„Ji tiesiog mus privertė“

RYTŲ šalyse puoselėjamos puikios vaišingumo tradicijos. Pavyzdžiui, Indijoje dažnuose namuose netikėtą svečią visuomet pamaitins, net jeigu šeimynai paskui teks alkti. Irane moteris visada žiūri, kad šaldytuve netrūktų maisto ir būtų ką padėti ant stalo bet kada užsukusiam svečiui.

Svetingi buvo ir daugelis Biblijoje minimų asmenų. Verta prisiminti Lidiją. Ji tikriausiai buvo judėjų prozelitė, gyveno Filipuose, žymiausiame anuometinės Makedonijos mieste. Vieną šabo dieną apaštalas Paulius drauge su bendražygiais nuėjo prie upės už Filipų miesto ir rado čia būrelį moterų. Tarp jų buvo ir Lidija. Paulius ėmė skelbti moterims gerąją naujieną, ir Jehova atvėrė Lidijos širdį. Ji sykiu su namiškiais pasikrikštijo. Tuomet Lidija pakvietė keliauninkus: „Jei mane laikote Viešpaties tikinčiąja, ateikite ir pasilikite mano namuose.“ Paulių tąkart lydėjęs Lukas rašė: „Ji tiesiog mus privertė“ (Apaštalų darbų 16:11-15).

Šiandien krikščionys irgi labai svetingi bendratikiams, pavyzdžiui, keliaujantiesiems prižiūrėtojams ir jų žmonoms. Jie panašiai kaip Lidija ‘tiesiog priverčia’ tuos brolius ir seseris paviešėti jų namuose. Ir tai nelieka neatlyginta — dvasingi bičiuliški pokalbiai tikrai visus atgaivina. Dauguma Jehovos liudytojų gyvena kukliai, bet vis tiek ‘puoselėja svetingumą’ (Romiečiams 12:13; Hebrajams 13:2). Stengdamiesi suteikti džiaugsmo kitiems, patys yra laimingi. Ne veltui Jėzus pasakė: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35).