Jei lūkesčiai neišsipildo

NUSIVYLIMAS gali išsikeroti bet kurioje santuokoje, net jeigu prieš vedybas, kai dar tik draugavo, pora atrodė labai darni. Kuo tai paaiškinama? Kodėl du žmonės, iki jungtuvių vienas kitam tikę kaip dvi obuolio puselės, dabar pasirodo esantys tokie skirtingi?

Biblija sako, jog sutuoktiniai turės „skausmo ir sielvarto“ (1 Korintiečiams 7:28, The New English Bible). Nemažai tenka vargti dėl žmogiško netobulumo (Romiečiams 3:23). Be to, sunkumų kyla, jeigu vienas ar abu partneriai daro ką nors ne pagal Biblijos principus (Izaijo 48:17, 18). Kita vertus, gal kuris iš sutuoktinių jau nuo pat pradžių turi nerealistiškų lūkesčių. Tada atsiranda visokių nesusipratimų ir tai gali vesti prie rimtų problemų.

Nerealistiški lūkesčiai

Jei esate sukūrę šeimą, turbūt iš patirties galite pasakyti, jog tuokdamiesi turėjote vienokių ar kitokių lūkesčių, — paprastai taip jau būna. Stabtelk ir valandėlę pamąstyk, kokio gyvenimo vyleisi. Ar tavo santuoka yra tokia kaip įsivaizdavai? Jeigu ne, neskubėk sakyti, jog patekai į aklavietę. Vadovaukis Biblijos principais ir daug ką galėsi pataisyti * (2 Timotiejui 3:16). Kodėl dabar nepergalvojus, ko tikėjaisi iš vedybų?

Kai kam, pavyzdžiui, atrodo, kad vedybinis gyvenimas bus pilnas romantikos, kaip pasakose. Ir tu gal manei, kad daugiausia leisite laiką drauge ir jeigu judviejų nuomonės kur nors skirsis, viską gražiai išsiaiškinsite, kaip ir dera brandiems asmenims. Daugelis, be to, įsivaizduoja, jog susituokusiems nebereikės valdyti seksualinių geismų. Kadangi šitokie lūkesčiai ne retenybė, o tikrovėje viskas klostosi kiek kitaip, ilgainiui viltys gali dužti (Pradžios 3:16).

Dar vienas dalykas, kurio nerealu tikėtis, — kad santuoka pati savaime padarys žmogų laimingą. Aišku, gyvenimo draugas gali teikti daug džiaugsmo (Patarlių 18:22; 31:10; Mokytojo 4:9). Bet ar protinga manyti, kad vedybos bus stebuklingas vaistas nuo visų negerovių? Dažnas, kuris taip galvoja, karčiai nusivilia!

Neišsakyti lūkesčiai

Ne visi lūkesčiai prasilenkia su tikrove. Yra juk ir absoliučiai normalių, pagrįstų troškimų. Tačiau kartais žmogus ima puoselėti tokias mintis, kad tik apsisunkina. „Matau, kaip sutuoktiniai pradeda pyktis, nes vienas laukia nesulaukia, kada pagaliau išsipildys tam tikras noras, o kitas nė nenutuokia, ko partneris iš jo tikisi“, — rašo  vienas šeimos konsultantas. Kad būtų aiškiau, pailiustruokime tai pavyzdžiu.

Inga ištekėjo už Tomo, gyvenančio kitame mieste. Dar prieš vedybas ji suprato, jog dėl savo drovaus būdo naujoje vietoje iš pradžių jausis ne itin smagiai. Vis dėlto neabejojo — Tomas padės prisitaikyti. Inga, pavyzdžiui, tikėjosi, kad Tomas nuolatos bus šalia ir supažindins su savo draugais. Bet taip nėra. Tomas leidžiasi į šnekas su būriu bičiulių, o Inga, naujas žmogus šioje kompanijoje, lieka nuošaly. Ingai trūksta dėmesio, ji jaučiasi tarsi pamesta. „Kaip Tomas gali būti man toks neatidus“, — tvinksi galvoje mintis.

