmių giesmės 2:2, 3; 6:10). Kokie įstabūs šitie žodžiai iš Biblijos knygos, pavadintos Giesmių giesme. Toks pavadinimas jai duotas ne veltui, nes tai poema — be galo prasminga ir graži.
Giesmę sukūrė senovės Izraelio karalius Saliamonas, — kaip manoma, apie 1020 m. p. m. e., tai yra savo valdymo pradžioje (iš viso valdė keturiasdešimt metų). Tai pasakojimas apie jauno piemens ir vienos kaimo merginos, šulamietės, meilę. Be kitų asmenų, poemoje minimi merginos motina ir broliai, „Jeruzalės dukterys“, tai yra rūmų moterys ir „Siono dukterys“ — Jeruzalės moterys (Giesmių giesmės 1:5; 3:11). Skaitant Giesmių giesmę kartais nelengva atskirti, kur kieno žodžiai, bet tai įmanoma, jeigu sekame, kas sakoma ir kam.
Saliamono Giesmių giesmė yra viena iš Dievo Žodį sudarančių knygų ir turi didelę vertę dėl dviejų priežasčių (Hebrajams 4:12). Pirma, skaitydami ją geriau suvokiame, kokia yra tikra vyro ir moters meilė. Antra, giesmė turi įvaizdžio elementų — padeda mums suprasti, kokia meile Jėzus myli pateptųjų krikščionių bendruomenę (2 Korintiečiams 11:2; Efeziečiams 5:25-31).
„NEŽADINKITE MEILĖS“
„Tebučiuoja jis mane savo lūpomis! Juk tavo meilė malonesnė negu vynas“ (Giesmių giesmės 1:2). Būtent taip prasideda Giesmių giesmės dialogas. Šitie žodžiai yra paprastos kaimo merginos, kuri buvo atvesta į karališkąją Saliamono palapinę. Kaip ji ten pateko?
„Mano motinos sūnūs supyko ant manęs, — pasakoja ji, — ir padarė mane vynuogynų prižiūrėtoja.“ Broliai supyko ant sesers todėl, kad gražią pavasario dieną jos mylimas jaunas piemuo pakvietė ją pasivaikščioti. Kad sesuo niekur neišeitų, paliepė jai saugoti sodinukus nuo lapių, kurios vis pridaro žalos. Vynuogynas buvo netoli Saliamono stovyklos. Mergina nusileidžia „į riešutmedžių giraitę“ ir jos grožis nelieka nepastebėtas. Paliepiama nuvesti ją į stovyklą (Giesmių giesmės 1:6; 2:10-15; 6:11).
Kai mergina pasako, jog ilgisi savo mylimo piemens, rūmų moterys liepia jai ‘eiti avių pėdomis’ ir jį susirasti. Bet Saliamonas neišleidžia. Susižavėjęs mergina karalius žada: „Iš aukso nukalsim tau grandinėles, išpuošime jas sidabru.“ Tačiau ji nesusivilioja. Jaunasis piemuo ateina į Saliamono stovyklą ir radęs čia savo merginą sušunka: „Kokia tu graži, mano mylimoji, kokia tu graži!“ O ši rūmų moterims taria: „Prisaikdinu jus [...]: nebudinkite ir nežadinkite meilės, kol ji pati neprabus!“ (Giesmių giesmės 1:8-11, 15; 2:7; 3:5).
Atsakymai į klausimus:
1:2, 3 (Brb). Kodėl švelnią jaunuolio meilę mergina lygina su vynu, o jo vardą su aliejumi? Kaip kad vynas pradžiugina žmogui širdį, o aliejumi patepus galvą šis veikia raminamai, prisiminimas apie vaikino meilę ir jo vardas stiprino ir guodė merginą (Psalmyno 23:5; 104:15). Tikrieji krikščionys, ypač pateptieji dvasia, irgi semiasi stiprybės ir drąsos galvodami apie tai, kokią meilę jiems parodė Jėzus Kristus.
1:5. Kodėl tamsaus gymio kaimo mergaitė apie savo išvaizdą sako: „Esu [...] kaip Kedaro palapinės“? Anais laikais daug kur naudodavo audinį iš ožkų vilnos (Skaičių 31:20). Pavyzdžiui, iš tokio audinio buvo padarytos dangos „Palapinei viršum Padangtės“ (Išėjimo 26:7). Kedaro palapinės tikriausiai buvo iš juodos ožkų vilnos. Tokias palapines iki šiol daro beduinai.
1:15. Ką jaunasis piemuo turi omeny sakydamas: „Tavo akys kaip balandžių“? Jaunuolis nori pasakyti, kad jo draugės akys švelnios ir mielos — visai kaip balandžių.
