Jehova apgins savo tarnų teises

„Nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis [...]?!“ (LUKO 18:7).

1. Kas tave įkvepia ir kodėl?

JEHOVOS liudytojų minioje yra nemažai brolių ir sesių, ištikimai tarnaujančių Dievui daugybę metų. Gal ir tu pažįsti ne vieną? Galbūt iškart pagalvoji apie pagyvenusią, jau seniai pasikrikštijusią sesę, kuri labai retai praleidžia mūsų sueigas. O gal apie garbaus amžiaus brolį, metų metais kas savaitę einantį į lauko tarnybą. Daug ilgamečių liudytojų tikėjosi sulauksią Armagedono kur kas anksčiau. Tačiau tai, kad šis neteisybės kupinas pasaulis tebegyvuoja, nepakirto nei jų tikėjimo Jehovos pažadais, nei ryžto ‘ištverti iki galo’ (Mato 24:13). Tvirtas tokių atsidavusių Dievo tarnų tikėjimas tikrai įkvepia visą bendruomenę (Psalmyno 147:11).

2. Kas mus nuliūdina?

² Tačiau būna ir antraip. Kai kurių seniai tarnaujančių liudytojų tikėjimas Jehova ilgainiui išblėso ir jie apleido krikščionių bendruomenę. Nuliūstame, kai buvę bendražygiai palieka Dievą, ir visa širdimi trokštame padėti kiekvienai „paklydusiai aviai“ grįžti į kaimenę (Psalmyno 119:176; Romiečiams 15:1). Čia mes ir susimąstome. Kas įgalina daugybę liudytojų išsaugoti tikėjimą Jehovos pažadais ir kodėl kiti jį praranda? Ką daryti, kad mūsų pačių įsitikinimas, jog „didžioji Jehovos diena“ arti, liktų tvirtas? (Sofonijo 1:14, NW) Aptarkime vieną Evangelijoje pagal Luką užrašytą palyginimą.

Perspėjimas gyvenantiems tuo laiku, kai ‘ateina Žmogaus Sūnus’

3. Kam ir kodėl ypač naudingas palyginimas apie našlę ir teisėją?

³ Luko 18 skyriuje užrašytas Jėzaus palyginimas apie našlę ir teisėją. Jis primena antrajame studijų straipsnyje aptartą pasakojimą apie atkaklų prašytoją (Luko 11:5-13). Bet kontekstas rodo, kad šis palyginimas ypač taikytinas gyvenantiems tada, kai į Karalystės valdžią ‘ateina Žmogaus Sūnus’, o tas laikas prasidėjo 1914 metais (Luko 18:8). *

4. Ką Jėzus nurodė prieš pasakydamas Luko 18 skyriuje užrašytą palyginimą?

⁴ Prieš pasakydamas šį palyginimą, Jėzus nurodė, kad jo karaliavimas bus matomas kaip žaibas, kuris „nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito“ (Luko 17:24; 21:10, 29-33). Bet dauguma „pabaigos metu“ gyvenančių žmonių nekreips dėmesio į aiškius laiko ženklus (Danieliaus 12:4).  Kodėl? Dėl tos pačios priežasties kaip ir Jehovos perspėjimų nepaisę Nojaus ir Loto amžininkai. Anuomet žmonės ‘valgė, gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino, statė, kol visi buvo sunaikinti’ (Luko 17:26-29). Visi prarado gyvybę, nes buvo tiek pasinėrę į kasdienybę, kad jiems nėmaž nerūpėjo, kokia yra Dievo valia (Mato 24:39). Ir dabar dauguma taip užimti savais reikalais, kad neatsižvelgia į įrodymus, bylojančius apie artėjančią šio bedieviško pasaulio pabaigą (Luko 17:30).

5. a) Kam skirtas Jėzaus perspėjimas ir kodėl jo reikia? b) Dėl ko kai kurie prarado tikėjimą?