Gal Ingos lūkesčiai nerealistiški? Anaiptol. Ji tiesiog nori, kad vyras padėtų apsiprasti naujoje aplinkoje. Inga nedrąsi ir jai nelengva užmegzti pažintį su tiek daug nematytų žmonių. Bet iš tikrųjų Inga dar nėkart nepasipasakojo Tomui, kaip tokioje situacijoje jaučiasi. Ir Tomas, aišku, nelabai nutuokia, ką žmonai dabar tenka išgyventi. Kas bus, jeigu ir toliau taip tęsis? Ingos apmaudas gali didėti ir po kurio laiko jai atrodys, kad vyras visiškai abejingas jos jausmams.

Jeigu sutuoktinis į tavo poreikius, regis, neatsižvelgia, tave irgi gali užvaldyti nusivylimas. Ką tokiu atveju vertėtų daryti?

Išsišnekėkite

Neišsipildę lūkesčiai tikrai slegia (Patarlių 13:12). Bet tai dar nėra aklavietė — padėtis ne beviltiška. „Jeigu esi išmintingas ir kalbi nuovokiai, gali kitus įtikinti“, — skelbia viena Biblijos patarlė (Patarlių 16:23, Contemporary English Version). Tad jeigu  matai, kad tavo koks rimtas, pagrįstas troškimas lieka neišsipildęs, pasišnekėk su savo antrąja puse.

Rask tinkamą vietą, nutaikyk progą, parink žodžius ir išdėstyk, kas tau rūpi (Patarlių 25:11). Tik nesikarščiuok, kalbėk ramiai ir pagarbiai. Atsimink, tavo tikslas — ne apkaltinti sutuoktinį, o atvirai išpasakoti savo lūkesčius, atskleisti savo jausmus (Patarlių 15:1).

Kodėl turėtum visa tai daryti? Nejaugi atidus sutuoktinis nesugebės tavo poreikių numatyti pats? Tiesą sakant, sutuoktinis viską gali vertinti kiek kitokiu požiūriu, bet jeigu paaiškintum, ką jauti ir kaip tau viskas atrodo, mielai atsižvelgtų. Todėl jei savo norus ar poreikius teks išsakyti, tai nereikš nei kad jūsų vedybiniai saitai silpni, nei kad sutuoktinis surambėjęs ir nepastabus.

Dvejoti neverta. Pasikalbėk su savo antrąja puse kuo greičiau. Mūsų jau minėtoje situacijoje Inga, pavyzdžiui, galėtų Tomui sakyti: „Matau, kad man nelengva užmegzti iš karto tiek daug naujų pažinčių. Kol apsiprasiu, gal padėtum su visais susipažinti?“

„Greitas klausytis“

Dabar pažiūrėkime iš kito taško. Tarkim, tu esi tas sutuoktinis, su kuriuo antroji  pusė nori pasikalbėti. Tavo vyras arba žmona jaučiasi nekaip, nes tu nepateisinai tam tikrų protingų lūkesčių. Jeigu iš tikrųjų taip yra, atidžiai išklausyk, ką sutuoktinis sako! Ir nepulk tuojau teisintis. Verčiau būk „greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti“ (Jokūbo 1:19; Patarlių 18:13). Apaštalas Paulius krikščionis skatino: „Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam“ (1 Korintiečiams 10:24).

Pastaruoju priesaku vadovautis bus lengviau, jei stengsies įsijausti į sutuoktinio padėtį. Biblija sako: „Jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai“ (Brb). Ta pati mintis Dž. B. Filipso angliškame vertime perteikiama šitaip: „Jūs, vyrai, turėtumėte stengtis suprasti žmonas, su kuriomis gyvenate“ (1 Petro 3:7). Aišku, žmonoms derėtų lygiai taip stengtis dėl savo vyrų.

