Skaitytojų klausimai

Ar Jėzaus žodžiai, kuriais jis kreipėsi į motiną per vestuves Kanoje, buvo nepagarbūs, šiurkštūs? (Jono 2:4)

Po Jėzaus krikšto buvo praėję nedaug laiko ir štai jį su mokiniais pakvietė į vestuves Kanoje. Ten viešėjo ir jo motina. Kai puotoje baigėsi gėrimas, Marija tarė Jėzui: „Jie nebeturi vyno.“ Jėzus motinai atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“ (Jono 2:1-4).

Jeigu šiandien į motiną kreiptumės žodžiu „moterie“ ir jai pasakytume „o kas man ir tau“, tikriausiai pasirodytume nemandagūs, net šiurkštūs. Bet tuo kaltinti Jėzų reiškia nenusimanyti, kokia buvo ano meto kultūrinė ir kalbinė aplinka. Naudinga sužinoti, kaip tokius posakius vartodavo Biblijos laikais.

Viename žodyne rašoma: „Kreipinys „moterie“ buvo švelnus ir pagarbus, o ne priekaištas ar griežtas žodis“ (Vine’s Expository Dictionary of Old and New Testament Words). Tokios pat nuomonės laikomasi ir kituose šaltiniuose. Štai vertime The Anchor Bible aiškinama: „Tai nėra priekaištas ar nemandagus žodis, rodantis šaltumą [...], o įprastas mandagus Jėzaus kreipinys į moterį.“ Veikale The New International Dictionary of New Testament Theology rašoma, kad tas žodis „vartojamas kaip kreipinys be jokios nuvokiamos nepagarbios prasmės“. Gerhardas Kitelis leidinyje Theological Dictionary of the New Testament tvirtina, kad toks žodžio vartojimas „nereiškia nepagarbos ar žeminimo“. Todėl nemanykime, kad, kreipdamasis į savo motiną „moterie“, Jėzus buvo jai šiurkštus, nešvelnus (Mato 15:28; Luko 13:12; Jono 4:21; 19:26; 20:13, 15).

O ką galima pasakyti apie žodžius „kas man ir tau“? Matyt, šis posakis žydams buvo įprastas ir Biblijoje jis pavartotas ne vieną sykį. Štai 2 Samuelio 16:10 rašoma, kad Dovydas, neleisdamas Abišajui žudyti Šimio, pasakė: „Kas man ir jums, Cerujos sūnūs? Jeigu jis keikia tik dėl to, kad Viešpats jam pasakė: ‘Keik Dovydą!’“ Taip pat ir 1 Karalių 17:18 (Brb) parašyta, kad našlė iš Sareptos sūnui mirus tarė Elijui: „Kas man ir tau, Dievo vyre? Ar tu atėjai priminti mano kaltes ir numarinti mano sūnų?“

Tokios Biblijos eilutės byloja, kad posakis „kas man ir tau“ būdavo dažnai vartojamas, bet ne iš paniekos ar dėl išdidumo; šiais žodžiais žmogus tiesiog parodydavo neketinąs prisidėti prie to, kas siūloma daryti, arba manąs kitaip. Tad ką Jėzus turėjo mintyje taip kalbėdamas Marijai?

Marijos žodžiai „jie nebeturi vyno“, matyt, buvo ne tik situacijos apibūdinimas, bet ir užuomina Jėzui imtis padėti. Atsakydamas „kas man ir tau“, Jėzus parodė nepritariąs motinos siūlymui, o paskui padėjo jai suprasti kodėl. Jis tarė: „Dar neatėjo mano valanda.“

Jėzus nuo tada, kai 29 m. e. m. pasikrikštijo ir buvo pateptas šventąja dvasia, gerai žinojo, kokia jam, pažadėtajam Mesijui, yra Jehovos valia: būti ištikimam, galiausiai mirti, prisikelti ir būti pašlovintam. „Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“, — kalbėjo Jėzus (Mato 20:28). Artėjant mirčiai jis aiškiai pasakė: „Atėjo valanda“ (Jono 12:1, 23; 13:1). Todėl paskutinį vakarą prieš mirtį Jėzus meldė: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink  savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave“ (Jono 17:1). Paskui, miniai atėjus į Getsemanę jo suimti, Jėzus pažadino apaštalus ir tarė: „Atėjo valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas“ (Morkaus 14:41).

O tada, kai vyko vestuvės Kanoje, Jėzus tik buvo pradėjęs savo mesijiškąją tarnystę ir jo valanda dar nebuvo atėjusi. Pirmučiausias siekis buvo vykdyti Tėvo valią ir tai daryti jo nurodytu laiku, todėl Jėzui einant užsibrėžtu keliu niekas negalėjo primesti jam savo nuostatos. Apie tai jis motinai pasakė tvirtai, bet anaiptol ne nepagarbiai ar šiurkščiai. Marija niekada nepasijuto sūnaus sugluminta ar užgauta. Supratusi, ką reiškia jo žodžiai, Marija vestuvėse pasakė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps.“ Jėzus nenumojo ranka į motinos prašymą ir padarė pirmąjį savo stebuklą — pavertė vandenį puikiu vynu. Taip parodė suprantąs, jog tarnystė dangiškajam Tėvui yra svarbiausia, bet neignoravo ir motinos susirūpinimo (Jono 2:5-11).

[Iliustracija 31 puslapyje]

Jėzus kalbėjo motinai tvirtai, bet švelniai