Tikėjimas Biblijos pranašyste gelbsti gyvybę

JĖZUS paskutinį kartą lankosi Jeruzalės šventykloje. Jam išeinant vienas iš mokinių sušunka: „Mokytojau, tik pažvelk, kokie akmenys ir kokie pastatai!“ Šventykla yra visos žydų tautos garbė ir pasididžiavimas. Tačiau Jėzus atsako: „Matai šituos didžiulius pastatus? Čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“ (Morkaus 13:1, 2).

Kas galėtų tuo patikėti? Kai kurie šventyklos akmenys milžiniški. Maža to, kalbėdamas apie šio statinio sunaikinimą Jėzus turi omenyje žūtį pačios Jeruzalės ir galbūt net žydų tautos, kurios dvasinis centras yra šventykla. Ne veltui mokiniai Jėzų prašo: „Pasakyk mums, kada tai atsitiks ir koks bus ženklas, kai visa tai pradės pildytis?“ (Morkaus 13:3, 4).

„Dar ne galas“, — įspėja Jėzus. Pirmiau vietomis kils karų, žemės drebėjimų, siaus badas ir ligos. Paskui po dramatiškų įvykių žydų tautą ištiks neregėta nelaimė, arba „didelis suspaudimas“. Tačiau Dievas įsikiš, kad išgelbėtų savo išrinktuosius, jam ištikimus krikščionis. Kaip? (Morkaus 13:7; Mato 24:7, 21, 22; Luko 21:10, 11)

Maištas prieš Romą

Praeina dvidešimt aštuoneri metai, o Jeruzalės krikščionys pranašauto galo vis tebelaukia. Romos imperiją vargina karai, žemės drebėjimai, badas ir epidemijos. (Žiūrėkite rėmelį 9 puslapyje.) Judėjos provincija tampa pilietinių bei etninių konfliktų židiniu. Tačiau Jeruzalėje už apsauginių mūro sienų palyginti ramu. Žmonės valgo, dirba, tuokiasi, gimdo vaikus — gyvenimas teka įprasta vaga. Mieste stovi didinga šventykla, todėl daugelis mano, jog niekas jo nepaims.

 Apie 61 m. e. m. Jeruzalės krikščionys gauna apaštalo Pauliaus laišką. Jis giria jų ištvermę, bet sykiu yra susirūpinęs: kai kurie iš bendruomenės, regis, prarado budrumą. Daug kas tarsi plaukia pasroviui, kitiems trūksta dvasinės brandos (Hebrajams 2:1; 5:11, 12). Paulius juos ragina: „Tad nepameskite savo pasitikėjimo [...]! Juk dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks. Mano teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis bailiai pasitrauktų, mano siela juo nebesigėrės“ (Hebrajams 10:35-38). Perspėjimas pačiu laiku! Tačiau ar krikščionys parodys tikėjimą ir nepamirš Jėzaus pranašystės? Kita vertus, ar Jeruzalei tikrai gresia sunaikinimas?

Per tolesnius penkerius metus padėtis mieste vis blogėja. 66 m. e. m. Romos prokuratorius Floras, nedoras žmogus, iš šventyklos iždinės pagrobia 17 talentų neva „nesumokėtų mokesčių“. Perpykę žydai sukyla. Maištininkai zelotai įsiveržia į Jeruzalę ir sutriuškina romėnų pajėgas. Paskui drąsiai paskelbia Judėją nepriklausoma. Karas tarp Romos ir Judėjos dabar neišvengiamas!

Po trijų mėnesių malšinti maišto su 30000 kareivių atžygiuoja Romos vietininkas Sirijoje Cestijus Galas. Jo armija pasiekia Jeruzalę per Palapinių šventę ir greit užima miesto prieigas. Zelotai, kurių daug mažiau, ieško priebėgos šventyklos bokštuose. Romėnai pradeda kastis po šventyklos siena. Žydus apima panika: juk taip pagonys išniekina švenčiausiąją judaizmo vietą! Mieste esantys krikščionys tada atsimena Jėzaus žodžius: „Kai pamatysite [...] bjaurastį, stovinčią šventoje vietoje [...], tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus“ (Mato 24:15, 16, Brb). Ar jie parodys tikėjimą Jėzaus pranašyste ir nedelsdami veiks? Nuo to, kaip paaiškės vėliau, priklausys jų gyvybė. Tačiau kaip išbėgti?

Staiga dėl visai nesuprantamų priežasčių Cestijus Galas atitraukia savo pulkus ir pasuka jūros link. Zelotai su įkarščiu juos persekioja. Nuostabu, išpranašautas miesto suspaudimas buvo sutrumpintas! Parodydami tikėjimą Jėzaus pranašyste, krikščionys bėga iš Jeruzalės į Pelą, neutralią kalnų sritį anapus Jordano. Jie  išbėga pačiu laiku. Zelotai netrukus grįžta ir likusius gyventojus verčia prisidėti prie jų maišto. * Tuo tarpu krikščionys saugiai pasitraukę į Pelą laukia tolesnių įvykių.

