Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ką reiškia mylėti artimą

Ką reiškia mylėti artimą

Ką reiškia mylėti artimą

„Mylėk savo artimą kaip save patį“ (MATO 22:39).

1. Kaip rodome meilę Dievui?

KO JEHOVA reikalauja iš savo garbintojų? Apibendrindamas Jėzus atsakė paprastais, tačiau svariais žodžiais. Anot jo, didžiausias įsakymas — mylėti Jehovą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis (Mato 22:37; Morkaus 12:30). Pirmajame straipsnyje kalbėjome, kad mylėti Dievą reiškia jam paklusti ir laikytis jo įsakymų, — taip atsiliepiame į jo meilę. Jehovą mylintiems žmonėms vykdyti jo valią ne našta, o džiaugsmas (Psalmyno 40:9 [40:8, Brb]; 1 Jono 5:2, 3).

2, 3. Kodėl turime paisyti įsakymo mylėti savo artimą ir kokie klausimai kyla?

2 Antras didžiausias įstatymas, pasak Jėzaus, panašus į pirmąjį: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:39). Verta sutelkti dėmesį į šį įsakymą, tad dabar jį ir aptarkime. Gyvename laikais, kai įsigalėjusi ydinga — savanaudiška meilė. Apaštalas Paulius, įkvėptas apibūdinti „paskutines dienas“, kalbėjo, kad žmonės mylės ne vienas kitą, bet save, pinigus, malonumus. Daug kas, kaip rašoma viename Biblijos vertime, bus nemeilūs net namiškiams (2 Timotiejui 3:1-4). Jėzus Kristus išpranašavo: „Daugelis [...] ims vieni kitus išdavinėti [...], daugelio meilė atšals“ (Mato 24:10, 12).

3 Bet įsiklausyk: Jėzus nepasakė, kad visų meilė atšals. Buvo ir bus žmonių, rodančių tokią meilę, kokios Jehova tikisi ir yra vertas. Kas išties myli Dievą, į kitus žiūri taip kaip jis. O kas yra mūsų artimas, kurį turime mylėti, ir kaip galime rodyti jam meilę? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus randame Šventajame Rašte.

Kas yra mūsų artimas?

4. Kam, kaip rašoma Kunigų 19 skyriuje, žydai turėjo rodyti meilę?

4 Atsakydamas fariziejui, kad antras didžiausias įsakymas yra mylėti artimą kaip save patį, Jėzus turėjo omenyje Izraeliui duotą konkretų nurodymą iš Kunigų 19:18. Tame skyriuje parašyta, kad žydai privalo ne tik tautiečius, bet ir kitus laikyti savo artimu. Kunigų 19:34 liepiama: „Ateivis, gyvenantis su jumis, bus jums tarp jūsų kaip vietinis; mylėsi jį kaip save patį, nes jūs buvote ateiviai Egipto žemėje.“ Taigi ir su kitataučiais, ypač su prozelitais, reikėjo elgtis meilingai.

5. Ką žydai manė apie meilę artimui?

5 Bet Jėzaus laikų žydų vadovai samprotavo kitaip. Kai kurie aiškino, kad žodžiai „draugas“ bei „artimas“ taikytini tik saviškiams. Kitataučių reikėjo neapkęsti. Tie mokytojai buvo tikri, kad Dievo garbintojas turi bjaurėtis bedieviu. Vienoje knygoje rašoma: „Tokioje aplinkoje vešėjo neapykanta. Daugelis buvo jos persiėmę.“

6. Kokius du dalykus nurodė Jėzus kalbėdamas apie meilę artimui?

6 Kalno pamoksle Jėzus palietė šią temą ir nušvietė, ką reikia mylėti. Jis kalbėjo: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo.’ O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mato 5:43-45). Čia Jėzus nurodė du dalykus. Pirma, Jehova dosnus ir malonus tiek geriesiems, tiek blogiesiems. Antra, turime sekti jo pavyzdžiu.