⁵ Jėzui, aišku, nedavė ramybės mintis, kad jo sekėjus Šėtono pasaulis irgi gali tiek traukti prie savęs, jog šie ims ir ten sugrįš (Luko 17:22, 31). Su kai kuriais krikščionimis taip ir atsitiko. Jie troško išvysti dieną, kai Jehovos valia ateis šio nedoro pasaulio galas. Tačiau nesulaukę Armagedono tuomet, kada tikėjosi, nusivylė. Jų tikėjimas Jehovos teismo dienos artumu susvyravo. Šie liudytojai tapo vangūs tarnyboje, vis labiau atsidėjo įprastiems gyvenimo reikalams ir dvasiniams dalykams nebeliko laiko (Luko 8:11, 13, 14). Taip jie, deja, sugrįžo prie to, ką jau buvo palikę.

„Reikia visuomet melstis“

6—8. a) Atpasakok palyginimą apie našlę ir teisėją. b) Kaip Jėzus pamokė taikyti šį palyginimą?

⁶ Ką turime daryti, kad tvirtas mūsų tikėjimas Jehovos pažadais nesusilpnėtų? (Hebrajams 3:14) Klausimą dėl tikėjimo Jėzus iškėlė netrukus po to, kai perspėjo mokinius negrįžti į nedorą Šėtono pasaulį.

⁷ Lukas rašo, kad Jėzus „pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir nepaliauti“. Jėzus kalbėjo: „Viename mieste gyveno teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių. Tame pačiame mieste gyveno ir našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo skriaudiko!’ Jis ilgai spyrėsi, bet pagaliau tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu, vis dėlto, kai šita našlė tokia įkyri, imsiu ir apginsiu jos teises, kad, ko gero, ji manęs neapkultų.’“

⁸ Papasakojęs palyginimą, Jėzus paaiškino, kaip jį taikyti: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas nesąžiningas teisėjas. Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir  naktis, ir delstų jiems padėti?! Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Luko 18:1-8).

„Apgink mane“

9. Kokia svarbiausia palyginimo apie našlę ir teisėją mintis?

⁹ Svarbiausia šio vaizdingo palyginimo mintis paaiškėja tiek iš abiejų jo veikėjų, tiek iš Jėzaus lūpų. Našlė maldavo: „Apgink mane [...]!“ Teisėjas tarė: „Imsiu ir apginsiu jos teises.“ Jėzus uždavė klausimą: „Nejaugi Dievas neapgintų teisių [...]?!“ Apie Jehovą Jėzus pasakė: „Netrukus jis apgins jų teises“ (Luko 18:3, 5, 7, 8). Kada būtent Dievas apgins tas teises?

10. a) Kada buvo įvykdytas teisingumas pirmajame amžiuje? b) Kada ir kaip šiais laikais bus apgintos Dievo tarnų teisės?

¹⁰ Pirmajame amžiuje teisingumas buvo įvykdytas „bausmės dienomis“, kurios išaušo 70 m. e. m., kai Jeruzalė ir jos šventykla virto griuvėsiais (Luko 21:22). Šiandien Dievo tarnų teisės bus apgintos „didžiąją Jehovos dieną“ (Sofonijo 1:14, NW; Mato 24:21). Tuomet Jehova „atmokės [savo tarnų] prispaudėjams priespauda“ — Jėzus Kristus „atkeršys tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai“ (2 Tesalonikiečiams 1:6-8; Brb; Romiečiams 12:19).

11. Kokia prasme teisės bus apgintos „netrukus“?

¹¹ O kaip suprasti Jėzaus patikinimą, kad Jehova apgins savo tarnų teises „netrukus“? Nors Dievo Žodis sako, kad Jehova „kantriai elgiasi“, bet laikui pribrendus jis negaišdamas įvykdys nuosprendį (Luko 18:7, 8; 2 Petro 3:9, 10). Nojaus dienomis per tvaną Dievas nedelsė nubausti nedorėlių. Loto laikais nuodėmiautojus prarijo iš dangaus siųsta ugnis. Jėzus pasakė: „Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus“ (Luko 17:27-30). Nusidėjėlius vėl ištiks „netikėtas žlugimas“ (1 Tesalonikiečiams 5:2, 3). Jehova tikrai neleis Šėtono pasauliui tverti nė dienos ilgiau.

