Būkime nuolankūs, atsidavę meilingiems ganytojams

„Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę“ (HEBRAJAMS 13:17).

1, 2. Kokie Šventojo Rašto žodžiai rodo, kad Jehova ir Jėzus yra meilingi Ganytojai?

JEHOVA DIEVAS ir jo Sūnus Jėzus Kristus yra meilingi Ganytojai. Izaijas pranašavo: „Štai Viešpats Dievas ateina su galybe, o jo ranka — valdinga. [...] Kaip piemuo ganys jis savo kaimenę, savo rankomis surinks ėriukus, nešios juos prie krūtinės ir švelniai vedžios vedekles“ (Izaijo 40:10, 11).

² Ši pranašystė apie atkūrimą pirmą kartą išsipildė 537 m. p. m. e., kai žydų likutis sugrįžo į Judą (2 Metraščių 36:22, 23). Paskui dar sykį tie žodžiai virto tikrove 1919 metais, kai pateptųjų likutį iš „didžiosios Babelės“ išvadavo Didesnysis Kyras, Jėzus Kristus (Apreiškimo 18:2; Izaijo 44:28). Jis, Jehovos valdinga „ranka“, surenka avis ir rūpestingai jas gano. Jėzus pats apie save pasakė: „Aš — gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane“ (Jono 10:14).

3. Kas liudija, kad Jehova su meile rūpinasi, kaip ganomos jo avys?

³ Izaijo 40:10, 11 užrašytoje pranašystėje pabrėžiama, su kokiu švelnumu Jehova gano savo tautą (Psalmyno 23:1-6). Tarnaudamas žemėje Jėzus irgi meilingai rūpinosi tiek savo mokiniais, tiek kitais žmonėmis (Mato 11:28-30; Morkaus 6:34). Jehova ir Jėzus smerkė kietaširdžius Izraelio ganytojus, arba vadovus, už gėdingą elgesį, kad neprižiūrėjo savo kaimenės, tik ją išnaudojo (Ezechielio 34:2-10; Mato 23:3, 4, 15). Dievas pažadėjo: „Aš išgelbėsiu savo kaimenę, ir jie nebebus daugiau grobis. Aš spręsiu avies ir avies bylas. Tuomet paskirsiu jiems vieną ganytoją — savo tarną Dovydą, kad juos ganytų; jis juos ganys ir bus jų ganytojas“ (Ezechielio 34:22, 23). Šiais pabaigos laikais Jėzus Kristus, Didesnysis Dovydas, yra tas „vienas ganytojas“, kurį Jehova paskyrė  rūpintis visais savo tarnais žemėje — dvasia pateptaisiais krikščionimis ir „kitomis avimis“ (Jono 10:16).

Jehovos ir Jėzaus dovanos bendruomenei

4, 5. a) Ką brangaus Jehova dovanojo savo žemiškiesiems tarnams? b) Kokią dovaną Jėzus davė savo bendruomenei?

⁴ Paskirdamas savo tarnams žemėje „vieną ganytoją“, Jėzų Kristų, Jehova davė brangią dovaną krikščionių bendruomenei. Apie šią dovaną, dangiškąjį Vadovą, išpranašauta Izaijo 55:4: „Štai padariau jį liudytoju tautoms, vadu ir tautų valdovu.“ Tiek pateptieji krikščionys, tiek „milžiniškos minios“ nariai renkami iš visų tautų, genčių ir kalbų (Apreiškimo 5:9, 10; 7:9). Jie sudaro daugiatautę bendruomenę, „vieną kaimenę“, prižiūrimą „vieno ganytojo“ — Jėzaus Kristaus.

⁵ Jėzus savo bendruomenei žemėje irgi davė vertingą dovaną — paskyrė ištikimus ganytojus padėjėjus. Jie, sekdami Jehovos ir Jėzaus pavyzdžiu, rūpestingai gano kaimenę. Apie šią brangią dovaną laiške Efezo krikščionims apaštalas Paulius rašė: „‘Kildamas aukštyn, nusivedė belaisvius; jis davė žmones dovanas’“ [...] „Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, idant aprūpintų šventuosius tarnystės darbui, Kristaus Kūno ugdymui“ (Efeziečiams 4:8, 11, 12; NW).