7. Ko pasimokome iš alegorijos apie draugiškąjį samarietį?

7 Kitą kartą vienas Įstatymą gerai išmanantis žydas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“ Jėzus papasakojo alegoriją apie samarietį, radusį sužeistą ir apiplėštą žydą. Nors paprastai žydai niekino samariečius, anas vyras apraišiojo nukentėjusiajam žaizdas ir nugabeno jį į saugią užeigą, kad atsigautų. Ko tai pamoko? Artimas, kurį turime mylėti, yra kiekvienas — net ir ne mūsų rasės, tautybės ar religijos žmogus (Luko 10:25, 29, 30, 33-37).

Ką reiškia mylėti savo artimą

8. Kas Kunigų 19 skyriuje pasakyta apie meilę, kurią reikia rodyti?

8 Meilė artimui kaip ir meilė Dievui nėra vien jausmas, bet ir darbai. Naudinga apmąstyti, apie ką kalbama Kunigų 19 skyriuje užrašyto įsakymo mylėti artimą kaip save kontekste. Izraelitams buvo liepiama leisti vargšams ir ateiviams pasirinkti derliaus liekanų, draudžiama vogti, apgaudinėti, būti šališkiems teisme. Net tada, kai tekdavo ką nors sudrausminti, reikėjo paisyti įspėjimo: „Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui.“ Šis ir kiti įsakymai buvo suvesti į vieną: „Mylėsi savo artimą kaip save patį“ (Kunigų 19:9-11, 15, 17, 18).

9. Kodėl Jehova liepė izraelitams laikytis skyrium nuo kitų tautų?

9 Nors izraelitai turėjo rodyti meilę kitataučiams, buvo įsakyta laikytis skyrium nuo netikrų dievų garbintojų. Jehova perspėjo, kokie pavojai tyko ir kokių pasekmių galima tikėtis susidėjus su blogomis draugijomis. Štai ką Dievas nurodė dėl tautų, kurias izraelitai turėjo išvaryti: „Nesimaišyk su jais vedybomis, atiduodamas savo dukteris jų sūnums ar imdamas jų dukteris savo sūnums, nes tai nugręš tavo vaikus nuo manęs tarnauti kitiems dievams. Tuomet Viešpaties įniršis suliepsnos ant tavęs“ (Pakartoto Įstatymo 7:3, 4).

10. Ko turime saugotis?

10 Krikščionys irgi turi saugotis bičiuliautis su tais, dėl kurių gali susilpnėti tikėjimas (1 Korintiečiams 15:33). Mes raginami ‘nevilkti svetimo jungo su netikinčiaisiais’, nepriklausančiais prie krikščionių bendruomenės (2 Korintiečiams 6:14). Be to, krikščionims patariama tuoktis „tik Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 7:39). Tačiau žmonių, kurie netiki Jehova, niekinti negalime. Juk Kristus mirė už nusidėjėlius ir daugelis dariusių blogus darbus pasikeitė, susitaikė su Dievu (Romiečiams 5:8; 1 Korintiečiams 6:9-11).

11. Kaip geriausiai galime rodyti meilę tiems, kurie netarnauja Jehovai, ir kodėl tai tinkamiausia?

11 Niekaip kitaip negalime parodyti meilės žmonėms, kurie Jehovai netarnauja, kaip tik sekdami jo pavyzdžiu. Nors Dievas nekenčia blogio, visus myli — suteikia galimybę trauktis iš klystkelių ir pasirinkti amžinąjį gyvenimą (Ezechielio 18:23). Jehova nori, kad „visi atsiverstų“ (2 Petro 3:9). Jo valia yra, kad „[„visokie“, NW] žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:4). Dėl to Jėzus įpareigojo sekėjus skelbti tiesos žodį, mokyti ir ‘padaryti mokiniais visų tautų žmones’ (Mato 28:19, 20). Dirbdami šį darbą, rodome meilę Dievui ir artimui, net savo priešams!