Nepamiršk: kad ir kokia darni būtų santuoka, ne visada judviejų nuomonės absoliučiai sutaps. Bet dėl to neverta nusiminti. Juk iš tikrųjų ar tai ne privalumas, kad gali pažiūrėti į viską tarsi iš šono, kito žmogaus akimis? (Daugiau apie tai rašoma rėmelyje „Į tą patį peizažą — skirtingomis akimis“.) Priklausomai nuo auklėjimo, kultūros ir kitų veiksnių, du žmonės atsineša į naują šeimą kiekvienas savo lūkesčius. Tad nors būsite labai įsimylėję, jūsų lūkesčiai gali skirtis.

Susituokę krikščionys, pavyzdžiui, gerai žino Biblijos principą, kad vyras yra žmonos galva (Efeziečiams 5:22, 23). Tačiau kaip jūsų šeimoje vyras savo autoritetu naudojasi ir kaip tam autoritetui rodoma pagarba? Ar judu laikotės šio Biblijos principo ir ar nuoširdžiai stengiatės juo vadovautis?

Jūsų nuomonės gali skirtis ir įvairiais kitais kasdieninio gyvenimo klausimais. Kuris kurį buities darbą apsiimsite daryti? Kada ir kiek laiko numatysite pabendrauti su giminaičiais? Kaip judu, krikščionys, Dievo Karalystei skirsite pirmąją vietą? (Mato 6:33) O dar yra finansiniai reikalai. Kadangi galima greitai įbristi į skolas, vertėtų būti taupiems ir sumaniems. Tačiau ką tai konkrečiai reiškia? Būtų labai naudinga apie tokius dalykus atvirai, pagarbiai pasikalbėti.

Net jeigu ir lieka neišsipildžiusių lūkesčių, atviri pokalbiai šeimoje padės puoselėti santarvę. Tada jūs būsite labiau pasirengę vadovautis apaštalo Pauliaus patarimu: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą“ (Kolosiečiams 3:13).

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 10 puslapyje]

Į TĄ PATĮ PEIZAŽĄ — SKIRTINGOMIS AKIMIS

„Įsivaizduok: grupė iškylautojų sustoję grožisi gamtovaizdžiu. Nors visiems prieš akis tas pats reginys, kiekvienas mato savaip. Kodėl? Todėl, kad žiūri iš skirtingų pozicijų. Lygiai tame pačiame taške du žmonės juk būti negali. Ir ne visi sutelkia dėmesį ten pat. Vienam akį traukia viena gamtovaizdžio grožybė, kitam — kita. Panašiai yra su vyru ir žmona. Jeigu sutuoktiniai ir labai tinka vienas kitam, jųdviejų požiūriai nebus absoliučiai vienodi. [...] Kad iš tikrųjų būtų „vienas kūnas“, sutuoktiniai turi stengtis suderinti tas skirtybes, o tai įmanoma tik atvirai šnekantis. Taigi reikia skirti laiko pokalbiams“ (iš Sargybos bokšto 1993 m. rugpjūčio 1 d. numerio anglų kalba, p. 4).

[Rėmelis 11 puslapyje]

KĄ DABAR VERTĖTŲ DARYTI

• Iš naujo pasverk savo lūkesčius. Ar jie realistiški? Ar nesitiki iš sutuoktinio per daug? Vadovaukis principu „jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems“ (Filipiečiams 2:4; 4:5, NW).

• Jei pamatai, jog vyleisi nerealių dalykų, stenkis savo mąstyseną pataisyti. Gal, pavyzdžiui, sakei: „Mes visad būsime vienos nuomonės.“ O dabar duok sau žodį, kad nesutarimus spręsite taikiai (Efeziečiams 4:32).

• Aptarkite, kokių lūkesčių turite. Norint išmokti tarpusavyje rodyti meilę ir pagarbą, labai svarbu atvirai kalbėtis (Efeziečiams 5:33).

[Iliustracija 9 puslapyje]

Būk „greitas klausytis“ savo antrosios pusės, kai išsipasakoja, kas slegia