Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Po kiek švarių gyvūnų Nojus įvedė į laivą — visų po septynis ar po septynias poras?

Kai Nojus baigė statyti laivą, Jehova jam tarė: „Eik į arką su visa savo gimine, nes Aš mačiau, kad tu esi teisus šių laikų žmonėse. Iš visų valgomųjų [„švarių“, NW] gyvulių imk po septynetą, patinėlį ir jo patelę. O iš nevalgomųjų [„nešvarių“, NW] gyvulių po porą, patinėlį ir jo patelę“ (Pradžios 7:1, 2, Vl). Kai kuriuose Šventojo Rašto vertimuose, taip pat ir lietuviškuosiuose A. Rubšio, A. Jurėno, K. Burbulio sakoma „po septynias poras“ arba „po septynetą patinų ir patelių“.

Jei ši Pradžios 7:2 eilutės dalis būtų verčiama iš originalo kalbos tiesiogiai, skambėtų taip: „septynis septynis“. Tačiau hebrajų kalboje kokio nors skaičiaus pakartojimas nebūtinai rodė, kad turima omeny dukart tiek. Pavyzdžiui, 2 Samuelio 21:20 minimas „vyras milžinas, turintis šešis pirštus ant kiekvienos rankos ir šešis pirštus ant kiekvienos kojos“. Hebrajiškajame tekste „šeši“ pakartotas. Tačiau nereikia suprasti, kad tas žmogus turėjo po šešias poras (tai yra po dvylika) abiejų rankų ir kojų pirštų. Pagal hebrajų kalbos gramatikos taisykles, pakartojimu čia tiesiog pasakoma, jog kiekvienos rankos ir kiekvienos kojos pirštų buvo po šešis.

Taigi „septyni septyni“ Pradžios 7:2 nereiškia septynių porų, iš viso keturiolikos gyvūnų, kaip ir Pradžios 7:9, 15 skaičiaus „du“ pakartojimas nereiškia dviejų porų, tai yra keturių gyvūnų. Švarių gyvūnų į laivą buvo paimta „po septynetą“, o nešvarių — tik „po porą“.

Tačiau kodėl Pradžios 7:2 po nurodymo, kad švarių gyvūnų reikia paimti po septynetą, iškart eina žodžiai „patinėlį ir jo patelę“? Kaip tik dėl to kai kas ir mano, kad Nojui buvo liepta paimti visų po septynias poras. Tačiau tie gyvūnai buvo išsaugoti ne vien savo rūšiai pratęsti. Pradžios 8:20 sakoma, jog išlipęs iš laivo „Nojus pastatė Viešpačiui aukurą ir, parinkęs iš visų švariųjų gyvulių ir visų švariųjų paukščių, paaukojo ant aukuro deginamąsias atnašas“. Turėdamas visų švarių gyvūnų po septynetą, Nojus galėjo po vieną paaukoti, o po tris poras palikti daugintis.