Puoselėk dėkingumą

„Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė!“ (PSALMYNO 139:17, Brb).

1, 2. Kodėl turime branginti Dievo Žodį ir kaip už jį buvo dėkingas psalmininkas?

TAI buvo įspūdingas radinys! Remontuojant Jehovos šventyklą Jeruzalėje vyriausiasis kunigas Hilkijas rado „Viešpaties Įstatymo, duoto per Mozę, knygą“, — parašytą beveik prieš 800 metų. Tik pagalvok, kaip jautėsi dievobaimingasis karalius Jošijas, kai jam atnešė radinį. Knyga valdovui buvo tokia brangi, kad tuoj pat liepė savo raštininkui Šafanui garsiai ją skaityti (2 Metraščių 34:14-18).

² Šiandien Dievo Žodį, visą arba dalį, gali skaityti milijardai. Ar dėl to jis mažiau vertingas? Anaiptol! Juk jame paties Visagalio mintys, užrašytos mūsų labui (2 Timotiejui 3:16). Štai ką apie Dievo Žodį manė psalmininkas Dovydas: „Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė!“ (Psalmyno 139:17, Brb).

3. Kas rodo, kad Dovydas buvo labai dvasingas vyras?

³ Dovydas vertino ryšį su Jehova, jo Žodį, potvarkius, kaip Jį teisingai garbinti, ir dėkingumas šio vyro širdyje niekada neišblėso. Apie Dovydo požiūrį byloja daugybė gražių jo psalmių. Štai Psalmyno 27:4 jis rašė: „Vieno teprašau iš Viešpaties, tik vieno tenoriu — gyventi Viešpaties Namuose per visas savo gyvenimo dienas, gėrėtis Viešpaties žavumu ir lankyti jo šventyklą.“ Hebrajiškajame originale „lankyti jo šventyklą“ reiškia vis apmąstyti, atidžiai tyrinėti, žiūrėti su pasitenkinimu, džiaugsmu, susižavėjimu, todėl Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertime čia sakoma „žiūrėti su dėkingumu“. Dovydas, be abejo, buvo labai dvasingas žmogus, visa širdimi branginęs Jehovos dvasines dovanas ir su pasigardžiavimu gėręs kiekvieną Dievo atskleidžiamos tiesos gurkšnį. Verta sekti jo pavyzdžiu ir būti tokiems pat dėkingiems (Psalmyno 19:8-12 [19:7-11, Brb]).

Būkime dėkingi, kad mums duota suprasti Biblijos tiesą

4. Dėl ko Jėzus džiūgavo šventojoje dvasioje?

⁴ Kas padeda įžvelgti Dievo Žodžio gelmes? Ne intelektas ir ne pasaulietiškas išsilavinimas — jie neretai tik stumia į išdidumą. Perprasti Jehovos Žodį galime dėl Dievo neužtarnauto gerumo, išliejamo nuolankiems, geros valios žmonėms, suvokiantiems savo dvasinius poreikius (Mato 5:3; 1 Jono 5:20). Mąstydamas apie tai, kad danguje įrašyti kai kurių netobulų žmonių vardai, Jėzus „džiūgavo Šventojoje Dvasioje ir kalbėjo: ‘Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams’“ (Luko 10:17-21).

5. Kodėl Jėzaus mokiniai turėjo branginti jiems atvertas Karalystės tiesas?

⁵ Pasakęs nuoširdžią maldą, Jėzus apaštalams tarė: „Palaimintos akys, kurios regi, ką jūs regite. Sakau jums: daugel pranašų ir karalių troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo.“ Taigi Jėzus skatino savo ištikimus  sekėjus vertinti, kad jiems atvertos brangios Karalystės tiesos. Jos nebuvo apreikštos ankstesnių kartų Dievo tarnams, nė Jėzaus laikų „išmintingiesiems ir gudriesiems“ (Luko 10:23, 24).

6, 7. a) Kodėl mes turime branginti Dievo tiesas? b) Koks yra akivaizdus kontrastas tarp teisingos ir klaidingos religijų?

⁶ Dabar mes turime tuo labiau branginti Dievo tiesas, nes jis per „ištikimą ir protingą vergą“ leidžia savo tarnams dar geriau suprasti jo Žodį (Mato 24:45, Jr; Danieliaus 12:10). Apie laikų pabaigą pranašas Danielius rašė: „Daugelis ją perskaitys ir įgaus [„apsčiai“, NW] pažinimo“ (Danieliaus 12:4, Brb). Ar nesutinki, kad šiandien visi gali apsčiai semtis Dievo pažinimo ir kad Jehovos tarnai sotinasi gausybe dvasinio peno?

