Jehova suteikia „šventąją dvasią tiems, kurie jį prašo“
Jehova suteikia „šventąją dvasią tiems, kurie jį prašo“
„Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“ (LUKO 11:13).
1. Kada mums ypač reikia šventosios dvasios pagalbos?
„TAI ne mano jėgoms. Tik šventoji dvasia padės man ištverti.“ Tokius jausmus yra išgyvenę dauguma krikščionių. Gal ir tu? Gal taip pasijutai tada, kai tau nustatė sunkią ligą. O gal tą akimirką, kai mirė sutuoktinis, su kuriuo ilgai žengėte gyvenimo keliu. Arba tuomet, kai tave, tikrą optimistą, apėmė depresija. Skausmingais momentais turbūt suvokei gebąs tvirtai laikytis tik todėl, kad per Jehovos teikiamą šventąją dvasią gauni „galybės gausą“ (2 Korintiečiams 4:7-9; Psalmyno 40:2, 3 [40:1, 2, Brb]).
2. a) Kokie sunkumai slegia tikruosius krikščionis? b) Kokius klausimus aptarsime šiame straipsnyje?
2 Tikruosius krikščionis slegia vis didėjanti įtampa ir bedieviško šių dienų pasaulio priešiškumas (1 Jono 5:19). Negana to, Kristaus sekėjus puola pats Šėtonas, įnirtingai kovojantis su tais, kurie „laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą“ (Apreiškimo 12:12, 17). Todėl suprantama, kad mums kaip niekad reikia Dievo dvasios paramos. Ką turime daryti, kad nuolat apsčiai jos gautume? Ir kodėl galime neabejoti, kad Jehova noriai teikia stiprybės, būtinos per išmėginimus? Atsakymus į šiuos klausimus rasime dviejuose Jėzaus palyginimuose.
Nepaliauk melsti
3, 4. Kokį palyginimą Jėzus papasakojo ir kaip tie žodžiai tinka žmogui, kuris meldžiasi?
3 Kartą vienas Jėzaus mokinys jo paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis“ (Luko 11:1). Čia Jėzus papasakojo mokiniams du iš esmės panašius palyginimus. Pirmasis — apie svečio sulaukusį vyrą, antrasis — apie tėvą, atsiliepiantį į sūnaus prašymą. Aptarkime juos.
4 Jėzus kalbėjo: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko jam padėti ant stalo.’ O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti.’ Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia.“ Paskui Jėzus paaiškino, kaip šie žodžiai tinka tam, kuris meldžiasi: „Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma“ (Luko 11:5-10).
5. Mokydamiesi iš palyginime paminėto atkaklaus prašytojo, kokią nuostatą privalome turėti melsdamiesi?
5 Šis vaizdingas palyginimas apie atkaklų prašytoją moko mus, kaip turime būti nusiteikę melsdamiesi. Įsidėmėk Jėzaus žodžius, kad anam vyrui pavyko gauti, ko reikėjo, „dėl jo įkyrumo“ (Luko 11:8). Žodis, čia verčiamas „įkyrumas“, arba K. Burbulio vertime „atkaklumas“, pavartotas Biblijoje tik vieną kartą. Paraidinė jo reikšmė graikų kalboje — „begėdiškumas“. Paprastai taip įvardijamas blogas bruožas. Bet jeigu atkakliai, nesidrovėdami siekiame ko nors gero, tokia savybė gali būti girtina. Šitoks yra svečio sulaukęs žmogus, apie kurį kalbama palyginime. Jis nesidrovėjo įkyriai prašyti, ko neturėjo. Kadangi Jėzus nurodė mums tą vyrą kaip pavyzdį, melstis irgi turime atkakliai. Jehova nori, kad nenustotume prašyti, ieškoti, belsti. Tada jis „suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“.
