Štai nuostabi šviesa!

JEIGU yra tekę tamsoje eiti apgraibomis, žinote, kaip tai slegia. Koks palengvėjimas išvysti šviesą! Arba gal kada nors jautėtės taip, tarsi būtumėte visiškoje tamsoje. Tarkim, reikėjo spręsti iškilusią problemą, bet niekaip neradote išeities. Paskui tarytum praregėjote — suvokėte, ką daryti. Tai nuostabu, kaip ir grabinėjant patamsyje staiga pamatyti šviesą.

Pirmajame amžiuje daugelis žmonių skendėjo dvasinėje tamsoje. Kreipdamasis į tuos, kurie atsisakė savo ankstesnių įsitikinimų ir priėmė krikščionybę, apaštalas Petras rašė: „[Dievas] pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą“ (1 Petro 2:9). Jie tarytum pateko į ryškią šviesą iš visiškos tamsos. Šį pasikeitimą galima palyginti ir su savijauta vienišo, beviltiškoje padėtyje atsidūrusio žmogaus, kuris paskui buvo priimtas į šeimą, turinčią užtikrintą ateitį (Efeziečiams 2:1, 12).

„Palikai savo pirmąją meilę“

Pirmieji Jėzaus mokiniai atrado tiesą — krikščionių tikėjimą (Jono 18:37). Jie išvydo nuostabią tiesos šviesą ir iš dvasinės tamsos į ją perėjo. Tačiau ilgainiui kai kurių entuziazmas ir uolumas ėmė blėsti. Štai Efezo bendruomenėje pirmojo amžiaus pabaigoje atsirado nemaža problema. Turėdamas ją omenyje, prikeltas Jėzus Kristus tai bendruomenei pasakė: „Turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę. Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atsiversk ir vėl imkis pirmykščių darbų“ (Apreiškimo 2:4, 5). Efezo krikščionims reikėjo savo širdyse atgaivinti meilę Dievui ir tiesai.

O ką galime pasakyti apie save? Mes irgi patyrėme džiaugsmą, kai išvydome šviesą, tai yra sužinojome nuostabias Dievo Žodžio tiesas ir jas pamilome. Bet dėl sunkumų, kuriuos žmonės dažnai patiria, meilė tiesai gali išblėsti. Taip pat netrūksta bėdų, būdingų tik „paskutinėms dienoms“. Juk gyvename „sunkiais laikais“, kai žmonės yra „savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai“ (2 Timotiejui 3:1, 2). Dėl to mūsų uolumas gali sumažėti ir meilė Jehovai atšalti.

Jei praradome savo pirmąją meilę, turime ‘prisiminti, nuo kur nupuolėme, ir atsiversti’. Reikia atgauti ankstesnę dvasinę būseną. Be to, būti atsargiems ir neleisti, kad meilė tiesai išblėstų. Tad kaip svarbu kiekvienam neprarasti džiaugsmo ir išlaikyti meilę Dievui bei jo tiesai gyvą!

‘Tiesa padaro mus laisvus’

Šventojo Rašto tiesa — nuostabi, nes šioje knygoje yra atsakymai į svarbius klausimus, kamuojančius žmoniją jau tūkstančius metų: kodėl čia esame? kokia gyvenimo prasmė? kodėl pasaulyje tiek blogio? ar yra gyvenimas po mirties? Jehova mums atskleidžia nuostabias biblines tiesas. Argi neturėtume  iš visos širdies būti jam dėkingi? Visuomet vertinkime, ką sužinome.

Jėzus savo mokiniams kalbėjo: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jono 8:32). Per Jėzaus išperkamąją auką esame išvaduoti iš nuodėmės ir mirties. Be to, šios brangios tikėjimo tiesos mus išlaisvina nuo neišmanymo ir nežinomybės, kuri vargina tamsoje skendintį pasaulį. Su dėkingumu apmąstydami, ką sužinome, dar stipriau pamilsime Jehovą ir jo Žodį.

Tesalonikos krikščionims apaštalas Paulius rašė: „Priėmę iš mūsų išgirstąjį Dievo žodį, jūs priėmėte jį ne kaip žmogaus žodį, bet tokį, koks jis iš tikro yra, kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikintieji“ (1 Tesalonikiečiams 2:13). Tesalonikiečiai girdėjo ir ‘priėmė Dievo žodį su džiaugsmu’, todėl daugiau ‘nebeskendėjo tamsoje’. Jie tapo „šviesos vaikais“ (1 Tesalonikiečiams 1:4-7; 5:4, 5). Šitie krikščionys sužinojo, kad Jehova yra Kūrėjas ir kad jis — visagalis, išmintingas, kupinas meilės ir gailestingas. Jie, kaip ir kiti Kristaus sekėjai, suprato: Jehova atsiuntė savo Sūnų, Jėzų Kristų, kad šis savo gyvybe išpirktų jų nuodėmes (Apaštalų darbų 3:19-21).

