Kristofas Plantenas — Biblijos spausdinimo pionierius

JOHANAS GUTENBERGAS (apie 1397—1468) garsus tuo, kad pirmasis renkamaisiais spaudmenimis išspausdino Bibliją. Tačiau nedaugelis yra girdėję apie Kristofą Planteną. Šis XVI amžiaus spaustuvininkas darbavosi itin našiai ir išleido į pasaulį daugybę knygų, įskaitant Bibliją.

Kristofas Plantenas gimė apie 1520 metus Sen Avertene, Prancūzijoje. Jis svajojo gyventi šalyje, kur religinė aplinka būtų pakantesnė, o ir verslui sąlygos geresnės, todėl būdamas beveik trisdešimties persikėlė į Antverpeną Nyderlanduose (dabar Belgija).

Iš pradžių Plantenas tapo knygrišiu ir odos dirbinių meistru. Jo puošnius gaminius labai vertino turtuoliai. Tačiau nelaimė 1555 metais privertė jį pakeisti užsiėmimą. Girti užpuolikai kalaviju persmeigė Plantenui petį vienoje Antverpeno gatvėje, benešant atiduoti odinę skrynelę, kurią buvo padaręs tuomet Nyderlandus valdžiusiam Ispanijos karaliui Pilypui II. Nors Plantenas pasveiko, rankos gerai jau nebevaldė ir amato turėjo atsisakyti. Todėl, gavęs finansinę paramą iš vienos anabaptistų grupės vadovo Hendriko Niklaso, ėmėsi spaudos verslo.

„Darbas ir atkaklumas“

Savo spaustuvę Plantenas pavadino De Gulden Passer, tai yra „Auksinis skriestuvas“. Toks skriestuvas buvo pavaizduotas spaustuvės prekyženklyje, o ant jo dar žodžiai „Labore et Constantia“, reiškiantys „darbas ir atkaklumas“. Šis devizas tam darbščiam žmogui išties tiko.

Europoje anuomet virė religiniai bei politiniai neramumai, todėl Plantenas saugojosi nepatekti į bėdą. Spausdinimas jam buvo svarbiau už viską. Nors simpatizavo Reformacijai, „religijos klausimu aiškios pozicijos neužėmė“, — teigia rašytojas Moricas Sabė. Dėl tokios prieštaringos jo laikysenos klajojo grėsmingos kalbos, esą Plantenas spausdina eretiškas knygas. Todėl 1562-aisiais jam netgi teko vieneriems metams sprukti į Paryžių.

Kai 1563 metais grįžo į Antverpeną, Plantenas ėmė bendradarbiauti su turtingais pirkliais, iš kurių keli buvo žinomi kaip kalvinistai. Penkerių metų partnerystės rezultatas — 260 skirtingų leidinių, išspausdintų Planteno įmonėje. Tarp jų ir Biblijos hebrajų, graikų, lotynų kalbomis, taip pat spalvingai dekoruoti katalikiškos Leveno Biblijos leidimai olandų kalba.

„Didžiausias spaudos pasiekimas“

1567-aisiais, kai pasipriešinimas ispanams Nyderlanduose darėsi vis aktyvesnis, Ispanijos karalius Pilypas II atsiuntė naują šių žemių valdytoją — hercogą Albą. Turėdamas visus karaliaus įgaliojimus,  hercogas užsimojo palaužti didėjantį protestantų nepaklusnumą. Todėl Plantenas ėmėsi didžiulio projekto, kuriuo tikėjosi išsklaidyti bet kokius įtarimus dėl erezijos, — susiruošė spausdinti mokslinį Biblijos tekstų leidimą originalo kalbomis. Plantenui pavyko užsitikrinti Pilypo II paramą šiam sumanymui. Karalius pažadėjo padėti pinigais, o projektui prižiūrėti atsiuntė žymų humanistą Ariją Montaną.

Montanas buvo gabus kalboms, o į darbą pasinerdavo po 11 valandų per parą. Jam padėjo ispanų, belgų ir prancūzų lingvistai. Grupė parengė naują garsiojo Kompliuto poligloto * versiją. Į ją įtraukė ne tik lotyniškąją Vulgatą, graikiškąją Septuagintą ir originalų hebrajiškąjį tekstą, bet ir aramėjiškąjį Targumą bei siriškąją Pešitą su jų pažodiniais vertimais į lotynų kalbą.

Spausdinti veikalą pradėjo 1568 metais. Milžiniškas darbas tęsėsi iki 1572-ųjų. Atsižvelgiant į anų laikų galimybes, atlikta tikrai greitai. Karaliui Pilypui II Montanas rašė: „Čia per mėnesį padaroma daugiau nei Romoje per metus.“ Naująją daugiakalbę Bibliją sudarė aštuoni dideli tomai. Plantenas tokių komplektų išspausdino iš viso 1213. Tituliniame lape, remiantis Izaijo 65:25, pavaizduota, kaip iš tų pačių ėdžių taikiai ėda liūtas, jautis, vilkas ir ėriukas. Neįrištas komplektas kainavo 70 guldenų, tai yra brangiai, nes vidutinė šeima tada uždirbdavo maždaug 50  guldenų per metus. Šis leidinys ilgainiui imtas vadinti Antverpeno poliglotu, taip pat Biblia Regia (karališkoji Biblija), nes ją parėmė karalius Pilypas II.