2:7; 3:5. Kodėl rūmų moterys prisaikdinamos „gazelėmis ar laukų stirnomis“? Gazelės ir stirnos traukia akį grožiu ir grakštumu. Taigi šulamietė nori, kad rūmų moterys prisiektų viskuo, kas gražu, jog nesistengs sužadinti jos meilės.
Ko pasimokome:
1:2; 2:6. Jeigu pora draugauja, nėra nederama parodyti tyrus, švelnius jausmus. Tačiau vaikinas ir mergina turi saugotis netyros aistros, kuri gali pastūmėti pasielgti amoraliai (Galatams 5:19).
1:6; 2:10-15. Šulamietės broliai neleido jai eiti su mylimuoju pasivaikščioti į atokias vietas kalnuose ne dėl to, kad ji būtų buvusi nedora ar turėjusi netyrų ketinimų. Jie tiesiog norėjo apsaugoti seserį, kad ji kartais neatsidurtų situacijoje, kai būtų sunku atsispirti pagundai. Tai pamoka draugaujančioms poroms vengti eiti ten, kur liktų vieni.
2:1-3, 8, 9. Šulamietė buvo graži, vis dėlto kukliai sakė esanti „Šarono gėlė“ — tai yra paprasta laukų gėlelė. Tačiau jaunasis piemuo dėl jos grožio ir ištikimybės Jehovai sako, jog ji yra kaip „lelija tarp erškėčių“. O ką galima pasakyti apie jį patį? Jaunuolis buvo dailaus sudėjimo, merginos žodžiais tariant, „panašus į gazelę“. Tikriausiai jis buvo ir dievobaimingas, atsidavęs Jehovai. „Kaip obelis [teikianti šešėlį ir vedanti vaisius] tarp miško medžių, — sako mergina, — mano mylimasis tarp vaikinų!“ Galvojant apie santuoką, pirmiausia reikia žiūrėti kito asmens tikėjimo ir atsidavimo Dievui.
2:7; 3:5. Kaimo mergina nesusižavėjo Saliamonu. Be to, ji paprašė rūmų moterų nežadinti jos meilės kitam, nes mylėjo piemenį. Neįmanoma pamilti bet ko. Tai būtų ir nederama. Ketinantys tuoktis krikščionys žmonos ar vyro turi ieškoti tik tarp ištikimų Dievo tarnų (1 Korintiečiams 7:39).
„KODĖL NORITE PASIŽIŪRĖTI Į ŠULAMO MERGAITĘ?“
Kažkas „lyg dūmų stulpas ateina iš dykumos“ (Giesmių giesmės 3:6, Brb). Ką čia iš tolo stebi Jeruzalės moterys? Tai Saliamonas su palyda grįžta į miestą. Karalius buvo pasiėmęs kartu ir šulamietę.
Jaunasis piemuo sekė paskui savo merginą ir pagaliau surado progą pasimatyti. Jis patikina ją, jog myli, o ši sako norinti ištrūkti iš miesto. Ji taria: „Kol diena atvėsus ir pabėgę šešėliai, aš eisiu prie miros kalno, prie smilkalų kalvos.“ Mergina kviečia piemenį: „Teateina mylimasis į savo sodą, tevalgo jo geriausių vaisių.“ Šis atsako: „Atėjau į savo sodą, seserie sužadėtine.“ Jeruzalės moterys juos ragina: „Valgykite, bičiuliai, gerkite! Svaikite iš meilės!“ (Giesmių giesmės 4:6, 16; 5:1).
Šulamietė papasakoja rūmų moterims, ką sapnavusi, ir taria: „Aš sergu iš meilės.“ O šios klausia: „Kuo tavo mylimasis skiriasi iš kitų?“ Ji sako: „Mano mylimasis visas spindi ir saulėje įdegęs; jis išsiskiria iš dešimties tūkstančių“ (Giesmių giesmės 5:2-10). Į Saliamono gausias pagyras ji nuolankiai atsako: „Kodėl norite pasižiūrėti į Šulamo mergaitę?“ (Giesmių giesmės 6:4—7:1 [6:4-13, Brb]). Karaliui atrodo, kad toks atsakymas suteikia vilčių, jog vis dėlto galima palaužti jos atkaklumą, todėl pažeria dar daugiau gražių žodžių. Tačiau mergina neišsižada savo meilės jaunajam piemeniui. Saliamonas galiausiai paleidžia ją namo.
Atsakymai į klausimus:
4:1; 6:5. Kodėl merginos plaukai prilyginami „kaimenei ožkų“? Iš to suprantame, kad jos plaukai buvo žvilgantys ir vešlūs kaip juodakailių ožkų vilna.
4:11 (Brb). Kodėl pasakyta, kad šulamietės lūpos ‘varva kaip korys. Po jos liežuviu yra medus ir pienas’? Medus tiesiai iš korio yra kvapesnis ir saldesnis už tą, kuris jau turėjo sąlytį su oru. Šis palyginimas, taip pat pasakymas, kad po merginos liežuviu yra medus ir pienas, pabrėžia, jog jos žodžiai visuomet malonūs ir gražūs.
