Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Mokyk kitus, ko iš tikrųjų moko Biblija

Mokyk kitus, ko iš tikrųjų moko Biblija

Mokyk kitus, ko iš tikrųjų moko Biblija

„Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, [...] mokydami [juos]“ (MATO 28:19, 20).

1. Kiek pasaulio gyventojų turi galimybę skaityti Bibliją?

JEHOVOS ŽODIS, šventoji Biblija, yra viena seniausių ir labiausiai paplitusių knygų pasaulyje. Visa Biblija ar bent jos dalis išversta į daugiau nei 2300 kalbų. Per 90 procentų žemės gyventojų gali skaityti ją savo gimtąja kalba.

2, 3. a) Kaip skirtingai yra vertinami Biblijos mokymai? b) Kokius klausimus panagrinėsime?

2 Milijonai žmonių nepraleidžia nė dienos nepaskaitę iš Biblijos. Kai kurie yra perskaitę ją visą ne sykį. Tūkstančiai religinių grupių Šventąjį Raštą laiko savo mokymų pagrindu, — vis dėlto jų mokymai skiriasi. Dar labiau glumina tai, kad ir to paties tikėjimo atstovai neretai smarkiai nesutaria tarpusavyje. Kai kurie į Bibliją žiūri skeptiškai, nelaiko jos Dievo Žodžiu, abejoja jos verte. Daugeliui ji tėra šventa knyga, ant kurios uždėjus ranką per iškilmingas ceremonijas duodamos priesaikos, pasižadama kalbėti tiesą teisme.

3 O iš tikrųjų Šventajame Rašte yra galingas Dievo žodis, Jo žinia žmonėms (Hebrajams 4:12). Taigi mes, Jehovos liudytojai, norime, kad visi sužinotų, ko Biblija moko. Mums didžiulis džiaugsmas vykdyti užduotį, kurią Jėzus Kristus davė savo sekėjams. Jis paliepė: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, [...] mokydami [juos]“ (Mato 28:19, 20). Skelbdami gerąją naujieną sutinkame doros širdies žmonių, kuriuos trikdo pasaulyje vyraujanti religinė painiava. Jie nori žinoti tiesą apie Kūrėją, trokšta išsiaiškinti, ką Biblija sako apie gyvenimo prasmę. Panagrinėkime tris klausimus, iškylančius tikrai daug kam. Pažvelgsime, ką klaidingai teigia įvairios religijos ir ko iš tikrųjų moko Biblija. Klausimai tokie: 1) ar mes Dievui rūpime? 2) kokia yra gyvenimo prasmė? 3) kas atsitinka žmogui, kai jis miršta?

Ar mes Dievui rūpime?

4, 5. Dėl kokių priežasčių žmonės mano, kad jie Dievui nerūpi?

4 Pradėkime nuo klausimo, ar Dievas mumis rūpinasi. Deja, daugelis žmonių mano, jog ne. Kodėl? Viena priežastis — tai, kad pasaulyje šiandien tiek neapykantos, karo baisumų, kančių. Daug kas mąsto: jei iš tiesų Dievui rūpėtume, jis tikrai užkirstų kelią tiems šiurpiems dalykams.

5 Antra, ir religiniai vadovai žmonėms įteigia, jog Dievui nerūpime. Ką dvasininkai dažniausiai sako, kai atsitinka kokia nelaimė? Moteriai, kuri per automobilio avariją neteko dviejų mažų vaikų, jos bažnyčios dvasininkas pareiškė: „Tokia buvo Dievo valia. Jam reikėjo dar dviejų angelų.“ Šitaip teigdami bažnyčių vadovai dėl negandų, galima sakyti, kaltina Dievą. Tačiau Jėzaus mokinys Jokūbas rašė: „Nė vienas mėginamas tenesako: ‘Aš esu Dievo mėginamas.’ Tuo, kas bloga, Dievas negali būti mėginamas ir pats nieko nemėgina“ (Jokūbo 1:13, NW). Jehova Dievas niekam nelaimių nesiunčia. Išties, „ne Visagaliui daryti tai, kas pikta“ (Jobo 34:10).

6. Kodėl pasaulyje tiek blogio ir kančių?

6 Tai kodėl šiandien tiek blogio, skausmo? Pirmiausia dėl to, kad žmonija, žiūrint apskritai, nenorėdama paisyti teisingų Dievo įstatymų ir principų išsižadėjo jo kaip Valdovo. Patys to nesuvokdami, žmonės pateko Dievo priešininko Šėtono valdžion, nes „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Kai žinome šituos faktus, mums lengviau suprasti, kodėl nutinka tiek skaudžių dalykų. Šėtonas tiesiog alsuoja pykčiu, neapykanta, jis klastingas ir žiaurus. Taigi pasaulis toks, koks yra jo valdovas. Visai nekeista, kad šiandieną tiek blogio!