6. Kokiais simboliais Apreiškimo 1:16, 20 buvo apibūdinti vyresniaisiais tarnavę pateptieji prižiūrėtojai ir ką galima pasakyti apie vyresniaisiais paskiriamus krikščionis iš kitų avių?

⁶ Tie „žmonės dovanos“ yra prižiūrėtojai, arba vyresnieji, kuriuos Jehova ir jo Sūnus per šventąją dvasią paskiria rūpestingai ganyti avis (Apaštalų darbų 20:28, 29). Iš pradžių visi prižiūrėtojai buvo pateptieji krikščionys. Pateptųjų bendruomenėje tarnavę vyresnieji Apreiškimo 1:16, 20 buvo pavadinti „angelais“ arba „žvaigždėmis“, kurias Kristus laiko savo dešinėje, — jiems vadovauja. Tačiau dabar, pabaigos laikais, pateptųjų prižiūrėtojų gretoms vis mažėjant, dauguma mūsų bendruomenių vyresniųjų yra iš kitų avių. Galima sakyti, jog šie vyrai irgi yra Jėzaus Kristaus, Gerojo Ganytojo, dešinėje, arba jam pavaldūs, nes per šventąją dvasią paskiriami Vadovaujančiosios tarybos atstovų (Izaijo 61:5, 6). Kadangi vyresnieji paklūsta bendruomenės Galvai Kristui, juos dera visapusiškai remti (Kolosiečiams 1:18, Jr).

 Klausykime ir būkime atsidavę

7. Kaip apaštalas Paulius patarė mums žiūrėti į krikščionių vyresniuosius?

⁷ Mūsų dangiškieji Ganytojai, Jehova Dievas ir Jėzus Kristus, tikisi, kad noriai paklusime ganytojams padėjėjams, kuriuos jie paskyrė į atsakingas pareigas bendruomenėje (1 Petro 5:5). Apaštalas Paulius buvo įkvėptas parašyti: „Atsiminkite savo vadovus, kurie jums skelbė Dievo žodį. Įsižiūrėkite į jų gyvenimo vaisius, sekite jų tikėjimu. Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi [„atskaitingi“, Jr] už jas; jie tai tedaro su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga“ (Hebrajams 13:7, 17, Brb).

8. Į ką gerai įsižiūrėti mus skatina Paulius ir ką reiškia klausyti atsakingų brolių?

⁸ Atkreipk dėmesį: Paulius ragina mus gerai įsižiūrėti, kokie yra ištikimų vyresniųjų gyvenimo vaisiai, ir sekti jų tikėjimu. Jis taip pat skatina klausyti šių paskirtų vyrų ir su atsidavimu laikytis jų nurodymų. Biblisto Ričardo Frenco tvirtinimu, graikiškas žodis, čia išverstas „klausykite“, „paprastai vartojamas ne raginant paklusti, bet paraidžiui reiškia ‘būkite įsitikinę’, tai yra noriai pripažinkite jų autoritetą“. Klausome vyresniųjų ne tik todėl, kad taip liepia Dievo Žodis, bet ir būdami įsitikinę, jog jie iš širdies rūpinasi Karalystės interesais ir mūsų pačių gerove. Tikrai būsime laimingi, jeigu noriai leisimės jų vadovaujami.

9. Kodėl reikia būti ne tik klusniems, bet ir atsidavusiems?

⁹ O jeigu, mūsų manymu, vyresniųjų sprendimas tam tikru atveju nėra pats geriausias? Čia išbandomas mūsų atsidavimas. Lengva klausyti, kai viskas aišku ir nurodymas mums priimtinas. Bet esame iš tikrųjų atsidavę, jeigu palaikome vyresniuosius net tada, kai neperprantame, kodėl jie taip nutarė. Petras, vėliau tapęs apaštalu, parodė tokį atsidavimą (Luko 5:4, 5).

Kas skatina noriai bendradarbiauti

10, 11. Kaip prižiūrėtojai „skelbė Dievo žodį“ bendratikiams pirmajame amžiuje ir kaip tai daro dabar?

