Šitas žiaurus pasaulis

MARIJA, šešiasdešimt ketverių metų moteris, gyveno viena. Ją rado namuose negyvą — sumuštą ir pasmaugtą elektros laidu.

Įtūžusi minia žmonių užpuolė tris policininkus, kaltindami juos pagrobus porą berniukų. Visą trejetą negailestingai aptalžė, du apipylė benzinu ir padegė. Liepsna juos kaipmat prarijo. Trečiam pareigūnui pavyko ištrūkti.

Anonimas paskambinęs nurodė, kur slypi baisus radinys. Sode buvo atkasti keturių poilsiautojų — vyrų, užrištomis akimis ir surištomis rankomis, — palaikai. Atlikus skrodimą nustatyta, kad jie buvo palaidoti gyvi.

Tai ne smurtingų ir žiaurių siaubo filmų scenos, o tikri atsitikimai, apie kuriuos vienoje Lotynų Amerikos šalyje ne per seniausiai skelbė dienraščiai. Ir, aišku, baisybės dedasi ne vien tame žemės kampelyje, bet visame pasaulyje.

Žiaurūs įvykiai tapo kasdienybe. Bombų sprogimai, teroristiniai aktai, žmogžudystės, smurtiniai išpuoliai, susišaudymai, seksualinė prievarta, — tai tik dalelė nežmoniško siaubo. O žiniasklaida atvirai, nesistengdama nutylėti detalių, praneša vis apie naujus barbariškus nusikaltimus, ir daugelis žmonių, klausydami ar žiūrėdami šitokias naujienas, įpranta reaguoti gan šaltai, baisios žinios jų nebešokiruoja.

„Kas dedasi? Kur link šis pasaulis rieda? Nejaugi visiškai nebesiskaitoma su žmogaus jausmais, nejaugi nebeliko pagarbos gyvybei?“ — galbūt susimąstote. Tikrai, kodėl mums tenka visa tai iškęsti?

Bet štai kitas pavyzdys. Hariui, šešiasdešimt devynerių metų vyrui, sergančiam vėžiu, ir jo žmonai, kamuojamai išsėtinės sklerozės, mielai padeda kaimynai ir draugai. „Jei ne tų žmonių parama, nežinau, ką darytume“, — sako Haris. Kanadoje, kur jis gyvena, atlikus vieną tyrimą paaiškėjo, kad daugiau kaip 50 procentų žmonių, prižiūrinčių ar slaugančių pagyvenusius asmenis, tai daro jokių giminystės ryšių nesaistomi. Jūs, be abejo, irgi sutinkate nemažai tokių, kurie skuba ištiesti pagalbos ranką, yra geranoriški, draugiški. Taip, žmonės geba puoselėti gailestingumo, gėrio daigus, o tai juk yra priešingybė žiaurumui.

Iš kur tad žiaurumas randasi? Kas paskatina elgtis beširdiškai? Ar gali žiaurus žmogus pasikeisti? Ar ateis toks metas, kai jokių žiaurybių nebebus? O jeigu ateis, — kada ir kaip?

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Traukinys: CORDON PRESS