7. Dėl ko dar žmonės nukenčia?

7 Kita negerovių priežastis — mūsų pačių netobulumas. Žmonės nuodėmingi, daugelis trokšta valdžios ir dėl to nesiliauja karai, priespauda, kančios. Teisingai pasakyta Mokytojo 8:9: „Žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai.“ Be to, dažnai būna kaltas „laikas ir atsitiktinumas“ (Mokytojo 9:11, Brb). Neretai nukenčiame tiesiog dėl nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių.

8, 9. Kodėl esame tikri, kad Jehova mumis rūpinasi?

8 Mus paguodžia tai, kad Jehova niekam nelaimių nesiunčia. Bet ar Dievui iš tiesų rūpi, koks yra mūsų gyvenimas? Džiugu, jog taip! Žinome, kad Jehovai rūpime, nes jo įkvėptas Žodis paaiškina, kodėl jis leidžia žmonėms eiti ir blogu keliu. Tai liečia du svarbius klausimus: Dievo visavaldystės ir žmogaus ištikimybės jam. Jehova yra visagalis Kūrėjas ir neprivalo mums aiškinti, kodėl leidžia blogiui viešpatauti. Vis dėlto noriai paaiškina — kadangi mumis rūpinasi.

9 Tą patį patvirtina ir dar kai kas. Biblijoje rašoma, jog Nojaus dienomis žemę buvo užvaldžiusi nedorybė, ir dėl to Dievui „gėlė širdį“ (Pradžios 6:5, 6). Ar gali šiandien Dievas jaustis kitaip? Ne, jis nesikeičia (Malachijo 3:6). Jehova nekenčia neteisybės ir tikrai nenori, kad žmonės kentėtų. Iš Biblijos sužinome, kad jis greitai atitaisys visą žalą, kuri yra žmonių savivalės ir blogos Šėtono įtakos pasekmė. Argi tai nėra įtikinamas įrodymas, jog Dievas mumis rūpinasi?

10. Ko Jehova trokšta matydamas žmonių kančias?

10 Religiniai vadovai iškreipia tiesą apie Dievą tvirtindami, kad nelaimės nutinka jo valia. O yra visai priešingai: Jehova trokšta padaryti galą žmonių kančioms. „Jis jumis rūpinasi“, — sakoma 1 Petro 5:7. Būtent šito Biblija iš tikrųjų moko!

Kokia gyvenimo prasmė?

11. Ką dauguma religijų moko apie žmogaus gyvenimą žemėje?

11 Dabar panagrinėkime kitą daugeliui rūpimą klausimą: kam mes gyvename čia, žemėje. Religijų vadovai paprastai aiškina, kad žmogus žemėje yra tik svečias. Mes esą šioje planetoje lyg praeiviai, trumpam čia sustojame ir vėl keliaujame kažkur toliau. Kai kurie dvasininkai klaidingai moko, kad atėjus laikui Dievas žemę sunaikins. Daugelis žmonių girdėdami tokius teiginius padaro išvadą, jog reikia pasiimti iš gyvenimo viską, kas įmanoma, nes paskui laukia tik mirtis. O kaip Biblija atsako į klausimą, kokia mūsų gyvenimo prasmė?

12—14. Kokią ateitį, kaip moko Biblija, Dievas yra numatęs žmonijai žemėje?

12 Dievas yra numatęs žmonijai nuostabią ateitį žemėje. Jis „žemę paruošė ir padarė ne be reikalo, bet kad žmonės joje gyventų“ (Izaijo 45:18, Vl). Dar Biblijoje sakoma, kad Jehova padėjo „žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius“ (Psalmyno 104:5, Brb). Kai žinome, kam Dievas sukūrė šią planetą ir kokią ateitį numatė žmonijai, geriau suprantame, kokia mūsų gyvenimo prasmė.