„Jis apgins jų teises“

12, 13. a) Ko dar pasimokome iš palyginimo apie našlę ir teisėją? b) Kodėl galime neabejoti, kad Jehova išklausys mūsų maldas ir apgins teises?

¹² Palyginime apie našlę ir teisėją pabrėžiamas dar vienas svarbus dalykas. Jėzus pasakė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas nesąžiningas teisėjas. Tad nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų [...]?!“ Čia Jėzus, aišku, neprilygino Jehovos anam teisėjui — tartum Dievas lygiai taip elgtųsi su savo tarnais. Priešingai, mokydamas savo sekėjus, koks Dievas yra, Jėzus pabrėžė, kaip Jehova skiriasi nuo to teisėjo. Kokie tie skirtumai?

¹³ Teisėjas iš Jėzaus palyginimo yra nesąžiningas, o Dievas — „teisus teisėjas“ (Psalmyno 7:12 [7:11, Brb]; 33:5). Teisėjas nesuko sau galvos dėl našlės, o štai Jehova rūpinasi kiekvienu žmogumi (2 Metraščių 6:29, 30). Teisėjas visai nenorėjo padėti anai moteriai, o Jehova nori — tiesiog trokšta — ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie jam tarnauja (Izaijo 30:18, 19). Ko pasimokome? Jeigu nesąžiningas teisėjas patenkino našlės prašymą ir ją apgynė, juolab Jehova  išklauso savo tarnų maldas ir tikrai apgins jų teises (Patarlių 15:29).

14. Kodėl turime neprarasti tikėjimo, kad Dievo teismo diena ateis?

¹⁴ Taigi tie, kurie nebetiki, kad Dievo teismo diena ateis, labai apsirinka. Netikėdami, jog „didžioji Jehovos diena“ jau arti, jie, tiesą sakant, netiki pačiu Jehova, — ar jis tikrai tesi savo pažadus. Tačiau kas galėtų užginčyti tai, kad Dievas ištikimai laikosi žodžio? (Jobo 9:12) Verčiau pasvarstykime, ar patys išsaugosime savo tikėjimą. Apie tai susimąstyti Jėzus ir siūlė baigdamas savo palyginimą apie našlę ir teisėją.

Ar beras žemėje tokį tikėjimą?

15. a) Kokį klausimą Jėzus iškėlė ir kodėl? b) Apie ką turėtume pamąstyti?

¹⁵ Jėzus iškėlė įdomų klausimą: „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą [„tokį tikėjimą“, NW, išnaša]?“ (Luko 18:8). Žodžiai „toks tikėjimas“ byloja, kad Jėzus kalbėjo ne apie tikėjimą apskritai, bet apie ypatingą tikėjimą — kokį turėjo ana našlė. Jėzus į savo klausimą neatsakė. Jis norėjo, kad mokiniai susimąstytų, kiek stiprus jų pačių tikėjimas. Gal pamažu silpsta? Tuomet jiems gresia pavojus grįžti prie seniai paliktų dalykų. O gal mokinių tikėjimas buvo toks kaip našlės? Mes irgi turėtume pamąstyti: koks tikėjimas, „Žmogaus Sūnaus“ akimis, yra mano širdyje?

16. Koks buvo našlės tikėjimas?

¹⁶ Kad būtume tarp tų, kurių teises Jehova apgins, sekime našlės pavyzdžiu. Koks buvo jos tikėjimas? Ogi toks, kad ji nuolat „eidavo pas [teisėją] ir prašydavo: ‘Apgink mane [...]!’“ Moteris buvo atkakli, nors turėjo kreiptis į nesąžiningą žmogų. Dievo tarnai irgi gali neabejoti, kad Jehova apgins juos, net jeigu tai padarys vėliau nei viliamasi. Savo tikėjimą Dievo pažadais taip pat parodysime nuolat melsdamiesi — ‘šaukdamiesi jo per dienas ir naktis’ (Luko 18:7). Jeigu krikščionis liaunasi prašyti Jehovą įvykdyti teisingumą, vadinasi, prarado tikėjimą, kad Dievas ir toliau remia savo tarnus.