Prasideda anarchija

Po kelių mėnesių romėnai pradeda naują karo žygį. Per 67 m. e. m. karvedys Vespasianas ir jo sūnus Titas sutelkia gausią 60000 karių armiją. Per kitus dvejus metus ši stipri kariuomenė artinasi prie Jeruzalės pakeliui slopindama bet kokį pasipriešinimą. Tuo metu pačioje Jeruzalėje tarp nesutariančių žydų grupuočių vyksta žiaurios grumtynės. Miesto grūdų atsargos sunaikinamos, namai aplink šventyklą sulyginami su žeme, žūsta daugiau kaip 20000 žydų. Vespasianas delsia pulti miestą sakydamas: „Geresnis karvedys už mane yra Dievas; mūsų priešai naikina vieni kitus savomis rankomis.“

Mirus imperatoriui Neronui Vespasianas grįžta į Romą, kad užimtų sostą, o karą su Judėja palieka baigti Titui. Šis Jeruzalę pasiekia 70 m. e. m. prieš Paschą ir ją apsupa. Vietiniai gyventojai bei atvykę maldininkai atsiduria spąstuose. Tito pajėgos Judėjos apylinkėse iškerta visus medžius ir sostinę apjuosia maždaug 7 kilometrų ilgio užtvara iš nusmailintų stulpų. Taip išsipildo Jėzaus žodžiai: „Tavo priešai apjuos tave pylimu [„nusmailintų stulpų siena“, NW], apguls iš visų pusių ir suspaus tave“ (Luko 19:43).

Netrukus miestą apima badas. Ginkluotos gaujos plėšia žuvusiųjų ir besivaduojančiųjų mirtimi namus. Moteris iš nevilties nužudo ir suvalgo savo kūdikį. Dedasi tai, kas buvo seniai išpranašauta: „Beviltiškai skursdamas dėl priešo apgulos, valgysi savo įsčių vaisių — kūną savo sūnų ir dukterų“ (Pakartoto Įstatymo 28:53-57).

 Galiausiai po penkių mėnesių apsiausties Jeruzalė paimama. Miestą ir jo didingą šventyklą romėnai apiplėšia ir padega, čia nelieka akmens ant akmens (Danieliaus 9:26). Iš viso žūsta 1100000, apie 97000 patenka į vergiją (Pakartoto Įstatymo 28:68). * Judėjoje žydų beveik nebelieka. Tai neregėta tautos nelaimė, posūkis jos politiniame, religiniame bei kultūriniame gyvenime. *

Tuo tarpu krikščionys Peloje karštai dėkoja Dievui už išgelbėjimą. Tikėdami Jėzaus pranašyste jie liko gyvi!

Apmąstydami tuos įvykius šiandien kiekvienas pagalvokime: ar turiu tokį tikėjimą, kuris padės man išlikti gyvam per artėjantį didį sielvartą? Ar esu „iš tų, kurie tiki ir savo sielą išsaugoja“? (Hebrajams 10:39, Vl; Apreiškimo 7:14)

[Išnašos]

[Schema 9 puslapyje]

Kaip išpranašautas ženklas išsipildė pirmajame mūsų eros amžiuje

KARAI:

Galija (39—40 m.)

Šiaurės Afrika (41 m.)

Britanija (43 ir 60 m.)

Armėnija (58—62 m.)

Pilietiniai bei etniniai konfliktai Judėjoje (50—66 m.)

ŽEMĖS DREBĖJIMAI:

Roma (54 m.)

Pompėja (62 m.)

Mažoji Azija (53 ir 62 m.)

Kreta (62 m.)

BADAS:

Roma, Graikija, Egiptas (apie 42 m.)

Judėja (apie 46 m.)

EPIDEMIJOS:

Babilonija (40 m.)

Roma (60 ir 65 m.)

NETIKRI PRANAŠAI:

Judėja (apie 56 m.)

[Žemėlapis/iliustracija 10 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Romėnų karo žygis Palestinoje 67—70 m. e. m.

Ptolemaidė

Galilėjos ežeras

Pela

PERĖJA

SAMARIJA

Jeruzalė

Negyvoji jūra

JUDĖJA

Cezarėja

[Šaltinio nuoroda]

Tik žemėlapis: Based on maps copyrighted by Pictorial Archive (Near Eastern History) Est. and Survey of Israel

[Iliustracija 11 puslapyje]

„Mūsų priešai naikina vieni kitus savomis rankomis“ (Vespasianas)

[Iliustracijos 11 puslapyje]

70 m. e. m. romėnų pajėgos sugriovė Jeruzalę

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 11 puslapyje]

Reljefas: Soprintendenza Archeologica di Roma; Vespasianas: Bildarchiv Preussischer Kulturbesitz/Art Resource, NY