6. Kaip Jėzaus dienomis būdavo žiūrima į svetingumą?
6 Jėzus ne tik ragina mus melstis atkakliai, bet ir moko, kodėl to reikia. Kad gerai suvoktume Jėzaus pamokymą apie atkaklų prašytoją, atkreipkime dėmesį, kaip šio palyginimo klausę žydai žiūrėjo į svetingumo paprotį. Daugelis Biblijos pasakojimų byloja, kad anais laikais žmonės, ypač Dievo tarnai, labai rūpindavosi svečiu (Pradžios 18:2-5; Hebrajams 13:2). Nesvetingas šeimininkas užsitraukdavo negarbę (Luko 7:36-38, 44-46). Turėdami tai mintyje, grįžkime prie Jėzaus palyginimo.
7. Kodėl anas vyras nesidrovėjo prižadinti savo bičiulio?
7 Anas vyras sulaukia svečio vidurnaktį ir jaučia pareigą jį pavaišinti, tačiau neturi „ko jam padėti ant stalo“. Tikra bėda! Trūks plyš reikia bent duonos gauti. Tad eina pas draugą, nesidrovi jo prižadinti ir prašyti: „Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos.“ Neatstodamas maldauja, kol gauna. Dabar jis jau gali tinkamai priimti svečią.
Kuo labiau reikia, tuo atkakliau prašyk
8. Kas mus skatins melsti šventosios dvasios atkakliai?
8 Kaip šis palyginimas pamoko, kodėl turime atkakliai melstis? Anas vyras vis prašė duonos, nes be jos negalėjo pasirūpinti svečiu, kaip privalu šeimininkui (Izaijo 58:5-7). Neturėdamas nė kepaliuko, jis nebūtų vaišingas žmogus. Tad ir mes žinodami, kad Dievo dvasia būtina krikščioniškoje tarnystėje, nenustokime jos prašę (Zacharijo 4:6). Be jos mes — bejėgiai (Mato 26:41). Kokią svarbią išvadą galime daryti gilindamiesi į šį palyginimą? Suvokdami, kad Dievo dvasios mums būtinai reikia, tikriausiai jos melsime atkakliai.
9, 10. a) Koks pavyzdys rodo, kad turime atkakliai prašyti Dievą jo dvasios? b) Apie ką turime susimąstyti ir kodėl?
9 Taikykime sau šį palyginimą. Tarkim, vidury nakties susirgo namiškis. Ar imtum budinti mediką ir maldautum pagalbos? Ne, jeigu negalavimas lengvas. Bet jeigu širdies priepuolis, tikrai nesidrovėtum kviesti gydytojo. Kodėl? Kadangi neatidėliojant būtina specialisto pagalba, antraip artimąjį gali ištikti mirtis. Tikrųjų krikščionių irgi nuolat tyko pavojus. Juk Šėtonas kaip „riaumojantis liūtas“ slankioja aplinkui tykodamas mus praryti (1 Petro 5:8). Kad būtume gyvi dvasine prasme, reikia Dievo dvasios paramos. Jos neprašydami galime susilaukti liūdnų pasekmių. Todėl atkakliai meldžiame Dievą šios jo dovanos (Efeziečiams 3:14-16). Tik taip nepritrūksime jėgų ‘ištverti iki galo’ (Mato 10:22; 24:13).
10 Todėl kartkartėmis būtina stabtelėti ir pamąstyti, ar atkakliai meldžiamės? Nepamirškime: kuo geriau suvokiame, kaip reikia Dievo pagalbos, tuo atkakliau prašysime šventosios dvasios.
Kas skatina mus melstis su pasitikėjimu?
11. Kaip Jėzus, remdamasis palyginimu apie tėvą ir sūnų, moko melstis?
11 Jėzaus palyginime apie atkaklų prašytoją pabrėžiama, kokia yra žmogaus, kuris meldžiasi su tikėjimu, nuostata. O kitas palyginimas rodo, kokia maldų klausytojo, Jehovos, nuostata. Jėzus paklausė: „Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio duotų skorpioną?“ Paskui Jėzus parodė, kaip jo žodžiai taikytini: „Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“ (Luko 11:11-13).