Meilė tikėjimo broliams ir sesėms

12. Ką apaštalas Jonas rašė apie tai, jog būtina mylėti savo brolį?

12 Apaštalas Paulius rašė: „Darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Galatams 6:10). Mes, krikščionys, esame įpareigoti mylėti savo bendratikius — dvasinius brolius ir seses. Kiek svarbi tokia meilė? Įsidėmėtini apaštalo Jono žodžiai: „Kuris nekenčia savo brolio, tas žmogžudys [...]. Jei kas sakytų: ‘Aš myliu Dievą’, o savo brolio nekęstų, tasai melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato“ (1 Jono 3:15; 4:20). Svariai pasakyta. Jėzus Kristus „žmogžudžiu“ ir „melagiu“ pavadino Šėtoną (Jono 8:44). Nenorėtume, kad šie žodžiai tiktų mums.

13. Kaip galime rodyti meilę bendratikiams?

13 Tikrieji krikščionys ‘Dievo mokomi mylėti vienas kitą’ (1 Tesalonikiečiams 4:9). O mylėti turime ne „žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (1 Jono 3:18). Mūsų meilė „tebūna be veidmainystės“ (Romiečiams 12:9). Meilė įkvepia būti maloningus, atjaučius, atlaidžius, kantrius, o ne pavydžius, pagyrūniškus, išpuikusius, savanaudžius (1 Korintiečiams 13:4, 5; Efeziečiams 4:32). Ji skatina tarnauti kitiems (Galatams 5:13). Jėzus savo mokiniams prisakė mylėti vienam kitą taip, kaip pats juos mylėjo (Jono 13:34). Todėl krikščionys turi būti pasirengę net gyvybę atiduoti už bendratikius.

14. Kaip galime rodyti meilę šeimoje?

14 Meilė turi klestėti krikščionių šeimoje, ypač tarp vyro ir žmonos. Santuokos ryšys yra toks glaudus, kad Paulius pasakė: „Vyrai privalo mylėti savo žmonas tartum savuosius kūnus.“ Čia pat pridūrė: „Kas myli žmoną, myli save patį“ (Efeziečiams 5:28). Kiek toliau, po penkių eilučių, apaštalas vėl pakartojo šį raginimą. Žmoną mylintis vyras nebus kaip tie Malachijo laikų izraelitai, kurie klastingai elgėsi su sutuoktinėmis (Malachijo 2:14). Jis brangins savąją, mylės, kaip Kristus mylėjo bendruomenę. O žmoną meilė skatins gerbti savo vyrą (Efeziečiams 5:25, 29-33).

15. Ką sakyti ir daryti paskatino kai kuriuos žmones darbais parodyta mūsų broliška meilė?

15 Šitokia meilė yra skiriamasis tikrųjų krikščionių bruožas. Jėzus pasakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:35). Tarpusavio meile patraukiame žmones prie Dievo, kurį mylime ir kuriam atstovaujame. Štai vienos Mozambiko liudytojų šeimos pavyzdys. „To dar niekada nebuvome matę. Per pietus ėmė pūsti stiprus vėjas, pasipylė liūtis su kruša. Vėtra nuplėšė skardos stogą, sugriovė mūsų nendrinį namelį. Kai gretimų bendruomenių broliai atskubėjo į pagalbą ir jį atstatė, nustebę kaimynai kalbėjo: „Jūsų religija labai gera. Iš savo bažnyčios tokios paramos nesame sulaukę.“ Atvertę Bibliją parodėme, kas parašyta Jono 13:34, 35. Nemažai kaimynų dabar studijuoja Šventąjį Raštą.“

Mylime ne tik bendrai visus, bet ir atskirą asmenį

16. Kuo skiriasi meilė bendrai visiems žmonėms nuo meilės atskiram asmeniui?

16 Mylėti bendrai visus žmones nesunku, bet mylėti atskirą asmenį gali būti nelengva. Kai kas meilę artimui parodo tik tuo, kad aukoja labdaros organizacijoms. Daug paprasčiau sakyti, jog myli artimą, negu jį iš tikrųjų mylėti. Juk sunku mylėti bendradarbį, kuris tavęs nemėgsta, nemalonų kaimyną arba tave nuvylusį draugą.