¹⁰ Hebrajams 13:7, 17 apaštalas Paulius nurodo keturias priežastis, kodėl turime klausyti krikščionių prižiūrėtojų ir būti jiems atsidavę. Pirma, jie mums „skelbė Dievo žodį“. Nepamirškime: „žmones dovanas“ Jėzus davė bendruomenei, kad „pataisytų šventuosius“ (Efeziečiams 4:11, 12, NW). Pirmojo amžiaus krikščionių mąstyseną ir elgseną pataisydavo jo įgalioti ištikimi ganytojai padėjėjai, iš kurių kai kas buvo įkvėptas parašyti bendruomenėms laiškus. Jėzus per šventąją dvasią paskyrė tokius prižiūrėtojus vesti ir stiprinti pirmuosius krikščionis (1 Korintiečiams 16:15-18; 2 Timotiejui 2:2; Titui 1:5).

¹¹ Šiandien Jėzus vadovauja mums per „ištikimą ir protingą vergą“, kuriam atstovauja Vadovaujančioji taryba ir paskirti vyresnieji (Mato 24:45, Jr). Gerbdami Vyriausiąjį Ganytoją, Jėzų Kristų, klausome Pauliaus patarimo: „Prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie darbuojasi tarp jūsų, vadovauja Viešpatyje ir teikia jums pamokymų“ (1 Petro 5:4; 1 Tesalonikiečiams 5:12; 1 Timotiejui 5:17).

12. Kaip prižiūrėtojai „budi [mūsų] sielų labui“?

¹² Antra, kodėl turime bendradarbiauti su krikščionių prižiūrėtojais, yra tai, kad „jie budi [mūsų] sielų labui“. Jeigu mato,  kad mūsų elgesys ar pažiūros gali pakenkti dvasingumui, mielai pataria, kaip pasitaisyti (Galatams 6:1). Graikiškas žodis, išverstas „budėti“, tiesiogiai reiškia „nemiegoti“. Pasak vieno biblisto, tai „rodo nuolatinį ganytojo budrumą“. Vyresnieji ne tik dvasiškai budrūs; neretai iš susirūpinimo mūsų dvasine gerove jie galbūt net naktį nesumerkia akių. Argi tokių atsidavusių ganytojų padėjėjų neturėtume noriai remti? Juk jie labai stengiasi sekti „didžiojo avių Ganytojo“, Jėzaus Kristaus, pavyzdžiu ir meilingai rūpinasi kaimene (Hebrajams 13:20).

13. Kam ir už ką prižiūrėtojai ir visi krikščionys atskaitingi?

¹³ Trečia priežastis, kodėl turime mielai remti vyresniuosius, ta, kad jie prižiūri mus, „būdami atskaitingi“. Prižiūrėtojai nepamiršta esą ganytojai padėjėjai, pavaldūs dangiškiesiems Ganytojams — Jehovai Dievui ir Jėzui Kristui (Ezechielio 34:22-24). Jehova avis „įsigijo savojo Sūnaus krauju“, yra jų Šeimininkas ir paskirtieji prižiūrėtojai Jam atskaitingi už tai, ar švelniai rūpinasi kaimene (Apaštalų darbų 20:28, 29, Jr, NW). O mes visi irgi atskaitingi Jehovai už tai, kaip laikomės jo nurodymų (Romiečiams 14:10-12). Klausydami vyresniųjų, parodome, kad esame atsidavę bendruomenės Galvai — Kristui (Kolosiečiams 2:19).

14. Kada krikščionių prižiūrėtojai tarnautų dūsaudami ir kokios gali būti pasekmės?

¹⁴ Paulius nurodė ir ketvirtą priežastį, kodėl turime rodyti nuolankumą ir būti atsidavę krikščionių prižiūrėtojams. Jis rašė: „Tegu jie tai daro su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga“ (Hebrajams 13:17). Atlikdami svarbias pareigas — mokydami, ganydami, vadovaudami skelbimo veiklai, rūpindamiesi savo šeima, spręsdami bendruomenės problemas, — krikščionių vyresnieji neša sunkią naštą (2 Korintiečiams 11:28, 29). Jeigu jų neremsime, dar daugiau  juos apsunkinsime. Tada vyresnieji ir dūsaus iš nusiminimo. Toks mūsų elgesys nepatiks Jehovai ir patys sau pakenksime. O jeigu būsime pagarbūs vyresniesiems ir juos remsime, šie vyrai darbuosis laiminga širdimi — taip klestės vienybė ir visi su džiaugsmu eis į Karalystės skelbimo darbą (Romiečiams 15:5, 6).