12. Kaip palyginime apie tėvą, atsiliepiantį į vaiko prašymą, pabrėžiama, kad Jehova noriai suteikia, ko meldžiame?
12 Kalbėdamas, kaip tėvas reaguoja į vaiko prašymą, Jėzus parodo, koks Jehova yra tiems, kurie jam meldžiasi (Luko 10:22). Pirmiausia atkreipkime dėmesį, kaip skiriasi palyginimuose minimi asmenys. Bičiulis, kurį anas vyras prašė duonos, ne iškart jos davė, bet Jehova yra tartum rūpestingas tėvas, noriai duodantis vaikui, ko šiam reikia (Psalmyno 50:15). Kad Jehova mums dosnus, Jėzus patikina sakydamas, kiek Dievas aukštesnis už žemiškąjį tėvą. Jeigu šis, dėl paveldėtos nuodėmės ‘būdamas nelabas’, duoda vaikui gerų daiktų, juolab maloningas dangiškasis Tėvas suteiks šventosios dvasios savo garbintojams (Jokūbo 1:17).
13. Kuo galime neabejoti, kai malda kreipiamės į Jehovą?
13 Ko visa tai mus pamoko? Galime neabejoti, kad jeigu prašome dangiškąjį Tėvą šventosios dvasios, tikrai ir gausime (1 Jono 5:14). Jei nuolat meldžiame Jehovą, jis niekada netars: „Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos“ (Luko 11:7). Bus priešingai, kaip patikina Jėzus: „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta“ (Luko 11:9, 10). Jehova ‘išklauso mūsų, kai šaukiamės’ (Psalmyno 20:10 [20:9, Brb]; 145:18).
14. a) Kokia klaidinga mintis neapleidžia kai kurių, patiriančių išmėginimus? b) Kodėl per išmėginimus galime su pasitikėjimu kreiptis į Jehovą?
14 Jėzaus iliustracijoje apie rūpestingą tėvą taip pat pabrėžiama, jog gerumu Jehova nepalyginamai pranoksta mūsų gimdytojus. Todėl niekada nemanykime, kad mums tenkantys išmėginimai rodo, jog patekome Dievo nemalonėn. Tokias mintis norėtų įpiršti mūsų senasis priešas Šėtonas (Jobo 4:1, 7, 8; Jono 8:44). Šventasis Raštas neduoda pagrindo taip save smerkti. Jehova nemėgina mūsų niekuo piktu — neatkiša gyvatės arba skorpiono (Jokūbo 1:13). Dangiškasis Tėvas dalija „gera tiems, kurie jį prašo“ (Mato 7:11, kursyvas mūsų; Luko 11:13). Kuo aiškiau suvokiame, koks Jehova maloningas ir kaip trokšta mums padėti, tuo labiau norėsime su pasitikėjimu kreiptis į jį malda. Tada kaip ir psalmininkas galėsime sakyti: „Dievas išgirdo, jis klausėsi mano maldos“ (Psalmyno 10:17; 66:19)
Kaip mums padeda šventoji dvasia
15. a) Koks buvo Jėzaus pažadas dėl šventosios dvasios? b) Kada šventoji dvasia ypač padeda ištverti?
15 Prieš pat savo mirtį Jėzus dar sykį patikino dėl to, apie ką kalbėjo tuose palyginimuose. Jis apaštalams apie šventąją dvasią pasakė: „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją [„Padėjėją“, Jr], kuris liktų su jumis per amžius“ (Jono 14:16). Tai Jėzaus pažadas, kad Padėjėjas, arba šventoji dvasia, bus su jo sekėjais visada, taigi ir mūsų laikais. Kada itin jaučiame jos paramą? Šventoji dvasia ypač padeda ištverti per įvairius mėginimus. Kaip padeda? Apaštalas Paulius, pats ne kartą atlaikęs išbandymus, laiške Korinto krikščionims aprašė, kaip jį stiprino Dievo dvasia. Trumpai apžvelkime, kas ten apie tai sakoma.