5:12 (Brb). Kas turėta omeny sakant: „Jo akys kaip balandėliai prie vandens upelių, nuplauti piene“? Mergina kalba, kokios gražios jos mylimojo akys. Ji galbūt poetiškai prilygina tamsias jo akių raineles pilkšviems balandžiams, besimaudantiems piene.
5:14, 15. Kodėl būtent tokiais žodžiais apibūdinamos piemens rankos ir kojos? Mergina tikriausiai nori pasakyti, kad jo pirštai — lyg iš aukso, o nagai — tarsi brangakmeniai. Jo kojas prilygina marmuro (Brb) stulpams, nes yra tvirtos ir dailios.
6:4. Kodėl mergina palyginama su Tircos miestu? Šitą kanaaniečių miestą užėmė Jozuė, o vėliau, jau po Saliamono valdymo laikotarpio, Tirca tapo pirmąja šiaurinės dešimties giminių Izraelio karalystės sostine (Jozuės 12:7, 24; 1 Karalių 16:5, 6, 8, 15). „Atrodo, tai buvęs gražus miestas, — sakoma viename leidinyje, — ir tai paaiškina, kodėl jis čia minimas.“
7:1 [6:13, Brb]. Kokį šokį šulamietė šoko „tarp dviejų šokėjų eilių“? Kai kuriuose Biblijos vertimuose jis vadinamas Mahanaimų šokiu. Mahanaimų miestas buvo kiek į rytus nuo Jordano, netoli Jaboko slėnio (Pradžios 32:2, 22; 2 Samuelio 2:29). Gali būti, kad čia minimas šokis, kurį šiame mieste šokdavo per šventę.
7:5 [7:4, Brb]. Kodėl Saliamonas šulamietės kaklą prilygino „dramblio kaulo bokštui“? Anksčiau jai buvo pasakytas toks komplimentas: „Tavo kaklas tarsi Dovydo bokštas“ (Giesmių giesmės 4:4). Bokštas yra aukštas ir grakštus, o dramblio kaulas glotnus ir lygus. Saliamonas žavisi grakščiu ir glotniu merginos kaklu.
Ko pasimokome:
4:7. Šulamietė, aišku, buvo tik netobula mergina, tačiau atsispirdama Saliamono vilionėms ji parodė didelę moralinę tvirtybę. Jos dorumas darė ją dar gražesnę. Tokioms dera būti krikščionėms ir šiandien.
4:12. Kaip į gražų sodą, kuris aptvertas tvora ar apjuostas siena, galima patekti tik atrakinus vartus, taip šulamietė švelnius jausmus rodė tik būsimam savo vyrui. Tai geras pavyzdys krikščionims, kurie yra nesusituokę.
„JAH LIEPSNA“
„Kas ten ateina iš dykumos, pasirėmusi į mylimąjį?“ — klausia šulamietės broliai, pamatę ją sugrįžtančią namo. Prieš kurį laiką vienas jų buvo pasakęs: „Jei ji būtų mūras, pastatytume ant jos sidabrinių bokštų, jei ji būtų durys, apkaltume ją kedro lentomis“ (Brb). Dabar, atlaikiusi išbandymus ir įrodžiusi, kokia nepalenkiama jos meilė, šulamietė taria: „Aš siena, o mano krūtys kaip bokštai, todėl jo akyse radau tikrą ramybę“ (Giesmių giesmės 8:5, 9, 10).
Tikra meilė yra „Jah liepsna“ (NW). Kokia prasme? Jehova yra jos šaltinis. Tai jis davė mums gebėjimą mylėti. Meilė yra liepsna, kurios kaitra nenuslopinama. Giesmių giesmė išties parodo, kad vyro ir moters meilė gali būti „stipri [neįveikiama] kaip mirtis“ (Giesmių giesmės 8:6).
Iškili Saliamono giesmė taip pat nušviečia, koks ryšys sieja Kristų su jo dangiškosios „nuotakos“ nariais (Apreiškimo 21:2, 9). Jėzaus meilė dvasia pateptiems krikščionims didesnė už pačią stipriausią meilę, kokia tik gali būti tarp vyro ir moters. Nuotakos klasės nariai irgi besąlygiškai atsidavę Kristui. Iš meilės Jėzus paaukojo savo gyvybę ir už „kitas avis“ (Jono 10:16). Taigi visi tikrieji Dievo garbintojai gali pasimokyti iš šulamietės neblėstančios meilės ir atsidavimo.
[Iliustracija 18, 19 puslapiuose]
Į ką pirmiausiai atsižvelgti renkantis sutuoktinį moko Giesmių giesmė?