Nors tesalonikiečiai neturėjo visapusiško tiesos pažinimo, jie žinojo, kur tokio pažinimo ieškoti. Įkvėptas Šventasis Raštas gali Dievo žmogų padaryti „pasirengusį kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 3:16, 17). Tesalonikos krikščionys gilinosi į Raštus ir ne kartą įsitikino, jog Dievo šviesa tikrai nuostabi. Jie turėjo pagrindo visuomet džiaugtis (1 Tesalonikiečiams 5:16). Tokį pagrindą turime ir mes.

Šviesa mūsų takui

Nurodydamas, kodėl šita šviesa tokia nuostabi, psalmininkas giedojo: „Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui“ (Psalmyno 119:105). Dievo vadovavimas, kurį gauname per jo Žodį, mums padeda pasirinkti teisingą kryptį ir džiaugtis prasmingu gyvenimu. Neturime būti kaip dreifuojantis laivas. Kai žinome tiesą ir ja vadovaujamės, esame apsaugoti, kad nebūtume „siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio“ (Efeziečiams 4:14).

Biblijoje sakoma: „Nepasitikėkite didžiūnais nei mirtinguoju, kuris negali išgelbėti. Laimingas žmogus, kurio pagalba — Jokūbo Dievas, o viltis — Viešpats, jo Dievas“ (Psalmyno 146:3, 5). Be to, pasitikėdami Jehova lengviau įveiksime baimę ir nerimą. Apaštalas Paulius rašė: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7). Vadovautis Dievo Žodžio šviesa tikrai naudinga.

Spindėkime tarsi žiburiai pasaulyje

Dievo Žodžio šviesa nuostabi ir dar dėl vienos priežasties — ji atveria galimybę atlikti patį garbingiausią darbą, koks tik gali  būti pavestas žmonėms. Jėzus savo sekėjams nurodė: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Prieš ištardamas tuos žodžius, jis pareiškė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“ (Mato 28:18-20).

Pasvarstykime, kas tikriesiems krikščionims padeda skelbti gerąją naujieną visų tautų žmonėms ir mokyti juos Biblijos tiesų. Jėzus savo sekėjams pažadėjo, kad bus su jais. Ir iš tikrųjų jis padeda bei palaiko tuos, kurie leidžia šviesti savo šviesai atlikdami jiems patikėtą tarnystę ir darydami „gerus darbus“ (Mato 5:14-16). Drauge su gerosios naujienos skelbėjais darbuojasi ir angelai (Apreiškimo 14:6). O ką galima pasakyti apie patį Jehovą? Apaštalas Paulius rašė: „Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino.“ Kokia garbė būti „Dievo bendradarbiais“! (1 Korintiečiams 3:6, 9)

Be to, pagalvokime, kaip Dievas laimina mūsų pastangas atlikti jo paskirtą darbą. Juk nėra nieko, kas prilygtų tai ypatingai garbei, kurią mums suteikia Jehova, — „spindėti tarsi žiburiams pasaulyje“. Savo kalba ir darbais atspindėdami Dievo Žodžio šviesą, tikrai galime padėti nuoširdiems žmonėms (Filipiečiams 2:15). Uoliai skelbdami ir mokydami galime džiaugtis, nes ‘Dievas nėra neteisingas; jis nepamirš mūsų darbų, mūsų meilės, kurią parodėme jo vardui’ (Hebrajams 6:10).

‘Pirk tepalo pasitepti akims’

Pirmojo amžiaus Laodikėjos krikščionių bendruomenei Jėzus kalbėjo: „Patariu pirkti iš manęs [...] tepalo pasitepti akims, kad praregėtum. Aš baru ir ugdau tuos, kuriuos myliu“ (Apreiškimo 3:18, 19). Tikrasis vaistas nuo dvasinio aklumo, „tepalas pasitepti akims“, — tai Jėzaus mokymai ir drausminimas. Jei norime požiūrį į esamas aplinkybes ir ateitį išsaugoti dvasiškai sveiką, turime laikytis Jėzaus patarimų ir visko, ko moko Biblija. Be to, reikia išsiugdyti tokią nuostatą, kokią turėjo Kristus, ir sekti jo pavyzdžiu (Filipiečiams 2:5; 1 Petro 2:21). Tepalas akims nedalinamas veltui. Jėzus sakė: „Patariu [jį] pirkti iš manęs.“ Kaina — mūsų laikas ir pastangos.

Iš tamsos įėjus į apšviestą kambarį, akims priprasti reikia šiek tiek laiko. Taip pat jo reikia Dievo Žodžiui studijuoti bei tam, kad pamatytume tiesos šviesą. Laiko reikia ir apmąstyti, ką sužinome, bei įvertinti, kokia brangi tiesa. Tačiau tokia kaina ne per didelė. Kodėl? Dėl to, kad šviesa — nuostabi!

[Iliustracija 14 puslapyje]

„Patariu pirkti iš manęs [...] tepalo pasitepti akims, kad praregėtum“