16. Kuo tavo padėtis gali būti panaši į Pauliaus?
16 Pirmiausia Paulius atvirai pasakė bendratikiams, kad jam tenka kęsti „dyglį kūne“, kažkokį išmėginimą. Paskui pridūrė: „Jau tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį nuo manęs“ (2 Korintiečiams 12:7, 8). Neganda tebevargino, nors apaštalas maldavo ją pašalinti. Gal ir tavo padėtis panaši: kaip Paulius, atkakliai, su pasitikėjimu vis prašei Jehovą atitraukti išbandymą, bet niekas nepasikeitė. Ar tai rodo, kad Dievas neišklausė maldų ir jo dvasia tau nepadeda? Anaiptol! (Psalmyno 10:1, 17) Įsidėmėk, ką toliau pasakė apaštalas Paulius.
17. Kaip Jehova atsakė į Pauliaus maldas?
17 Štai koks buvo Dievo atsakymas į Pauliaus maldas: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė tampa tobula silpnume.“ Apaštalas kalbėjo: „Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje [„gaubtų mane tarsi palapinė“, NW]“ (2 Korintiečiams 12:9; Psalmyno 147:5). Vadinasi, Paulius jautė, kad per Kristų galingos Dievo rankos saugomas jis yra lyg palapinėje. Taip Jehova atsako ir į mūsų maldas. Jo apsauga savo tarnams — tartum pastogė.
18. Kodėl mes galime ištverti mėginimus?
18 Aišku, lietus ir vėjas nesiliauja, jei ir glaudžiamės palapinėje; vis dėlto ji nuo darganos apsaugo. Panašiai yra ir krikščionio gyvenime: išmėginimai ir sunkumai nesiliauja, bet „Kristaus galybė“ dengia lyg pastogė. Joje apsaugome savo dvasingumą nuo šio pasaulio „darganos“ ir atlaikome jo valdovo, Šėtono, puldinėjimus (Apreiškimo 7:9, 15, 16). Todėl jeigu tenka kęsti nesibaigiantį išbandymą, būk tikras, kad Jehova žino apie tavo grumtynes ir jau atsiliepė, kai ‘šaukeisi jo pagalbos’ (Izaijo 30:19; 2 Korintiečiams 1:3, 4). Paulius rašė: „Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti“ (1 Korintiečiams 10:13; Filipiečiams 4:6, 7).
19. Ką esi pasiryžęs daryti ir kodėl?
19 Matome, kad šito bedieviško pasaulio „paskutinėmis dienomis [...] sunku gyventi“ (2 Timotiejui 3:1, Vl). Vis dėlto Dievo tarnams nėra neįveikiamų kliūčių. Kodėl? Kadangi esame remiami ir saugojami Dievo šventosios dvasios, kurią jis noriai ir dosniai duoda visiems, kas tik atkakliai, su pasitikėjimu prašo. Tad maldaukime jos kiekvieną dieną (Psalmyno 34:7 [34:6, Brb]; 1 Jono 5:14, 15).
Kaip atsakytum?
• Ko reikia, kad gautume Dievo šventosios dvasios?
• Kodėl galime neabejoti, kad Jehova išklausys mūsų prašymus suteikti šventosios dvasios?
• Kaip šventoji dvasia padeda ištverti mėginimus?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 21 puslapyje]
Ko galime pasimokyti iš Jėzaus palyginimo apie atkaklų prašytoją?
[Iliustracija 22 puslapyje]
Ar atkakliai prašai Dievo šventosios dvasios?
[Iliustracija 23 puslapyje]
Ką sužinome apie Jehovą iš palyginimo apie rūpestingą tėvą?