⁷ Koks kontrastas tarp Dievo tarnų dvasinės gerovės ir didžiosios Babelės religinės sumaišties! Todėl daugelis klaidinga religija nusivylusių ir ja pasipiktinusių žmonių pasirenka teisingą Dievo garbinimą. Šie romūs lyg avys žmonės nenori ‘dalyvauti [didžiosios Babelės] nuodėmėse ir patirti jos negandų’. Jehova ir jo tarnai kviečia visus tokius žmones į tikrųjų krikščionių broliją (Apreiškimo 18:2-4; 22:17).

Dėkingieji plūsta prie Dievo

8, 9. Kaip šiandien išsipildo žodžiai iš Agėjo 2:7?

⁸ Apie savo dvasinio garbinimo namus Jehova išpranašavo: „Visas tautas taip sudrebinsiu, kad visų tautų lobiai suplauks čia; pripildysiu šiuos Namus šlovės“ (Agėjo 2:7). Ši nuostabi pranašystė išsipildė Agėjo laikais, kai iš tremties sugrįžęs Dievo tautos likutis atstatė Jeruzalėje šventyklą. Šiandien Agėjo žodžiai dar sykį išsipildo ir tai susiję su Jehovos didžiąja dvasine šventykla.

⁹ Milijonai žmonių jau suplaukė į šią simbolinę šventyklą garbinti Dievo „dvasia ir tiesa“ ir šimtai tūkstančių „tautų lobių“ kasmet toliau ten plūsta (Jono 4:23, 24). Štai iš 2006 tarnybinių metų pasaulinės ataskaitos matyti, kad 248327 pasikrikštijo ir taip parodė savo pasiaukojimą Jehovai. Vadinasi, kasdien į Dievo tautą įsilieja vidutiniškai 680 žmonių! Naujų Jehovos garbintojų meilė tiesai ir troškimas tarnauti Karalystės skelbėjais byloja, kad juos išties patraukė Dievas (Jono 6:44, 65).

10, 11. Papasakok atsitikimą, rodantį, kaip žmonės pamilsta Biblijos tiesą.

¹⁰ Nemažai šių geros valios žmonių tiesa patraukė todėl, kad jie pamatė „skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp tarnaujančiojo Dievui ir jam netarnaujančiojo“ (Malachijo 3:18). Pavyzdys — sutuoktiniai Veinas ir Virdžinija. Protestantų bažnyčioje,  kurią lankė, pora nerado atsakymo į daugelį savo klausimų. Abu neapkentė karo, todėl juos glumino, kad dvasininkai laimina kareivius ir ginklus. Sendami pajuto, jog bendratikiai ėmė nuo jų tolti, nors Virdžinija daugelį metų dėstė sekmadieninėje mokykloje. „Nė vienas neaplankydavo, net nepasidomėdavo, kokia mūsų dvasinė būklė, — guodėsi jiedu. — Bažnyčią domino tik mūsų pinigai. Jautėmės apleisti.“ Sutuoktiniai dar labiau nusivylė, kai jų bažnyčia ėmė atlaidžiai žiūrėti į homoseksualizmą.

¹¹ Vėliau Veino ir Virdžinijos anūkė, o vėliau ir jų dukra tapo Jehovos liudytojomis. Iš pradžių jiedu nusiminė, bet paskui pakeitė savo nuomonę ir sutiko studijuoti Bibliją. Veinas pasakoja: „Vos per tris mėnesius iš Biblijos sužinojome daugiau nei per praėjusius 70 metų! Niekada negirdėjome, kad Dievo vardas — Jehova, nieko nenutuokėme apie Karalystę, būsimą rojų žemėje.“ Netrukus ši miela pora ėmė lankyti krikščionių sueigas ir skelbti tiesą. „Norėjome, kad ją išgirstų visi“, — dalijasi prisiminimais abudu. Pora, įkopusi jau į aštuntą dešimtmetį, 2005-aisiais pasikrikštijo. „Radome tikrą krikščionių broliją“, — priduria sutuoktiniai.

Būk dėkingas, kad esi „aprūpintas visokiam geram darbui“

12. Kuo Jehova visada aprūpina savo tarnus ir kokie turime būti, kad mums sektųsi?

¹² Jehova visada padeda savo tarnams vykdyti jo valią. Štai Nojui jis aiškiai, konkrečiai nurodė, kaip pastatyti laivą. Nemenka užduotis — žmonijos istorijoje tokių statinių dar nebuvo. Tačiau Nojui tai pavyko. Kodėl? Todėl, kad „padarė visai taip, kaip Dievas jam buvo įsakęs“ (Pradžios 6:14-22, Jr). Ir dabar Jehova viskuo aprūpina savo tarnus, kad šie galėtų dirbti jo darbą. Pagrindinis mūsų darbas yra skelbti gerąją naujieną apie Dievo įkurtą Karalystę ir padėti susidomėjusiems žmonėms tapti Jėzaus Kristaus mokiniais. Kaip ir Nojui, mums seksis, jeigu būsime klusnūs — paisysime Jehovos nurodymų, kuriuos gauname per jo Žodį ir organizaciją (Mato 24:14; 28:19, 20).