13 Skaitydami du pirmus Pradžios knygos skyrius matome, kad Jehova labai rūpestingai ruošė žemę žmonėms gyventi. Kai jis baigė kurti šią planetą, visa kas „buvo labai gera“ (Pradžios 1:31). Pirmąją žmonių porą, Adomą ir Ievą, Dievas apgyvendino puikiame Edeno sode, jie turėjo iki valios gero maisto. Adomui su Ieva buvo pasakyta: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją.“ Jie turėjo susilaukti tobulų vaikų, plėsti savąjį sodą, kol rojumi taps visa planeta, taip pat „viešpatauti“ gyvūnams (Pradžios 1:26-28).

14 Jehova nori, kad žemėje amžinai gyventų tobulų žmonių šeima. Dievo Žodyje rašoma: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:29, Brb). Taip, žmonijos ateitis — amžinas gyvenimas žemėje, kurioje vėl bus rojus. Dievo yra taip sumanyta ir šito iš tikrųjų moko Biblija!

Kas atsitinka žmogui, kai jis miršta?

15. Kas, pagal daugumos religijų mokymus, atsitinka žmogui, kai jis miršta?

15 Tai trečiasis klausimas, daugelį priverčiantis susimąstyti: ką reiškia mirtis? Diduma pasaulio religijų moko, jog žmogus turi nemirtingą pradą, kuris išlieka po kūno mirties. Kai kurie tikėjimai vis dar laikosi sampratos, kad Dievas baudžia nusidėjėlius pasmerkdamas amžinai kankintis ugnies pragare. Bet ar tai tiesa? Ką Biblija iš tikrųjų sako apie mirtį?

16, 17. Ką, pasak Biblijos, reiškia mirtis?

16 Dievo Žodyje teigiama: „Gyvieji žino, kad turės mirti, o mirusieji nebežino nieko. Nebėra jiems daugiau atlygio.“ Mirę žmonės „nebežino nieko“, vadinasi, nieko ir negirdi, nemato, nejaučia, nemąsto. Jiems daugiau nebereikia ir atlygio. Kodėl? Jie nieko nebedirba. O ir „jų meilė, neapykanta, pavydas jau seniai pradingo“ — kape nebėra jokių jausmų (Mokytojo 9:5, 6, 10).

17 Taigi Biblijos mokymas paprastas ir aiškus: kai žmogus miršta, jo gyvenimas nesitęsia kažkur kitur. Jokia žmogaus esybės dalis neišlieka po kūno mirties ir nepersikūnija į naują gyvybę, kaip kad aiškina tie, kas tiki reinkarnacija. Geriau visa tai suprasti padeda toks palyginimas: mūsų gyvybė — tarsi žvakės liepsna. Žvakę užpūtus liepsna juk niekur neklajoja. Jos tiesiog nebėra.

18. Ką supranta Biblijos studijuotojas, sužinojęs, jog mirusieji neturi sąmonės?

18 Pagalvokime, kokia paveiki yra ši paprasta, bet labai svarbi tiesa. Kai žmogus gilindamasis į Bibliją sužino, jog mirusieji neturi sąmonės, tuojau padaro išvadą, kad mirę protėviai negali jo trikdyti, net jei buvo labai pagiežingi. Taip pat jis greit suvokia, jog kadangi mirę artimieji nieko negirdi, nemato, nekalba, nieko nejaučia ir nemąsto, jie negali kentėti dėl nepakeliamos vienatvės skaistykloje arba kankintis pragaro ugnyje. Biblija moko, kad mirusieji, kurių atminimą Dievas saugo, bus prikelti. Kokia džiugi viltis! (Jono 5:28, 29)

Nauja knyga skelbėjams

19, 20. Kokia yra mūsų krikščioniška pareiga ir kokią Biblijos studijavimo priemonę gavome, kuri pirmiausiai skirta mums naudotis tarnyboje?

19 Aptarėme tris klausimus, kylančius daugeliui žmonių. Į kiekvieną Biblija atsako aiškiai ir tiesiai. Koks džiaugsmas skelbti šias Šventojo Rašto tiesas tiems, kas trokšta jas sužinoti! Tačiau yra dar daug kitų svarbių dalykų, kuriuos doros širdies žmonėms svarbu perprasti. Mūsų, krikščionių, pareiga jiems padėti.

20 Nėra paprasta perteikti Biblijos mokymus aiškiai ir taip, kad jie paliestų žmogaus širdį. Dėl to „ištikimas ir protingas vergas“ paruošė knygą, kuri pirmiausiai skirta naudotis mums skelbimo tarnyboje (Mato 24:45-47, Jr). Šita 224-ių puslapių knyga vadinasi Ko iš tikrųjų moko Biblija?

21, 22. Paminėk kai kuriuos knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? ypatumus.

