Laukai „pabalę pjūčiai“

Pačioje Pietų Amerikos žemyno šiaurėje yra Gvachiros pusiasalis. Jis apima Kolumbijos šiaurinę ir Venesuelos šiaurvakarinę dalį. Šioje pusdykumėje blogiausia tai, kad svilinanti saulė kartais orą įkaitina net iki 43°C, o kritulių būna mažai. Sąlygos čia nelengvos, bet žmonės daug dirba ir gerai tvarkosi savo ūkiuose. Vandenyno brizai bei šiaurryčių pasatai gyvenimą daro pakenčiamą ir leidžia šalies svečiams gėrėtis žaviais gamtovaizdžiais bei puikiais paplūdimiais.

SVEIKI ATVYKĘ į vajų genties indėnų žemę! Vajų yra kokie 305000, iš jų 135000 Kolumbijoje. Ši gentis čia įsikūrė daug anksčiau nei šalį kolonizavo ispanai.

Svarbiausias vajų pragyvenimo šaltinis gyvulininkystė bei žemdirbystė. Be to, jie verčiasi žvejyba ir pasienio prekyba. Moterys meistriškai audžia ryškiaspalvius audinius, kuriuos mielai perka turistai.

Vajų genties indėnai nuoširdūs ir svetingi. Tačiau jie irgi gyvena „sunkiais laikais“ (2 Timotiejui 3:1). Viena didžiausių problemų — skurdas, o iš jo kyla ir kitos bėdos: neraštingumas, prasta vaikų mityba, nepakankama medicininė priežiūra, o kai kuriose vietovėse — nusikalstamumas.

Krikščioniškasis pasaulis dešimtmečius stengėsi tarp vajų apgyvendinti savo misionierius. Todėl daugumą pedagoginių bei internatinių mokyklų kontroliuoja bažnyčios. Nemažai vajų laikosi vadinamųjų krikščioniškų papročių — garbina atvaizdus, krikštija kūdikius, bet nėra atsisakę ir ritualų bei giliai įsišaknijusio tikėjimo, paremto tradicine mitologija ir prietaringumu.

Apskritai šios genties indėnai dievobaimingi ir palankiai atsiliepia į Biblijos tiesas, kurių moko Jehovos liudytojai. Praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio pradžioje Gvachiros pusiasalyje buvo tik septyni liudytojai, trys iš jų gyveno Riohačoje (Gvachiros departamento administracinis centras). Be tenykščių, tose vietovėse dvidešimt kitų liudytojų skelbė gerąją Karalystės naujieną ispanų kalba.

Geroji žinia gimtąja kalba

Daugelis Riohačoje gyvenančių vajų šalia gimtosios kalbos šiek tiek moka ispaniškai. Iš pradžių skelbti Karalystės žinią čia sekėsi sunkiai. Vietiniai, regis, vengė arijunas (sk. arihunas), kaip jie vadina ne vajus. Kai, užėję pas vajus, liudytojai juos užšnekindavo, šie dažniausiai atsakydavo ne ispanų, bet savo gimtąja kalba. Tuomet belikdavo eiti prie kito namo.

 Tačiau 1994-ųjų pabaigoje Jehovos liudytojų filialas į Riohačos bendruomenę paskyrė grupę specialiųjų pionierių. Šie paprašė, kad bendratikiai vajai juos pamokytų kalbos. Įsiminę po kelis paprastus gerosios naujienos skelbimo pavyzdžius, išėjo į tarnybą ir, nors galėjo pasakyti nedaug ką, netrukus pastebėjo, kad vajai į jų nešamą žinią atsiliepia kitaip. Šeimininkai būdavo maloniai nustebinti ir noriai klausydavosi, o kartais kaip sugebėdami gyvai tęsdavo pokalbį ispaniškai.

Pabalęs pjūčiai

Kristaus mokinių ruošimo darbą apaštalas Paulius prilygino dirvos įdirbimui; šis palyginimas nesunkiai suprantamas vajų žemdirbiams (1 Korintiečiams 3:5-9). Perkeltine prasme vajų laukas iš tikrųjų pabalęs pjūčiai (Jono 4:35).

Nilas, vajų genties indėnas, gyvenantis Manaurėje, turi įgimtinę ydą. Dėl savo negalios kaltindamas Dievą, jis grimzdo į vis gilesnę depresiją, o galiausiai net bandė nusižudyti. Vienas liudytojas, kuris pasaulietinio darbo reikalais lankydavosi įvairiuose miestuose, pasitaikius progai kartą liudijo po namus. Nilui, kuriam tuomet buvo keturiolika, jis paaiškino apie Jehovos Karalystę. Matydamas, jog šis susidomėjo, liudytojas pradėjo su juo studijuoti Bibliją. Nilas džiaugėsi sužinojęs, kad Jehova yra mylintis Dievas, ir suprato, jog kenčia ne dėl to, kad jis taip panorėjo. Vaikinas taip pat buvo nepaprastai sujaudintas, kai iš Biblijos perskaitė Dievo pažadą atkurti žemėje rojų, kur ligų nebebus (Izaijo 33:24; Mato 6:9, 10).

Tuo metu Nilo artimieji buvo įsivėlę į vaidus su kita šeima. Stengdamiesi užsitikrinti apsaugą, jo giminaičiai vis atlikdavo tam tikrus gentinius ritualus. Nilas prisimena: „Iš pradžių apie savo naujai atrastą tikėjimą labai bijojau pasakyti šeimos nariams, o ypač šeimos galvai, kuris itin gerbiamas.“ Sužinoję, kad sūnus atsisako Biblija nepagrįstų įsitikinimų ir su spiritizmu susijusių papročių, tėvai įširdo. Tada Nilas persikėlė į Riohačą ir ten užmezgė ryšius su Jehovos liudytojų bendruomene. Po kurio laiko pasikrikštijo. 1993-iaisiais buvo paskirtas tarnybiniu padėjėju. Dar po trejų metų pradėjo tarnauti reguliariuoju pionieriumi. 1997-aisiais tapo bendruomenės vyresniuoju, o vėliau, 2000-aisiais, ir specialiuoju pionieriumi.