13. Kaip Jehova mus moko?

¹³ Kad padarytume šį darbą, privalome išmokti gerai naudotis pagrindiniu mūsų įrankiu — Dievo Žodžiu, kuris „naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui“, kad „Dievo žmogus taptų visiškai tinkamas, viskuo aprūpintas visokiam geram darbui“ (2 Timotiejui 2:15; 3:16, 17; NW, Jr). Kaip ir pirmajame amžiuje, Jehova per krikščionių bendruomenę teikia vertingą mokymą. Šiandien 99770 viso pasaulio bendruomenių kas savaitę vyksta teokratinės tarnybos mokyklos ir tarnybos sueigos, kuriose lavinamės, kaip tarnauti Dievui. Ar esi dėkingas už šias svarbias sueigas — ar visada dalyvauji jose ir taikai, ką išmokęs? (Hebrajams 10:24, 25)

14. Kaip Jehovos liudytojai rodo dėkingumą už garbę tarnauti Dievui? (Pasinaudok 27—30 puslapiuose išspausdintos ataskaitos duomenimis.)

¹⁴ Milijonai Dievo tarnų rodo dėkingumą už mokymą savo uolia tarnyba. Štai 2006 tarnybiniais metais 6741444 Karalystės skelbėjai tarnybai paaukojo 1333966199 valandas ir vedė 6286618 Biblijos studijų susidomėjusiems. Tai tik keletas mus džiuginančių duomenų iš pasaulinės ataskaitos. Atidžiai ją patyrinėk, kad pats pasidžiaugtum, kaip kadaise pirmojo amžiaus krikščionys girdėdami apie skelbimo veiklos plėtrą (Apaštalų darbų 1:15; 2:5-11, 41, 47; 4:4; 6:7).

15. Kodėl nė vienas nuoširdžiai tarnaujantis Jehovai krikščionis neturėtų nusiminti?

 ¹⁵ Garsus gyriaus šūksnis, kasmet kylantis link Dievo, byloja, kokie dėkingi yra Jehovos tarnai už garbę jį pažinti ir apie jį liudyti (Izaijo 43:10). Žinia, kai kurių mūsų pagyvenusių, ligotų, neįgalių brolių ir seserų gyriaus auka galbūt tik tokia kaip anos našlės skatikai. Bet atminkime, kad Jehova ir jo Sūnus labai brangina visus, kurie tarnauja iš širdies ir daro, ką pajėgia (Luko 21:1-4; Galatams 6:4).

16. Kokius vadovėlius Dievas parūpino pastaruoju laiku?

¹⁶ Jehova ne vien moko mus, kaip jam tarnauti, bet ir aprūpina puikiais vadovėliais. Pastaraisiais dešimtmečiais gavome keletą knygų: Tiesa, vedanti į amžiną gyvenimą, Tu gali gyventi amžinai žemės rojuje, Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą, o neseniai Ko iš tikrųjų moko Biblija? Visi, kas išties dėkingi už šiuos leidinius, veiksmingai jais naudojasi skelbimo tarnyboje.

Veiksmingai naudokis knyga Ko iš tikrųjų moko Biblija?

17, 18. a) Į kokias knygoje Ko iš tikrųjų moko Biblija? išsakytas mintis tu atkreipi žmonių dėmesį? b) Ką apie šią knygą pasakė vienas prižiūrėtojas?

¹⁷ Knyga Ko iš tikrųjų moko Biblija?, susidedanti iš 19 skyrių bei išsamių priedų ir parašyta labai paprastai, yra gera pagalbininkė tarnyboje. Pavyzdžiui, 12 skyriuje svarstoma tema „Džiuginkime Dievą savo elgesiu“. Iš jo studijuotojas sužino tai, apie ką daugelis nesusimąstė, net neįsivaizdavo, — kaip galima tapti Dievo draugu (Jokūbo 2:23). Kaip vertinamas šis biblinis vadovėlis?