Rodykime atsidavimą

15. Kaip galime rodyti klusnumą ir atsidavimą?

¹⁵ Remti prižiūrėtojus galime įvairiopai. Atsižvelgdami į mūsų teritorijoje gyvenančių žmonių aplinkybes, vyresnieji lauko tarnybos sueigoms galbūt paskyrė tokį laiką, prie kurio mums tenka prisiderinti. Palaikykime naują tvarką — galime nelauktai užmegzti gerų pokalbių skelbimo tarnyboje. Gal tarnybos prižiūrėtojas lankosi mūsų knygos studijų grupėje? Jei tik galime, tą savaitę stenkimės skelbti kuo daugiau. Gal gavome užduotį teokratinės tarnybos mokykloje? Nepraleiskime sueigos ir paruoškime, kas skirta. O gal knygos studijų grupės prižiūrėtojas pranešė, jog atėjo eilė valyti Karalystės salę? Remkime jį, kiek tik leidžia mūsų sveikata ir jėgos. Atlikdami šias ir daugelį kitų užduočių, parodome atsidavimą vyrams, kuriuos Jehova ir jo Sūnus paskyrė rūpintis kaimene.

16. Kodėl nedera maištauti, jeigu kuris nors vyresnysis ne taip tvarko reikalus?

¹⁶ Kartais kuris nors vyresnysis galbūt ima tvarkyti reikalus ne taip, kaip nurodo ištikimo vergo klasė ir Vadovaujančioji taryba. Jeigu jis ir toliau taip daro, turės duoti apyskaitą mūsų „sielų ganytojui ir sargui“ — Jehovai (1 Petro 2:25). Vis dėlto būtų nepateisinama manyti, kad vyresniųjų, kurie apsirinka, galime neklausyti. Jehova nepritaria neklusniesiems ir maištautojams (Skaičių 12:1, 2, 9-11).

Už bendradarbiavimą Jehova laimina

17. Koks turi būti mūsų požiūris į savo prižiūrėtojus?

¹⁷ Jehova Dievas žino, kad vyrai, jo paskirti prižiūrėtojais, yra netobuli. Bet juos pasirinko ir per šventąją dvasią gano savo tautą. Juk vyresniųjų ir visų krikščionių tarnystė liudija, kad „galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo“ (2 Korintiečiams 4:7). Todėl būkime dėkingi Jehovai už viską, ką jis daro per ištikimus prižiūrėtojus, ir mielai juos remkime.

18. Savo atsidavimu prižiūrėtojams kam iš tikrųjų esame atsidavę?

¹⁸ Prižiūrėtojai iš širdies stengiasi gyventi, kaip Jehovos prisakyta ganytojams, paskirtiems prižiūrėti kaimenę šiomis paskutinėmis dienomis. Tai užrašyta Jeremijo 3:15: „Duosiu jums ganytojų pagal savo širdį; jie ganys jus išmintingai ir protingai.“ Mūsų vyresnieji dirba puikų darbą — moko ir saugo Jehovos avis. Todėl ir toliau rodykime dėkingumą šiems broliams už nelengvą triūsą: noriai bendradarbiaukime, būkime jiems klusnūs ir atsidavę. Tai liudys, jog esame dėkingi ir savo dangiškiesiems Ganytojams — Jehovai Dievui ir Jėzui Kristui.

Apžvalga

• Kaip Jehova ir Jėzus Kristus rodo esą meilingi Ganytojai?

• Kodėl reikia būti ne tik klusniems, bet ir atsidavusiems?

• Kaip galime rodyti atsidavimą?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 27 puslapyje]

Krikščionių vyresnieji atsidavę savo vadovui Kristui

[Iliustracijos 29 puslapyje]

Atsidavimą Jehovos paskirtiems ganytojams galime rodyti įvairiai