O štai kaip klostėsi Teresai, vajų genties indėnei, kuri pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Danielius, Teresos sugyventinis, iš jos tyčiodavosi, o kartais net smurtaudavo. Mušdavo ir tris jų vaikus. Nors vėliau šis vyras ir sutiko drauge studijuoti Bibliją, jis nuolat su kompanijomis girtuokliaudavo, kartais net keturias penkias dienas iš eilės. Šeima nuskurdo. Teresa ir toliau uoliai studijavo Raštą ir lankė  krikščionių sueigas. Tai Danieliui padėjo suvokti studijų svarbą. Paskui vienas iš jų vaikų netyčia įkrito į katilą su verdančiu vandeniu ir smarkiai nusiplikinęs mirė. Negana to, kad Teresa išgyveno didžiulį sielvartą, jai dar teko patirti draugų bei kaimynų spaudimą, kad vaiką laidotų pagal Raštu nepagrįstus papročius.

Tuo sunkiu metu šią porą drąsino, jai padėjo ir guodė kaimyninės Jehovos liudytojų bendruomenės. Vietinių vajų Jehovos liudytojų bendruomenė tos šeimos neapleido ir po laidotuvių. Krikščionių meilė, parodyta darbais, Danielių paskatino daryti dvasinę pažangą. Jis liovėsi girtuokliavęs ir skriaudęs Teresą. Jiedu susituokė ir pradėjo rūpintis, kaip uždirbti pinigų išlaikyti šeimai. Sutuoktiniai stiprėjo dvasiškai ir 2003-iaisiais pasikrikštijo. Abu veda keletą Biblijos studijų. Kadangi Teresa savo elgsena gerai paliudijo šeimai, dabar giminaičiai noriai klausosi kitų juos lankančių liudytojų. Vienas Danieliaus sūnėnas tapo nekrikštytu skelbėju, dvi dukterėčios studijuoja Bibliją ir lanko bendruomenės sueigas. Biblijos studijomis susidomėjo ir per avariją sūnaus netekusi Teresos brolienė bei jos namiškiai.

Leidiniai vajų kalba

1998-aisiais vajų kalba buvo išleista brošiūra Gėrėkitės gyvenimu žemėje amžinai! * Ji labai vertinga darbuojantis vajų lauke ir vedant namų Biblijos studijas. 2003-iaisiais Jehovos liudytojų bendrija pasirūpino parengti kelis vertėjus, kurie galėtų versti leidinius į vajų kalbą. Riohačoje įsikūrusios vertėjų grupės kruopštaus darbo rezultatas — daugiau brošiūrų, kurios padeda dvasiškai augti kalbantiems šia kalba Kristaus sekėjams.

Nuo 2001 metų į vajų kalbą verčiamos kai kurios srities kongreso programos dalys. Girdėdami programą gimtąja kalba Biblijos studijuotojai stiprėja dvasiškai. Jie viliasi, jog netolimoje ateityje per kongresą galės žiūrėti ir sava kalba įgarsintą biblinę dramą.

Derlinga dirva

Maždaug už 100 kilometrų į šiaurryčius nuo Riohačos yra Uribijos miestas. Čia Jehovos liudytojų vajų bendruomenėje darbuojasi 16 skelbėjų. Dauguma jų stengiasi skelbti indėnams, gyvenantiems kaimo vietovėse. Vienas bendruomenės vyresniųjų apie tokią išvyką pasakoja: „Kartą aplankėme rančą su maždaug tuzinu žemastogių namų mažais langeliais. Kiekvieno namo fasado pusėje yra plokščias stogas iš yotojolo (sk. jotoholo), nuluptų sumedėjusių kaktusų stiebų. Šeimai ir svečiams tai puiki apsauga nuo svilinančios saulės. Džiaugėmės, kad daugelis gyventojų mūsų klausėsi labai įdėmiai, todėl susitarėme juos aplankyti ir pradėti Biblijos studijas. Vėliau pamatėme, jog diduma šių žmonių beraščiai. Jie papasakojo, kad mokykla čia yra, bet ją uždarė dėl lėšų stygiaus. Atsakingas asmuo maloniai leido vienoje klasėje rengti raštingumo kursus ir vesti Biblijos studijas. Šeši vajai išmoko skaityti bei rašyti ir studijuodami Bibliją daro dvasinę pažangą. Mus sujaudino šių žmonių dėkingumas. Toje rančoje planuojame rengti sueigas.

Vajų kalbą išmoko nemažai kitų tautybių liudytojų. Jų pagalba labai vertinama. Dabar Gvachiros pusiasalyje šia kalba sueigos vyksta aštuoniose Jehovos liudytojų bendruomenėse ir dviejose grupėse.

Akivaizdu, kad tokias pastangas Jehova laimina. Be abejo, skelbiant gerąją naujieną vajų lauke galima nuveikti daug daugiau. Ateityje tikimės gerų rezultatų, nes tie, kurie supranta savo dvasinius poreikius, tampa Kristaus mokiniais. Meldžiame Jehovos, kad atsiųstų daugiau tarnų darbuotis lauke, kuris ‘pabalęs pjūčiai’ (Mato 9:37, 38).

[Išnaša]

[Žemėlapiai 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

VENESUELA

KOLUMBIJA

GVACHIRA

Manaurė

Riohača

Uribija

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 16 puslapyje]

Vajų gyvenvietė (apačioje): Victor Englebert