21 Knyga buvo pristatyta 2005—2006 metais vykusiuose Jehovos liudytojų srities kongresuose, kuriuose buvo gvildenama tema „Klusnumas Dievui“. Paminėtini keli šio leidinio ypatumai. Pavyzdžiui, įžanginiai puslapiai, kaip jau įsitikinta, labai padeda pradėti su žmonėmis Biblijos studijas. Ir tu tikriausiai pamatei, kad visai nesunku užmegzti su žmogumi pokalbį atkreipiant jo dėmesį į ten esančias iliustracijas ir pacituotas Šventojo Rašto eilutes. Rėmeliu septintajame puslapyje galima pasinaudoti parodyti susidomėjusiajam, kaip susirasti Biblijoje reikiamus skyrius ir eilutes.

22 Šio studijų vadovėlio stilius lengvas ir paprastas. Stengiamasi pasiekti skaitytojo širdį, — kur įmanoma, tarsi asmeniškai bendraujama su juo. Kiekvieno skyriaus pradžioje yra po keletą klausimų, o gale — rėmelis „Ko Biblija moko“, kuriame remiantis Biblija glaustai atsakoma į tuos pradžioje iškeltus klausimus. Iškalbingos iliustracijos ir prierašai prie jų, taip pat gerai parinkti pavyzdžiai padės studijuotojui greičiau perprasti naujus dalykus. Nors šiaip knygoje stengtasi viską aiškinti paprastai, gale yra priedas, kuriame detaliau nagrinėjama 14 svarbių klausimų, ir jei reikia, galima su studijuotoju juos aptarti.

23. Kokių patarimų čia duota, kaip pasinaudoti knyga Ko iš tikrųjų moko Biblija?

23 Knyga Ko iš tikrųjų moko Biblija? parašyta taip, kad ją galima studijuoti su visokio išsilavinimo, skirtingas religijas išpažįstančiais žmonėmis. Jeigu studijuojantysis visai neturi Šventojo Rašto žinių, išnagrinėti vieną skyrių gali prireikti kelių kartų. Nereikia skubėti kuo greičiau užbaigti skyrių, — svarbiau yra stengtis pasiekti studijuotojo širdį. Jeigu jis nesupranta kokio pavyzdžio, pateikto knygoje, paaiškink arba sugalvok kitą. Visada iš anksto pasiruošk studijoms, stenkis kuo geriau pasinaudoti knyga ir melsk Dievą padėti tau ‘tiksliai perteikti tiesos žodį’ (2 Timotiejui 2:15, Brb).

Būk dėkingas už Dievo gerumą

24, 25. Kokią galimybę ir sykiu kokią garbę Jehova suteikia žmonėms?

24 Jehova davė žmonėms neįkainojamą galimybę sužinoti apie jį tiesą. Kaip didžiai turime tai vertinti! Dievas atskleidžia savo sumanymus nuolankiems žmonėms, o išdidiesiems jie lieka nesuvokiami. Jėzus pasakė: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams“ (Mato 11:25). Yra didžiulė garbė būti tarp tų „mažutėlių“, kurie tarnauja visatos Valdovui, Jehovai.

25 Dievas taip pat suteikė mums garbę mokyti apie jį kitus. Turėkime omenyje, kad daug kas skelbia apie jį netiesą. Taigi neretai žmonės visiškai klaidingai įsivaizduoja Jehovą, mano, kad mes jam nerūpime, kad jis kietaširdis. Ar tu nori, ar trokšti padėti jiems atsikratyti klaidingų įsitikinimų? Ar nori, kad visur doros širdies žmonės žinotų apie Dievą tiesą? Tuomet būk klusnus Dievui — skelbk kitiems jo žinią ir aiškink svarbius dalykus iš jo Žodžio. Tiesos ieškantys žmonės turi sužinoti, ko iš tikrųjų moko Biblija.

Kaip atsakysi?

• Iš kur žinome, kad Dievas mumis rūpinasi?

• Kokia yra gyvenimo prasmė?

• Kas atsitinka žmogui, kai jis miršta?

• Kokius knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? ypatumus labiausiai vertini tu?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 22 puslapyje]

Biblija moko, kad vargai žemėje liausis

[Šaltinių nuorodos]

Mergaitė: © Bruno Morandi/age fotostock; moteris: AP Photo/Gemunu Amarasinghe; pabėgėliai: © Sven Torfinn/Panos Pictures

[Iliustracija 23 puslapyje]

Teisieji gyvens rojuje amžinai