17. Kas skatina mus atkakliai melstis ir toliau tvirtai tikėti, kad Jehovos teismo diena ateis?

¹⁷ Žinodami, kokios buvo našlės aplinkybės, jausime dar didesnę paskatą atkakliai melstis. Jos padėtis skyrėsi nuo mūsų. Ši moteris vis eidavo pas teisėją niekieno neraginama, o mus Dievo Žodis daug sykių skatina būti „ištvermingus maldoje“ (Romiečiams 12:12). Našlei niekas nedavė garantijų, kad į jos prašymus bus atsižvelgta, o mus Jehova patikina, kad įvykdys teisingumą. Per savo pranašą Dievas užtikrino: „Jei atrodo, kad jis gaišuoja, palauk; jis tikrai išsipildys ir nesuvėluos“ (Habakuko 2:3;  Psalmyno 97:10). Našlė neturėjo, kas ją užtartų ir padėtų išreikalauti, kad teisėjas patenkintų prašymą. O štai mes turime galingą padėjėją, Jėzų, „kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus“ (Romiečiams 8:34; Hebrajams 7:25). Tad jeigu našlė nelengvomis aplinkybėmis vis meldė teisėją su viltimi, kad teisingumas triumfuos, juolab mes turime toliau tvirtai tikėti Jehovos teismo dienos atėjimu!

18. Kaip malda sustiprins mūsų tikėjimą ir nulems tai, kad mūsų teisės bus apgintos?

¹⁸ Palyginimas apie našlę rodo, kad malda ir tikėjimas neatsiejami ir kad atkakliai melsdamiesi neleisime savo tikėjimui nusilpti. Aišku, tikėjimo neišsaugosime, jeigu melsimės vien dėl akių (Mato 6:7, 8). Tik tokia malda, kurią sakome suvokdami, jog esame visiškai priklausomi nuo Dievo valios, mus su juo suartina ir stiprina tikėjimą. Ir kadangi tikėti privalu, jeigu norime būti išgelbėti, Jėzus skatino savo mokinius „visuomet melstis ir nepaliauti“ (Luko 18:1; 2 Tesalonikiečiams 3:13). Žinia, mūsų maldos nenulemia, ar „didžioji Jehovos diena“ ateis, — ji vis tiek išauš. Bet tai, ar tavo teisės bus apgintos ir ar pergyvensi Dievo karą, tikrai lemia tavo tikėjimas ir maldingumas.

19. Kaip parodome tvirtai tikį, kad Dievas „apgins [mūsų] teises“?

¹⁹ Kaip minėjome, Jėzus paklausė: „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tokį tikėjimą?“ Koks gi atsakymas į šį įdomų klausimą? Laimei, visoje žemėje milijonai ištikimų Jehovos tarnų savo maldomis, kantrybe ir atkaklumu rodo turį tokį tikėjimą. Vadinasi, atsakymas į Jėzaus klausimą — teigiamas! Kad ir tenka patirti Šėtono valdomo pasaulio neteisybę, tvirtai tikime, jog Dievas ‘apgins savo išrinktųjų teises’.

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Kodėl kai kurių krikščionių tikėjimas išblėso?

• Kodėl galime tvirtai tikėti, kad Jehovos teismo diena ateis?

• Kas skatina mus atkakliai melstis?

• Kaip atkakli malda padeda mums išsaugoti tikėjimą?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Kas pabrėžiama palyginime apie našlę ir teisėją?

[Iliustracijos 29 puslapyje]

Milijonai žmonių tvirtai tiki, kad Dievas „apgins jų teises“