Nors popiežius Grigalius XIII leidinį patvirtino, Arijas Montanas griežtos kritikos neišvengė. Viena iš priežasčių ta, kad Montanas originalų hebrajiškąjį tekstą laikė svarbesniu už lotyniškąją Vulgatą. Aršiausias oponentas buvo ispanų teologas Leonas de Kastras, Vulgatą laikęs didžiausiu autoritetu. Jis kaltino Montaną užteršus tekstą antitrinitarine dvasia. Pavyzdžiui, de Kastras buvo nepatenkintas, kad siriškosios Pešitos 1 Jono 5:7 nėra žodžių „Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia; ir šitie trys yra viena“, nors ši frazė — kažkieno savavališkai prilipdytas priedėlis. Vis dėlto ispanų inkvizicija Montano eretiku nepripažino. O Antverpeno poliglotą kai kurie dabar vadina „didžiausiu spaudos pasiekimu tarp XVI amžiaus spaustuvininkų“.

Dovana ateities kartoms

Anais laikais daugelis spaustuvių pasitenkindavo vos dvejomis ar trejomis staklėmis. O Plantenas savo našiausiais metais turėjo, regis, bent 22 stakles ir 160 darbininkų. Todėl jį laikė didžiausiu spaustuvininku visose Ispanijos valdose.

Tuo tarpu Nyderlandai vis labiau priešinosi ispanų valdžiai. Negandos neaplenkė ir Antverpeno. 1576 metais maištą mieste sukėlė atlyginimo negavę Ispanijos samdyti kareiviai. Antverpenas buvo nusiaubtas — sudegė daugiau kaip 600 namų, žuvo tūkstančiai žmonių. Pirkliai bėgo iš miesto. Taigi Plantenas patyrė didžiulių nuostolių. Be to, kareiviai privertė jį sumokėti milžinišką duoklę.

1583 metais Plantenas persikėlė į Leideną už kokių 100 kilometrų į šiaurę nuo Antverpeno. Ten atidarė spaustuvę ir buvo paskirtas Leideno universiteto spaustuvininku. Bet tą universitetą įkūrė kalvinistai, todėl Planteną ėmė iš naujo kaltinti neištikimybe Katalikų bažnyčiai. Tad 1585-ųjų gale jis grįžo į Antverpeną, kurį ką tik buvo vėl užvaldę ispanai. Plantenas jau buvo perkopęs per šešiasdešimt, o „Auksinis skriestuvas“ sunykęs iki keturių darbininkų ir vienerių staklių. Spaustuvininkas ėmėsi gaivinti įmonę, tačiau buvusių aukštumų ji nebepasiekė. 1589 metų liepos 1-ąją Plantenas mirė.

Per 34 metus Kristofas Plantenas išspausdino 1863 knygas, tai yra vidutiniškai po 55 kasmet. Tokiu našumu galėtų didžiuotis net šiuolaikinės spaustuvės! Užimti tvirtą poziciją religijos atžvilgiu Plantenas vengė, tačiau jo veikla paspartino spaudos pažangą, taip pat paskatino įkvėptų Raštų tyrinėjimus (2 Timotiejui 3:16). Taip, Plantenas ir jo amžininkai labai daug prisidėjo, kad Biblija galiausiai taptų prieinama kiekvienam žmogui.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 15 puslapyje]

PLANTENO IR MORETO MUZIEJUS

Namas Antverpene, kur gyveno ir dirbo Plantenas bei jo palikuonys, 1877-aisiais paverstas muziejumi. Tai vienintelė gerai išsilaikiusi tokio seno laikmečio spaustuvė. Čia eksponuojamos penkerios XVII ir XVIII amžiaus spausdinimo staklės. O dar dvejos siekia beveik paties Planteno laikus — dabar jos pačios seniausios pasaulyje. Muziejuje laikoma apie 15000 matricų, naudotų spaudmenims lieti, 15000 klišių, 3000 graviruotų varinių lakštų. Muziejaus bibliotekoje saugoma 638 rankraščiai, datuojami nuo IX iki XVI amžiaus, taip pat 154 knygos, išspausdintos iki 1501-ųjų, tarp jų ir originali Gutenbergo Biblija, išėjusi prieš 1461-uosius. Žinoma, yra ir garsusis Planteno išspausdintas Antverpeno poliglotas.

[Iliustracija 15 puslapyje]

Arijas Montanas

[Iliustracija 16 puslapyje]

Antverpeno poliglote yra hebrajiškasis tekstas, lotyniškoji Vulgata, graikiškoji Septuaginta, taip pat siriškoji Pešita bei aramėjiškasis Targumas su jų vertimais į lotynų kalbą

[Šaltinio nuoroda]

By courtesy of Museum Plantin-Moretus/Stedelijk Prentenkabinet Antwerpen

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Montanas ir muziejus: By courtesy of Museum Plantin-Moretus/Stedelijk Prentenkabinet Antwerpen