¹⁸ Vienas rajono prižiūrėtojas iš Australijos rašo, kad Ko iš tikrųjų moko Biblija? „tiek prikausto dėmesį, jog žmonės iškart įsitraukia į pokalbį“. Jis priduria, jog knyga taip lengva naudotis, kad ją turėdami „daugelis Karalystės skelbėjų atgavo  pasitikėjimą ir džiaugsmą tarnyboje. Nenuostabu, kad kai kurie ją vadina tikru auksu!“

19—21. Papasakok atsitikimų, bylojančių, kokia vertinga yra knyga Ko iš tikrųjų moko Biblija?

¹⁹ „Pats Dievas jus turbūt atsiuntė“, — apsidžiaugė viena Gajanoje gyvenanti moteris, kai į jos duris pasibeldė pionierius. Neseniai šią moterį su dviem mažamečiais vaikais paliko sugyventinis. Pionierius atvertė Ko iš tikrųjų moko Biblija? pirmą skyrių ir garsiai perskaitė iš poskyrio „Ką Dievas jaučia matydamas neteisybę?“ 11 pastraipą. Vėliau jis pasakojo: „Moterį labai sujaudino knygoje išsakytos mintys. Ji pakilo ir nuėjo išsiverkti.“ Ši gajanietė sutiko studijuoti Bibliją su viena sese ir yra pažangi mokinė.

²⁰ Ispanijoje gyvenančio Chosė žmona žuvo avarijoje. Jis malšino širdgėlą vartodamas narkotikus, kreipėsi pagalbos į psichologus. Bet šie negalėjo atsakyti į jį kankinusį klausimą, kodėl Dievas leido jo žmonai žūti. Kartą Chosė įsikalbėjo su savo bendradarbiu Frančesku. Šis pasiūlė drauge aptarti Ko iš tikrųjų moko Biblija? 11 skyrių, pavadintą „Kodėl Dievas leidžia, kad kentėtume?“ Atsakymai iš Šventojo Rašto ir palyginimas apie mokytoją ir mokinį labai įsiminė vyrui. Jis pradėjo stropiai studijuoti Bibliją, atvyko į rajono asamblėją ir dabar lanko sueigas Karalystės salėje.

²¹ Romanas, 40 metų Lenkijos verslininkas, visada gerbė Dievo Žodį. Tačiau buvo labai užsiėmęs darbais, todėl Biblijos studijavimas jam ėjosi lėtai. Vis dėlto apsilankė srities kongrese ir gavo knygą Ko iš tikrųjų moko Biblija? Reikalai iškart pagerėjo. Romanas sako: „Kai skaitau knygą, visi pagrindiniai Biblijos mokymai jau atrodo ne kaip atskiros detalės, o kaip vientisas paveikslas.“ Jis dabar nuosekliai studijuoja Šventąjį Raštą ir daro puikią pažangą.

Toliau puoselėk dėkingumą

22, 23. Kaip galime nepaliauti rodyti dėkingumą už savo viltį?

²² Kaip buvo pasakyta srities kongresuose įsimenančiu pavadinimu „Išgelbėjimas arti!“, tikrieji krikščionys trokšta „amžinojo atpirkimo“, kurį pažadėjo Dievas ir kuris įmanomas per Jėzaus Kristaus pralietą kraują. Didžiausią dėkingumą už šią brangią viltį rodome toliau švarindamiesi nuo „mirties darbų, idant tarnautume gyvajam Dievui“ (Hebrajams 9:12, 14).

²³ Šiais laikais, kai žmonės skatinami kaip niekad anksčiau rūpintis vien savo įgeidžiais, daugiau nei šeši milijonai Karalystės skelbėjų su atsidavimu pluša Dievo darbe. Tai tikras stebuklas! Toks pasiaukojimas taip pat rodo, kad Jehovos tauta nepaprastai dėkinga už garbę jam tarnauti, nes žino, kad šis „triūsas ne veltui Viešpatyje“. Tegu mūsų dėkingumas niekad nemąžta! (1 Korintiečiams 15:58; Psalmyno 110:3, Brb)

Kaip atsakytum?

• Ko iš psalmininko pasimokome apie dėkingumą Dievui už jo dvasines dovanas?

• Kaip šiandien išsipildo žodžiai iš Agėjo 2:7?

• Kaip Jehova aprūpina savo tarnus, kad šie galėtų vaisingai jam tarnauti?

• Kaip pats gali rodyti dėkingumą už Jehovos gerumą?

[Studijų klausimai]

 [Lentelė 27—30 puslapiuose]

JEHOVOS LIUDYTOJŲ 2006 TARNYBINIŲ METŲ PASAULINĖ ATASKAITA

 (Prašom žiūrėti patį leidinį)

[Iliustracijos 25 puslapyje]

Jehova viskuo mus aprūpina, kad galėtume vykdyti jo valią