17, 18. Kaip Jėzus rodė meilę atskiriems žmonėms ir kas jį skatino tai daryti?

17 Kaip mylėti greta esantį žmogų, mokomės iš Jėzaus, kuris visa savo esybe buvo panašus į dangiškąjį Tėvą. Nors jis atėjo į žemę sunaikinti viso pasaulio nuodėmės, parodė meilę atskiriems žmonėms — vaikui, sergančiai moteriai, raupsuotajam (Mato 9:20-22; Morkaus 1:40-42; 7:26, 29, 30; Jono 1:29). Mūsų meilė artimui irgi matoma iš to, kaip elgiamės su kasdien šalia esančiais žmonėmis.

18 Tačiau visada turime atsiminti, kad meilė artimui kyla iš meilės Dievui. Jėzus rūpindavosi vargšais, išgydydavo ligonius, pamaitindavo alkanus, bet darė visa tai ir mokė žmones skatinamas noro padėti jiems susitaikyti su Jehova (2 Korintiečiams 5:19). Šie darbai buvo Jehovos šlovei ir Jėzus niekada nepamiršdavo, kad atstovauja mylimam Tėvui, yra jo atspindys (1 Korintiečiams 10:31). Sekdami Jėzaus pavyzdžiu, irgi rodome tikrą meilę artimui, bet sykiu neiname drauge su pasauliu.

Kaip mylime artimą tartum save patį?

19, 20. Ką reiškia mylėti artimą kaip save patį?

19 Jėzus įsakė: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“ Įprasta rūpintis savimi ir turėti sveiką savigarbą. Jeigu taip nebūtų, įsakymas neturėtų prasmės. Tokios deramos meilės sau pačiam nereikia painioti su savimeile, kurią 2 Timotiejui 3:2 paminėjo apaštalas Paulius. Ne, tai nuosaikus savęs vertinimas. Pasak vieno biblisto, žmogus puoselėja deramą meilę sau, jeigu „nėra nei perdėtas savimyla, manantis esąs kažin kas, nei niekintojas, maišantis save su purvais“.

20 Mylėti kitus tartum save patį reiškia žiūrėti į juos, kaip norėtume, kad į mus žiūrėtų ir su mumis elgtųsi. Jėzus pasakė: „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (Mato 7:12). Įsiklausyk: Jėzus nekalbėjo, kad pirma apmąstytume, ką kiti yra padarę dėl mūsų, o paskui jiems tuo pačiu atlygintume. Ne, verčiau pagalvokime, koks žmonių elgesys mums patiktų, ir taip elkimės. Be to, Jėzus nepatarė mums apsiriboti vien draugais ir bendratikiais. Jis sakė „žmonės“ ir tikriausiai turėjo mintyje visus — kiekvieną, kas tik yra greta mūsų.

21. Ką rodome mylėdami artimą?

21 Meilė artimui neleis daryti bloga. Apaštalas Paulius rašė: „Įsakymai: Nesvetimauk, nežudyk, nevok, negeisk ir kiti gali būti sutraukti į tą vieną posakį: Mylėk savo artimą kaip save patį. Meilė nedaro nieko pikta artimui“ (Romiečiams 13:9, 10). Meilės skatinami vis galvosime, kaip dar galime daryti gera kitam. Mylėdami artimą rodome mylį Tą, į kurį panašus jis sukurtas, — Jehovą Dievą (Pradžios 1:26).

Kaip atsakytum?

• Kam turėtume rodyti meilę ir kodėl?

• Kaip galime rodyti meilę tiems, kurie netarnauja Jehovai?

• Kaip Biblijoje apibūdinama meilė, kurią turime rodyti bendratikiams?

• Ką reiškia mylėti artimą kaip save patį?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 26 puslapyje]

„O kas gi mano artimas?“

[Iliustracija 29 puslapyje]

Jėzus rodė meilę kiekvienam žmogui