Skaitytojų klausimai

Jeigu vyresniojo arba tarnybinio padėjėjo vaikai ‘kaltinami blogu elgesiu’, kas lemia, ar šeimos galva gali toliau eiti paskirtas pareigas?

Šventajame Rašte aiškiai sakoma, jog vedusiam vyrui, turinčiam pareigų krikščionių bendruomenėje, dera būti pavyzdinga šeimos galva. „O vyskupas [„prižiūrėtojas“, NW] turi būti [...] geras savo namų šeimininkas, turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus. Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, tai kaipgi jis pasirūpins Dievo Bažnyčia?!“ (1 Timotiejui 3:2, 4, 5). „Diakonai [„tarnybiniai padėjėjai“, NW] tebūna vienos žmonos vyrai, gerai prižiūrintys vaikus ir savo pačių namus“ (1 Timotiejui 3:12, Brb).

Krikščionių bendruomenės nariai pagrįstai tikisi, kad vyresnieji, tarnybiniai padėjėjai bei jų šeimos bus pavyzdys. (Palygink 1 Timotiejui 4:12; 1 Petro 5:3.) Jei taip nebėra, nukenčia bendratikių dvasinė gerovė. Tarkim, jeigu vyresniojo arba tarnybinio padėjėjo vaikas nebesilaiko Šventojo Rašto principų, tai kitiems vaikams gali būti dingstis panašiai elgtis ir pateisinti savo neklusnumą. (Palygink 1 Korintiečiams 8:9-13; 10:31, 32.) Dar blogiau, jei vyresniųjų ar tarnybinių padėjėjų vaikai nusideda sunkiai.

Todėl kada vaikas užtraukia nešlovę šeimai bei visai bendruomenei savo elgesiu, vyresniųjų tarybai privalu apsvarstyti, ar jo tėvas tinkamas toliau eiti paskirtas pareigas. Tarybos sprendimui negali daryti įtakos paties brolio nuomonė, kad jis reikalavimus atitinka, nors namuose ir nesklandumai.

Kad krikščionis toliau galėtų tarnauti vyresniuoju ar tarnybiniu padėjėju, turi būti aišku, jog jis geba namiškiams suteikti reikiamą dvasinę pagalbą ir kad iki šiol darė tai tinkamai. Paprastai rūpestingas tėvas įžvelgia, jei šeimoje kas negerai. Kadangi jis išmano, kaip tvarkytis savo namuose, pajėgs nesklandumus įveikti. Kada vaikas nusižengia, tėvas turi mokėti jam patarti ir sudrausminti, kad blogas elgesys netaptų įpročiu (Titui 1:6).

Žinoma, būna, kad, nepaisant nuoširdaus tėvo rūpinimosi šeimos dvasingumu, vaikas vis tiek palieka tiesą arba ima eiti klystkeliais. Tačiau jeigu kitos atžalos yra puikūs krikščionys, vadinasi, tėvas tvarkosi supratingai. Antra vertus, kada šeimoje nepilnamečiai vienas po kito nusilpsta dvasiškai ir užtraukia gėdą namiškiams bei visai bendruomenei, tenka suabejoti, ar tėvas iš tiesų „geras savo namų šeimininkas“. Be to, svarbu būti atsargiems, kad neimtume visko teisinti remdamiesi Šventuoju Raštu, sakykim, paminėdami Ezavą, pranašo Samuelio sūnus ar kitus, nesilaikiusius doros (Pradžios 25:27-34; 26:34, 35; 1 Samuelio 8:2, 3, 5). Atminkite, jog dauguma tų nuėjusių blogais keliais buvo suaugę žmonės, sugebantys apsispręsti. Jie nebeprivalėjo laikytis tėvų nustatytų taisyklių, kaip kad reikia nepilnamečiams. O būtent apie pastaruosius šiame straipsnyje ir kalbame.

Vyresnysis ar tarnybinis padėjėjas, suprasdamas, kokį pavojų bendruomenės dvasingumui užtraukia sunkiai nusidedantis jo vaikas, turi glaudžiai bendradarbiauti su vyresniųjų taryba ir padėti viską išsiaiškinti. Jam nedera menkinti sunkios vaiko nuodėmės ar mėginti ją nutylėti, kad tik išsaugotų savo pareigas. Bet ir nereikia imti vaiko drausminti pernelyg griežtai (Efeziečiams 6:4). Kiek aplinkybės leidžia, tėvas turi nuoširdžiai stengtis padėti neklusniam vaikui grįžti į tiesos kelią. Labiausiai jam privalo rūpėti dvasinė šeimos būklė, o ne galimybė tęsti paskirtą tarnystę. (Palygink 1 Timotiejui 5:8.)

Krikščionis neturėtų toliau eiti paskirtų pareigų, jeigu sunki jo nepilnamečio vaiko nuodėmė sukėlė bendratikiams abejonių, ar jis gerai vadovauja savo šeimai. Ypač bendruomenės  dvasingumas gali nukentėti, jei vyresnieji, iš draugystės ar sentimentų, nepaiso Šventojo Rašto principų ir leidžia vyresniajam, kuris nebeatitinka reikalavimų, tęsti šią tarnystę. Visų pirma, kyla pavojus, kad vyresniųjų taryba praras autoritetą. Antra, kitiems vaikams tai gali tapti dingstimi smerktinai elgtis. Tad verta atminti, jog sprendimą lemia ne to brolio iškalba, gebėjimas organizuoti ar malonūs bruožai. Svarbiausia, ar jis gerai atlieka tėvo pareigas. Tik tokiu atveju gali toliau tarnauti vyresniuoju ar tarnybiniu padėjėju. Vyresniųjų taryba neturėtų pernelyg kritiškai ar priekabiai svarstyti padėtį jo šeimoje.