Jis mylėjo gyvenimą ir žmones

DANIELIUS SIDLIKAS, ilgametis Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos narys, 2006-ųjų balandžio 18 dieną, antradienį, baigė savo žemiškąjį kelią. Jam buvo 87-eri. Bruklino Betelyje jis darbavosi beveik 60 metų.

Brolis Danas (taip švelniai jį vadino artimi draugai) atėjo į Betelį 1946-aisiais. Prieš tai tarnavo specialiuoju pionieriumi Kalifornijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą, dėl to, kad laikėsi krikščioniško neutralumo, buvo įkalintas. Ano meto išgyvenimus vaizdžiai aprašė savo gyvenimo istorijoje, pavadintoje „Kokia brangi man tavo draugystė, Dieve!“ (yra 1985-ųjų birželio 1 dienos Sargybos bokšto numeryje, anglų k.).

Brolis Sidlikas buvo paprastas, mėgo bendrauti. Apie teigiamą jo požiūrį bei gyvenimo meilę liudijo žodžiai, kuriais jis dažnai pradėdavo rytinio garbinimo programą Betelyje: „Kaip gera gyventi ir tarnauti vieninteliam gyvajam Dievui!“ Kitus irgi skatino turėti panašią nuostatą sakydamas viešąsias kalbas „Laiminga tauta, kurios Dievas — Jehova“, „Būkite džiugūs kaip Jehova“, „Negesinkite Dievo dvasios liepsnos“, „Geriausia — priešakyje“.

1970-aisiais Sidlikas vedė sesę iš Anglijos Mariną Hodson, kurią vadino „Dievo dovana“. Jehovai jiedu drauge tarnavo daugiau kaip 35 metus.

Betelyje broliui Sidlikui teko dirbti spaustuvėje, Rašymo bei kituose skyriuose, taip pat Bendrijos radijo stotyje WBBR. Paskui, 1974-ųjų lapkritį, jis buvo paskirtas Vadovaujančiosios tarybos nariu ir laikui bėgant darbavosi Personalo bei Rašymo komitetuose.

Personalo komitete brolis triūsė daugiau kaip tris dešimtmečius. Jis labai mylėjo žmones ir tai jautė visi. Savo griausmingu balsu atkreipdamas ne vieno dėmesį, skatino pamąstyti, kokia garbė tarnauti Jehovai. Brolis Sidlikas nuolat pabrėždavo, jog tikroji laimė priklauso ne nuo išorinių dalykų, bet nuo mūsų santykių su Jehova ir požiūrio į gyvenimą.

Betelio šeimai brolio labai trūks, tačiau jo puikus pavyzdys, kaip išties branginti gyvenimą ir mylėti kitus, neišblės. Esame tikri, jam išsipildė Apreiškimo 14:13 žodžiai: „Nuo šiol bus palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip, — sako Dvasia, — jie turi atilsėti nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi.“